Kaip gydoma hiatinė išvarža

Stemplinės angos išvarža – tai būklė, kai skrandžio viršutinė dalis prasiskverbia per diafragmos angą ir patenka į krūtinės ląstą. Dažniausiai pasitaiko slystanti išvarža, tačiau yra ir kitų tipų, pavyzdžiui, šalia stemplės atsirandanti išvarža, kuri gali reikalauti kitokio gydymo. Kai kuriais atvejais žmonės nejaučia jokių simptomų, tačiau dažnai iškyla tokie nemalonumai kaip rėmuo ar sunkesni virškinimo sutrikimai.

Simptomai ir požymiai

Stemplinės angos išvaržos simptomai gali būti labai įvairūs – kai kurie žmonės jaučia aiškius požymius, kiti net neįtaria, kad būklė egzistuoja. Tarp dažniausių simptomų pastebimi:

• Rėmuo ir deginimo pojūtis krūtinėje
• Rijimo pasunkėjimas
• Sausa, dirginanti kosulys
• Blogas burnos kvapas
• Pykinimas ar vėmimas
• Pasunkėjęs kvėpavimas
• Dantų emalio pažeidimai

Simptomai gali sustiprėti gulint ar pavalgius, ypač sunkesnio, riebaus maisto.

Dažniausios priežastys

Ši būklė paprastai susijusi su padidėjusiu spaudimu pilvo ertmėje. Tokį spaudimą gali sukelti:

• Viršsvoris ar nutukimas
• Nėštumas
• Ilgalaikis kosulys
• Dažnas vėmimas
• Stiprus stanginimasis tuštinantis
• Fizinės jėgos reikalaujantis darbas ar sportas

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei išvaržos simptomai nepraeina, stiprėja arba periodiškai kartojasi — pravartu pasitarti su gydytoju. Jei pajuntate skausmą krūtinėje, kuris gali priminti širdies smūgį, būtina nedelsti ir nedelsiant ieškoti medicinos pagalbos.

Kieno rizika didesnė?

Didžiausią riziką susirgti stemplinės angos išvarža turi tie, kurie:

• Yra vyresni nei 50 metų
• Rūko
• Turi antsvorio ar yra nutukę

Riziką padidina ir nusilpę audiniai ties stemplės ir skrandžio jungtimi ar nuolatinis stiprus spaudimas pilvo ertmėje.

Išvaržos gydymas: ką galite daryti patys ir kada reikalingi vaistai ar operacija

Nedidelės ar simptomų nesukeliančios išvaržos gali būti gydomos paprastais gyvenimo būdo pokyčiais. Tačiau jei simptomai ryškūs arba atsiranda komplikacijų, gali prireikti vaistų ar net chirurginės intervencijos.

Paprasti gyvenimo būdo sprendimai

• Mažinkite svorį – papildomi kilogramai tik didina pilvo spaudimą.
• Rinkitės riebalų mažiau, skaidulų turtingą mitybą – taip sumažinsite vidurių užkietėjimo ir rūgšties gamybos tikimybę.
• Išgerkite pakankamai vandens (mažiausiai 8 stiklines per dieną).
• Venkite maisto, kuris iššaukia rėmenį: keptų riebalų, aštrių prieskonių, citrininių ar pomidorų patiekalų, gazuotų gėrimų, kofeino, alkoholio.
• Meskite rūkyti – tabakas silpnina stemplės rauką ir skatina rūgšties grįžimą į stemplę.
• Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis ir nevalgykite prieš pat eidami miegoti.
• Miegokite pakėlę galvą apie 15–20 cm – tam tinka specialūs pleištiniai pagalvėliai.

Nereceptiniai vaistai

Perkamos be recepto rūgštingumą mažinančios priemonės dažnai tampa pirmuoju žingsniu mažinant rėmenį ir kitus simptomus. Tam gali būti naudojami skirtingų grupių vaistai:

• Antacidai – neutralizuoja rūgštį skrandyje.
• H2 receptorių blokatoriai – mažina rūgšties gamybą.
• Protonų siurblio inhibitoriai – dar stipresni rūgšties mažinimo preparatai, naudojami esant sunkesniems atvejams.

Taikant šiuos vaistus, galima trumpalaikė pagalba. Jei nuolatinis naudojimas ar simptomai neslūgsta, verta kreiptis į gydytoją dėl tikslesnės diagnozės ir stipresnių vaistų.

Receptiniai vaistai

Kai simptomai labai ryškūs ir nereceptiniai vaistai nepadeda, gydytojas gali paskirti stipresnių H2 blokatorių ar protonų siurblio inhibitorių. Taip pat yra vaistų, kuriuos galima įsigyti tik su gydytojo receptu ir kurie veikia efektyviau ar ilgesnį laiką.

