Egzemos gydymas: pagrindiniai metodai

Atopinis dermatitas, arba egzema, yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingi aktyvūs simptomai ir periodiški paūmėjimai. Šiuo metu visiško išgydymo nėra, tačiau įvairūs gydymo metodai leidžia kontroliuoti ligos eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu ne tik gydyti jau pasireiškusius simptomus, bet ir rūpintis oda bei vengti provokuojančių veiksnių, kad būtų užkirstas kelias naujiems paūmėjimams ir antrinėms infekcijoms.

Priežiūra namuose ir gyvenimo būdo pokyčiai

Daugeliui žmonių egzema gali paūmėti dėl kasdienių įpročių ar išorinių veiksnių. Reakcijas gali sukelti įvairūs alergenai, oro pokyčiai, stresas ar net neatsargus odos priežiūros produktų naudojimas. Papildomas niežėjimas ir odos sausėjimas dažnai kyla dėl per didelio plovimo tradiciniais muilais ar agresyvių priemonių naudojimo – jos pašalina natūralius odos riebalus, kurie apsaugo odos barjerą.

Norint sumažinti simptomus, patariama:

• naudoti švelnias, be kvapiklių, sausai odai skirtas prausimosi priemones;
• prausti tik būtinas vietas, o kai kuriems žmonėms – maudyti vaikus tiesiog vandenyje be jokių priemonių;
• po maudynių švelniai tapšnoti odą rankšluosčiu ir, kol oda dar šiek tiek drėgna, iškart patepti drėkinamąja priemone;
• esant sunkesniems paūmėjimams atsisakyti prausiklių ir naudoti tik vandenį.

Nuolatinis odos drėkinimas išlieka pagrindiniu sėkmingos egzemos kontrolės principu. Ypač rekomenduojama drėkinti odą mažiausiai tris kartus per dieną; losjoną ar kremą reikėtų įtrinti tolygiai, tik žemyn, venkite trinti odą ratu ar staigiais judesiais – tai gali ją labiau sudirginti.

Dažniausi paūmėjimo veiksniai

• Odos sausumas ir šalti, vėjuoti orai
• Stresas ir emocinė įtampa
• Dirgikliai: muilai, valikliai, kvapikliai, plovikliai
• Medžiagos – ypač vilna, poliesteris
• Metals (ypač nikelis)
• Tabako dūmai
• Maisto ir aplinkos alergenai
• Virusinės ar bakterinės infekcijos

Kiekvienam žmogui jautrumas skiriasi, todėl verta vesti užrašus ir stebėti, kokie veiksniai gali sukelti ar paaštrinti simptomus.

Odos priežiūros ir kasdienio gydymo pagrindai

Svarbiausia kasdienė priemonė sergant egzemą – kremai ar tepalai, skirti odos drėkinimui. Jie padeda atkurti ir sustiprinti natūralų odos barjerą. Rinkitės bekvapes, hipoalergines priemones ir venkite dažų ar kitų sudirginančių ingredientų.

• Tiršti aliejiniai tepalai tinka sausai, įtrūkusiai odai – jie sulaiko drėgmę ilgiau.
• Kremai puikiai absorbuojasi ir tinka tiems, kurių egzema švelnesnė.
• Losjonai (daugiausia sudaryti iš vandens) gali būti naudojami lengvos egzemos atveju.

Jei paprastas drėkinimas nepadeda, gali būti naudingi nereceptiniai vaistiniai preparatai, tokie kaip žemo stiprumo hidrokortizono kremas. Jis trumpam malšina uždegimą ir niežulį, tačiau jis yra saugus tik trumpalaikiam naudojimui ir neturėtų būti naudojamas ilgą laiką, ypač ant veido bei aplink akis.

Nors dažnai girdima, kad antihistamininiai vaistai mažina niežulį, tiesioginio poveikio egzemai jie paprastai neturi. Tačiau kai kuriais atvejais, jei simptomus sukelia alergija, jie gali būti naudingi, taip pat padėti užmigti, jei dėl niežėjimo sunku miegoti.

Gydymas pagal gydytojo paskyrimą

Vidutinės ar sunkios eigos egzemai gali prireikti stipresnių vaistų, kuriuos išrašo gydytojas dermatologas. Dažniausiai skiriami:

