Egzemos priežastys ir sukeliantys veiksniai

Egzema – tai lėtinė odos būklė, kuri dažnai paūmėja dėl įvairių išorinių ir vidinių veiksnių. Suprasti, kas sukelia odos problemų paūmėjimus, gali padėti geriau suvaldyti ligą ir palengvinti kasdienybę. Nors priežastys kiekvienam žmogui gali būti skirtingos, išmokti atpažinti savo asmeninius dirgiklius – vienas svarbiausių žingsnių siekiant retesnių paūmėjimų.

Dažniausi egzemos sukėlėjai

Ligos atsinaujinimus dažniausiai išprovokuoja aplinkos veiksniai ir medžiagos. Daugeliui egzemos turinčių žmonių simptomus sustiprina alerginės reakcijos ar odos dirgikliai. Tai gali būti tiek natūralūs, tiek sintetiniai produktai:

• Tam tikri drabužių audiniai: vilna, poliesteris
• Kūno ir plaukų priežiūros priemonės: šampūnai, dušo geliai, vonios putos, kūdikių servetėlės
• Losjonai ir kiti kosmetikos produktai
• Buitiniai valikliai, dezinfekantai
• Metalai, ypač nikelis
• Kvapnios priemonės
• Antibakteriniai tepalai
• Preservantai, pavyzdžiui, formaldehidas
• Lateksas bei medicininiai pleistrai

Neretai šie veiksniai tiesiogiai sudirgina odą, o kartais sukelia specifinę imuninės sistemos reakciją – tuomet galima stebėti bėrimą toje vietoje, kur buvo kontaktas su dirgikliu. Tokiais atvejais kalbama apie kontaktinį dermatitą. Abiejų tipų egzema – ir atopinis, ir kontaktinis dermatitas – dažnai pasireiškia kartu.

Aplinkos sąlygos ir klimatas

Odos būklė gali blogėti esant dideliems temperatūros svyravimams: tiek šaltis, tiek karštis dažnam sukelia simptomų paaštrėjimą. Sausas oras žiemą dar labiau sausina pažeistą odą ir stiprina niežėjimą. Kita vertus, karštis, prakaitavimas bei ilgos karštos vonios taip pat neretai stiprina ligos simptomus.

Alergenai ir oro tarša

Įkvėpiami aplinkos dirgikliai taip pat gali pabloginti atopinio dermatito eigą. Dažniausios alergenų rūšys, darančios įtaką odai, yra:

• Dulkių erkutės
• Žiedadulkės (ypač pavasarį ar vasarą)
• Naminių gyvūnų pleiskanos
• Pelėsiai
• Vabzdžių alergenai, tokie kaip tarakonai

Taip pat reikėtų saugotis tabako dūmų ar kitų oro teršalų, kurie gali stiprinti ligos simptomus.

Maistas kaip egzemos provokatorius

Kai kuriuos žmones egzema paūmėja nuo tam tikrų produktų, net jei nėra klasikinės alerginės reakcijos. Šie maisto produktai dažniau siejami su simptomų paaštrėjimu:

• Pieno produktai
• Kiaušiniai
• Sojų pupelės
• Kvietiniai gaminiai
• Žemės riešutai ir kiti riešutai
• Žuvis bei vėžiagyviai

Reikėtų prisiminti, kad skirtingiems žmonėms jautrumas maistui gali būti labai įvairus – vieniems neturi jokios įtakos, kitiems keli produktai stipriai suerzina odą. Svarbu stebėti savo organizmą ir neatsisakyti produktų beatodairiškai, jei nėra aiškaus ryšio su simptomais.

Infekcijos ir egzema

Odos uždegimą neretai stiprina bakterinės ar virusinės infekcijos. Ypač dažnai problemų kelia auksinis stafilokokas, mieliagrybiai, odos virusai (pvz., herpes simplex, sukeliantis pūslelines) ar kai kurios kitos infekcijos. Kita vertus, patys egzema sergantys žmonės yra labiau pažeidžiami šių infekcijų dėl jautresnės odos.