Chirurginis gydymas

Operacija dažniausiai siūloma, kai stemplės išvarža progresuoja arba sukelia sunkias komplikacijas – dažniausiai aptinkama šoninė išvaržos forma, kai skrandžio dalys grėsmingai patenka į krūtinės ertmę. Operacija naudojama ir slystančių išvaržų atvejais, jei jos labai trikdo gyvenimo kokybę ar yra susijusios su sunkia refliukso liga.

Priklausomai nuo atvejo, korekcijai gali būti taikomos skirtingos technikos:

• Atvira operacija – daromas didesnis pjūvis (dažniausiai esant ūmioms komplikacijoms ar iškritus visam skrandžiui).
• Laparoskopinė operacija – atliekamos kelios mažos skylutės pilvo sienoje, pro kurias įvedami specialūs instrumentai. Šis būdas saugesnis, gijimas paprastai trumpesnis.

Populiariausia šių dienų chirurginė technika – fundoplikacija (dažniausiai Nisseno procedūra), kai skrandžio viršus apsukamas aplink stemplę ir fiksuojamas, kad nebūtų galima grįžtamai prasiskverbti rūgščiai. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi nestandartiniai variantai ar nauji, mažiau invazyvūs metodai.

Po operacijos dažni laikini šalutiniai reiškiniai: pilvo pūtimas, vėmimas, sunkumas nuryjant. Dažniausiai šie pojūčiai išnyksta per kelias savaites. Vis dėlto maždaug pusei pacientų ilgiau laikotarpiu gali pasikartoti smulkios anatominės išvaržos, todėl pooperacinė priežiūra yra svarbi.

Pagalbinės priemonės ir alternatyvi terapija

Be įprastų vaistų, kai kurios augalinės priemonės gali suteikti palengvėjimo, ypač ūmesnių simptomų metu.

• Saldišaknė (saldymedis) – šaknis tradiciškai vartojama rėmeniui gydyti, tačiau tyrimų duomenų apie veiksmingumą nėra daug. Populiarus variantas – deglicirizuota saldišaknė, kuri saugesnė naudojimui, nes neturi kraujo spaudimą mažinančio poveikio.
• Imbieras – šaknis, kurios sudėtinės medžiagos gali sumažinti skrandžio spazmus bei palengvinti rėmenį. Tačiau svarbu nevartoti pernelyg didelių dozių, nes didelės imbiero dozės gali net sustiprinti diskomfortą ar sukelti pilvo skausmus.

Prieš naudojant papildomas natūralias priemones, verta aptarti jų vartojimą su gydytoju – jos gali sąveikauti su paskirtais vaistais arba sukelti individualių reakcijų.

Pasiruošimas vizitui pas gydytoją

Jei ruošiates konsultacijai dėl stemplinės angos išvaržos, verta apgalvoti ir pasiruošti kelias dalis:

• Užsirašykite visus jaučiamus simptomus ir trukmę
• Surašykite vartojamus vaistus, vitaminus, papildus
• Paminėkite esamas ligas, neseniai patirtus stresus ar kūno pokyčius
• Susidarykite klausimų sąrašą, kurį norėtumėte užduoti gydytojui
• Prašykite artimo žmogaus palydėti Jus – dviese lengviau prisiminti svarbią informaciją

Konsultacijos metu gydytojas atliks apžiūrą, aptars sveikatos istoriją ir išklausys, kokie simptomai Jus vargina. Svarbu būti atviriems ir išsamiai atsakyti į pateikiamus klausimus – taip gydytojas galės parinkti tinkamiausią tyrimų ar gydymo planą.

Apibendrinimas

Stemplinės angos išvarža – gana dažna būklė, kuri neretai sukelia rėmenį, diskomfortą ar kitus virškinimo sutrikimus. Daugeliu atvejų pakanka keisti kasdienius įpročius ir vartoti nereceptinius vaistus, tačiau rimtesniais atvejais gali prireikti stipresnių preparatų ar net chirurginio gydymo. Jeigu išvarža progresuoja ar sukelia rimtas komplikacijas, būtina kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją ir aptarti gydymo galimybes.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip dažniausiai atsiranda stemplinės angos išvarža?

Pagrindinė priežastis – padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje, kurį gali lemti viršsvoris, nėštumas, stiprus kosulys, nuolatinis vėmimas, sunkus fizinis darbas ar stanginimasis tuštinantis.

Kada svarbu kreiptis į gydytoją?

Nepaisant taikomo gydymo, simptomai neslūgsta ar blogėja? Nedelskite pasitarti su gydytoju. Staigus skausmas krūtinėje taip pat gali būti skubios pagalbos situacija.

Kiek užtrunka operacija?

Tiek atvira, tiek laparoskopinė stemplinės angos išvaržos operacija dažniausiai trunka 2–3 valandas.