• Receptiniai stipresnio poveikio vietiniai kortikosteroidai. Jie padeda greičiau sumažinti uždegimą, tačiau naudojami tik ribotą laiką ir mažiausiai reikalingu stiprumu – ilgalaikė ar netinkama jų naudojimo taktika gali sukelti odos suplonėjimą arba kitas nepageidaujamas reakcijas.
• Kalcineurino inhibitoriai, tokie kaip pimekrolimas ir takrolimas, gali būti alternatyva ilgalaikiam gydymui, ypač jei reikia gydyti jautresnes sritis – veidą ar kaklą. Šie vaistai nepasižymi odos ploninimu, tačiau gali sukelti kitų šalutinių simptomų.
• Retesniais atvejais, kai simptomai labai stiprūs, gydytojas gali trumpam paskirti geriamuosius steroidus. Jie vartojami tik trumpą laiką ir griežtai prižiūrint gydytojui, nes yra galimas stiprus pašalinis poveikis ir vadinamas atoveiksmis nutraukus gydymą.
• Bakterinėms ar grybelinėms odos infekcijoms gydyti gali būti skiriami antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai – dažniausiai vietinio poveikio, rečiau – geriami.
• Tam tikrais atvejais rekomenduojami naujesni vaistai, tokie kaip JAK inhibitoriai arba biologiniai preparatai, kurie itin tiksliai veikia uždegimo mechanizmus ir skiriami atsparios eigos ar labai sunkiais atvejais.

Procedūriniai gydymo metodai

Jei kiti gydymo būdai neefektyvūs, gali būti taikomos specializuotos procedūros:

• Fototerapija: kontroliuotas ultravioletinių spindulių poveikis dermatologo kabinete. Gali padėti sumažinti niežėjimą ir uždegimą, tačiau gydymas paprastai trunka ilgai ir gali sukelti laikiną odos paraudimą ar išsausėjimą.
• Šlapiojo įvyniojimo terapija: odoje užtepami vaistai, ji apvyniojama drėgna medžiaga, o viršus – sausu sluoksniu, kad pagerėtų drėkinimas ir būtų maksimaliai efektyvus vaistų įsisavinimas. Toks gydymas visada turi būti taikomas prižiūrint medicinos personalui.
• Imunoterapija – jautrumo mažinimo procedūros, kai alergenai suleidžiami arba vartojami lašeliais. Dalis tyrimų rodo, kad ši taktika gali sumažinti simptomų dažnumą alergiškiems pacientams, tačiau efektyvumas ne visiems aiškiai įrodytas.

Papildomos priemonės ir natūralūs sprendimai

Nors moksliškai pagrįsti duomenys apie papildomų priemonių veiksmingumą dar riboti, tam tikros natūralios medžiagos gali padėti pagerinti odos būklę:

• Kokosų aliejus – turi drėkinamąjį ir švelnų priešuždegiminį poveikį. Jis gali padėti išlaikyti drėgmę odoje ir sumažinti simptomus.
• Saulėgrąžų aliejus, taukmedžio sviestas – taip pat rekomenduojami odos drėkinimui. Priešingai, alyvuogių aliejus ilgainiui gali sausinti odą, todėl jo reikėtų vengti.
• Vitaminas D: tyrimai rodo, kad jo trūkumas dažnesnis sergantiems egzemą. Jeigu randamas jo stygius, papildymas gali palengvinti simptomus.
• Probiotikai: jie gali palaikyti žarnyno mikrofloros balansą ir padėti tiems, kurių simptomai susiję su maisto alergenais.

Prieš pradėdami vartoti bet kokius papildus ar alternatyvias priemones, pasitarkite su gydytoju, kuris padės įvertinti jų saugumą ir galimą poveikį jūsų gydymui.

Kada taikomas procedūrinis gydymas ir biologiniai vaistai?

Gydymas procedūromis ar biologiniais vaistais dažniausiai taikomas, kai įprasti tepalai ar vaistai neduoda norimo rezultato. Biologiniai vaistai veikia labai kryptingai – slopina tam tikras uždegimo grandis, kurios sukelia egzemą. Jie leidžiami injekcijomis ir dažniau skiriami sudėtingais ar ilgai trunkančiais atvejais.

Santrauka

Egzemą galime kontroliuoti išmokę tinkamai prižiūrėti odą, naudodami atitinkamas drėkinamąsias priemones, laikydamiesi gydytojo paskirtų vaistų režimo ir vengdami provokuojančių veiksnių. Gydymo taktika kiekvienam pacientui gali būti individuali: dažnai tenka keisti priežiūros priemones ar net taikyti ilgalaikį gydymą, pasitelkiant gydytojo, o kartais – ir kitų specialistų, patirtį. Kantrybė bei nuoseklumas yra svarbiausios sėkmės dalys tvarkantis su šia liga.

Kas sukelia egzemą?

Egzemą lemia daugybė veiksnių: individualus polinkis, aplinkos dirgikliai, alergenai, genetika ir emocinė įtampa. Dažnai liga pasireiškia veikiant keliems šiems veiksniams vienu metu.

Kaip padėti kūdikiui, sergančiam egzema?

Kūdikių egzemai palengvinti rekomenduojama švelnus, bekvapis švarus vanduo ir specialus prausiklis. Po prausimo visada drėkinkite kojyčių ar rankyčių odą bekvapiais kremais du kartus per dieną. Stebėkite, kokie dirgikliai (prakaitavimas, skalbimo priemonės, servetėlės) pablogina situaciją, ir stenkitės jų vengti. Jei įprastos priemonės nepadeda, būtina pasitarti su gydytoju dėl kitų vaistų skyrimo.