Hormonai ir stresas

Daug moterų pastebi, kad egzema paūmėja prieš menstruacijas arba nėštumo metu. Šiuos pokyčius dažniausiai lemia estrogeno ir progesterono poveikis imuninei sistemai. Taip pat dažnai pastebima, jog stresas, nerimas ar prastesnė miego kokybė dar labiau pasunkina ligos eigą. Ilgalaikiai psichologiniai sunkumai gali sutrikdyti odos barjero funkciją ir sustiprinti uždegimą.

Sausa oda kaip paūmėjimo veiksnys

Nors sausa oda dažnai laikoma egzemos simptomu, ji kartu gali ir paskatinti ligos paūmėjimus. Todėl kasdienė odos priežiūra drėkikliais bei emolientais ypač svarbi siekiant ilgalaikės ramybės. Drėkinamoji priemonė padeda išsaugoti drėgmę, ramina odą, mažina niežėjimą ir paraudimą.

Kaip atpažinti savo dirgiklius?

Kiekvieno žmogaus egzema unikali, tad dirgikliai bei jų kombinacijos dažnai skiriasi. Kai kuriems pavyksta aiškiai nustatyti, kas blogina būklę, kitiems – dirgiklių atrasti taip ir nepavyksta. Dažniausiai veikia „išskyrimo” būdas: vieną galimą dirgiklį laikinai pašalinus, stebima, ar simptomai sumažėja. Praktikoje tai gali būti, pavyzdžiui, skalbiklio pakeitimas ar tam tikrų audinių vengimas.

Neretai reakcija į pašalintą veiksnį pasireiškia ne iš karto, todėl svarbu kelias savaites stebėti pokyčius. Norint aiškiai pastebėti tendencijas, verta pildyti dienoraštį, kuriame užfiksuotumėte valgomo maisto, naudojamų produktų ar aplinkos pasikeitimus ir simptomų stiprumą.

Alergijos tyrimai

Maisto ar aplinkos alergenams nustatyti kartais atliekami tyrimai, pavyzdžiui, odos dūrio mėginiai ar kraujo tyrimai, ieškant specifinių imuninių antikūnų. Vis dėlto šių tyrimų rezultatus reikia vertinti atsargiai – jautrumo rodiklis nereiškia, jog alergenas tikrai sukelia odos problemas, todėl verta pasikonsultuoti su specialistu.

Kaip sumažinti kontaktą su dirgikliais?

Prisiminkite, kad apsisaugoti nuo veiksnių, kurie paskatina egzemos paūmėjimus, padeda paprasti kasdieniai įpročiai:

• Atsisakykite kvapiųjų priemonių ir rinkitės produktus su kuo mažiau ingredientų
• Eksperimentuokite su skalbimo priemonėmis, namų valikliais – venkite net natūraliuose gaminiuose esančių dirgiklių
• Rinkitės švelnius audinius – kai kam tinka šilkas, lygus medvilnė
• Stebėkite oro drėgmę namuose – esant šildymo sezonui naudokite oro drėkintuvus, vasarą stenkitės odą palaikyti švarią ir vėsią
• Jei žinomi alergizuojantys produktai, pabandykite jų laikinai nevartoti

Kasdienės priežiūros patarimai

Norint apsaugoti jautrią egzemos pažeistą odą:

• Drėkinkite odą vos nusiprausę – geriausia per 3 minutes po vonios ar dušo
• Venkite karšto vandens – rinkitės šiltą ir neprailginkite prausimosi laiko
• Po maudynių odą švelniai nusausinkite, ne trinkite
• Naudokite emolientus bei gydytojo paskirtas priemones net tada, kai simptomai kiek sumažėję
• Jei atsiranda pūliuojančių pažeidimų, šilumos pojūtis ar pastebimas paraudimas – kreipkitės į specialistą
• Palaikykite emocinį atsparumą – pasirūpinkite poilsiu, skirkite laiko veikloms, kurios padeda atsipalaiduoti, prireikus apsilankykite pas psichologą.

Santrauka

Egzemos kontrolė – ilgas procesas, reikalaujantis savistabos ir kantrybės. Svarbiausia – išmokti atpažinti savo individualius ligos sukėlėjus ir stengtis jų vengti, taip palengvinant simptomus. Kasdienė odos priežiūra, teisingi gyvenimo būdo pasirinkimai bei racionalus požiūris į alergenų paieškas padės sumažinti ligos atsinaujinimų dažnumą.