Kas yra divertikulitas?

Divertikulitas – tai storosios žarnos būklė, kai jos sienelėje susiformuoja mažos išsigaubusios kišenės, vadinamos divertikulais. Jei šios kišenės uždegamos ar užsikrečia, pasireiškia stiprūs pilvo skausmai. Dažniausiai liga diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms. Nors daugeliu atvejų simptomai būna lengvi, kai kurioms situacijoms reikalingas gydymas ar net chirurginė intervencija. Straipsnyje aptariame, kokie yra pagrindiniai divertikulito požymiai, kas lemia ligos atsiradimą, kaip ją diagnozuoti, gydyti ir ką daryti, kad sumažintumėte atkryčio riziką.

Kas yra divertikulitas?

Storosios žarnos sienelėje atsiradusios mažos kišenėlės vadinamos divertikulais. Įvykus uždegimui ar infekcijai, susiformuoja divertikulitas. Dažnai pažeidžiami silpnesni žarnos sienelės plotai. Uždegiminis procesas gali prasidėti dėl mikroįplyšimų ar pakitusių išmatų judėjimo, o laiku nesureagavus gali vystytis komplikacijos.

Dažniausi simptomai

Divertikulito simptomai gali pasireikšti staiga ir būti intensyvūs. Dažniausiai juntamas skausmas apatinėje pilvo dalyje, ypač kairėje pusėje. Skausmas gali būti pastovus arba stiprėti fizinio aktyvumo, valgymo ar net gilaus kvėpavimo metu. Be to, pasitaiko:

• Karščiavimas ir šaltkrėtis
• Pykinimas, vėmimas
• Apetito praradimas
• Pilvo pūtimas, jautrumas
• Vidurių užkietėjimas, kartais – viduriavimas
• Kraujas ar gleivės išmatose
• Skausmas, plintantis į nugarą, kirkšnį ar šoną
• Dažnesnis noras šlapintis

Simptomų pobūdis gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stiprių, užsitęsiančių ar dažnai pasikartojančių skausmo priepuolių. Sunkesniais atvejais atsiranda tamsus, drumstas šlapimas, kraujo krešuliai ar pakitusi išmatų forma.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli divertikulito išsivystymo priežastis nėra iki galo aiški. Dažniausiai ši liga siejama su divertikulioze, kai storosios žarnos sienelėje atsiranda kišenėlių. Tai įvyksta dėl didelio slėgio žarnos viduje, dažnai sukeliant ilgalaikiam vidurių užkietėjimui. Kietos, sunkiai judančios išmatos, lėtinė mityba, kurioje mažai skaidulų, lemia žarnyno sienelės silpnėjimą. Bakterijos, patekusios į kišenėlės audinius, gali sukelti uždegimą ar infekciją.

Rizikos veiksniai, didinantys divertikulito tikimybę:

• Amžius virš 40 metų
• Dažni vidurių užkietėjimai
• Skaidulų, vaisių, daržovių stygius racione
• Didelis raudonos mėsos vartojimas
• Alkoholio vartojimas
• Sumažėjęs fizinis aktyvumas
• Rūkymas
• Imuninės sistemos nusilpimas dėl ligų ar vaistų
• Dažnas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas
• Antsvoris ar nutukimas
• Sirgta divertikulitu praeityje
• Šeimos ligos istorija

Ar maistas sukelia divertikulitą?

Anksčiau buvo skelbiama, kad sėklos, riešutai ir spragėsiai gali pabloginti divertikulito eigą. Tačiau šiuo metu nėra įrodymų, kad šie produktai didina ligos riziką. Siekiant išvengti uždegimo, rekomenduojama skaidulų turtinga mityba, kuri suminkština išmatas ir palengvina jų judėjimą žarnynu.

• Vaisiai (obuoliai, kriaušės, bananai)
• Daržovės (morkos, brokoliai, moliūgai, kukurūzai)
• Ankštinės, grūdai
• Rupi duona, kruopos, pilno grūdo makaronai
• Rudieji ir laukiniai ryžiai

Kaip nustatoma diagnozė?

Divertikulito simptomai gali būti panašūs į kitų pilvo organų ligas, todėl gydytojas atlieka įvairius tyrimus, kad tiksliai nustatytų diagnozę:

• Ligų istorijos analizė ir simptomų vertinimas
• Klinikinis ištyrimas – įvertinamas pilvo skausmas, bendra būklė
• Kraujo tyrimai (uždegimo rodiklių nustatymas)
• Šlapimo tyrimas (siekiant atmesti šlapimo takų infekciją)
• Nėštumo testas (jei įtariama nėštumo komplikacija)
• Išmatų tyrimai (ieškant uždegimo ar infekcijos požymių)

Pagrindinis tyrimas – kompiuterinė tomografija (KT), atliekama su kontrastine medžiaga. Šis metodas tiksliai parodo uždegiminį procesą, padeda įvertinti komplikacijų mastą, parinkti tinkamą gydymą. Po ūmaus periodo gali būti siūloma kolonoskopija – dažniausiai praėjus 6–8 savaitėms nuo uždegiminio epizodo.

Gydymo galimybės

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo simptomų intensyvumo ir komplikacijų. Jei divertikulitas lengvas, pakanka keisti mitybą, ilsėtis ir stebėti savijautą. Kartais gali būti skiriami antibiotikai. Labai sunkiais ar komplikuotais atvejais prireikia gydymo ligoninėje ar net operacijos.

• Lengvos formos – aiškių skysčių dieta (sultinys, arbata, sultys be minkštimo), lengvai virškinami patiekalai
• Antibiotikai, jei nustatytas infekcinis komponentas
• Perėjimas prie mažai skaidulų turinčios dietos po poros dienų

Sudėtingais atvejais taikomas stacionarinis gydymas – lašinami intraveniniai vaistai, gali reikėti skysčių infuzijų, o esant kraujavimui atliekami papildomi tyrimai ir procedūros. Jeigu uždegimas labai išplitęs ar išsivystė komplikacijos (pvz., pūlinys, žarnos prakiurimas, fistulė ar žarnos obstrukcija), gali būti atliekama operacija.

Galimos komplikacijos

Dauguma žmonių divertikulitą įveikia be rimtesnių problemų, tačiau kai kuriems gali pasireikšti komplikacijos. Tokios būklės reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos. Dažniausios:

• Pūlinys (sankaupos pūlių šalia žarnyno sienelės)
• Prakiurimas – žarnos sienelės plyšimas
• Peritonitas (pilvaplėvės uždegimas)
• Fistulės (nenormalūs junginiai tarp žarnyno ir kitų organų)
• Žarnyno nepraeinamumas
• Susiaurėjimai (žarnos spindžio susiaurėjimas)

Kaip sumažinti ligos atkryčius?

Jei jau yra pasireiškęs divertikulitas, didėja pakartotinių epizodų rizika. Norint ją mažinti, svarbu laikytis tam tikrų mitybos ir gyvensenos rekomendacijų:

• Didinti skaidulų kiekį maiste – palaipsniui įtraukti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų
• Būti fiziškai aktyviam
• Stengtis palaikyti sveiką kūno svorį
• Gerti pakankamai vandens (bent 2 litrus per dieną)
• Esant poreikiui, naudoti skaidulų papildus (pvz., psiliumo milteliai ar guminukai be cukraus)
• Aptarti su gydytoju nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo alternatyvas

Santrauka

Divertikulitas – dažna storosios žarnos uždegiminė liga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Ji pasireiškia stipriu pilvo skausmu, dažniausiai kairėje apatinėje pusėje. Kai kurie atvejai praeina savaime, tačiau negydant gali grėsti rimtos komplikacijos. Pagrindinis prevencijos veiksnys – sveika, skaidulų gausi mityba, fizinis aktyvumas ir kitų rizikos veiksnių kontrolė. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote nerimą keliančius simptomus ar paūmėjimą.