Kaip diagnozuojama mononukleozė

Užkrečiamosios mononukleozės (dar vadinamos „mono“) diagnozavimas dažnai remiasi išryškėjusiais simptomais, gydytojo apžiūros duomenimis ir kraujo tyrimais. Dažniausiai ligą sukelia Epstein-Barr virusas (EBV), tačiau kai kurie simptomai gali būti panašūs ir į kitų infekcijų, pavyzdžiui, streptokokinės anginos ar kitų virusų sukeltų ligų požymius.

Simptomų stebėjimas

Iš pradžių mononukleozės požymiai gali priminti peršalimo, gripo ar gerklės infekcijos simptomus, todėl patiems atpažinti ligą nelengva. Dažniausiai pas gydytoją pacientai kreipiasi dėl tokių reiškinių kaip kaklo limfmazgių padidėjimas, stiprus nuovargis, ilgai trunkantis gerklės skausmas, aukšta temperatūra ir kūno skausmai, nedingstantys net ir praėjus dešimčiai dienų.

Mažiems vaikams simptomai paprastai būna lengvesni nei suaugusiems ar paaugliams. Jei po savaitės savijauta negerėja, ar atsiranda išskirtinių požymių, derėtų kreiptis pas sveikatos priežiūros specialistą.

• Labai aukšta temperatūra
• Stiprūs arba užsitęsę pilvo skausmai
• Smarkiai ištinusi gerklė ar tonzilės
• Pasunkėjęs kvėpavimas ar rijimas
• Silpnumas galūnėse
• Smarkus galvos skausmas

Rekomenduojama pasižymėti, kada simptomai prasidėjo, kaip jie keitėsi ir kiek laiko trunka – tai padės parinkti tinkamiausius tyrimus.

Tyrimai ir laboratoriniai rodikliai

Mononukleozei būdingi tam tikri kraujo pokyčiai, kuriuos dažniausiai vertina gydytojas paskirdamas bendrą kraujo tyrimą ir specifinius antikūnų testus. Gali būti daromas ir greitasis testas dėl streptokokinės anginos, ypač jei vargina gerklės skausmas. Nėštumo atveju tiriami papildomi antikūnai, kad išvengtumėte tikėtinų komplikacijų.

Pastebimi pokyčiai:

• Padidėjęs limfocitų kiekis (limfocitozė) – limfocitai atrodo neįprastai
• Sumažėjęs neutrofilų kiekis
• Nedidelė trombocitų koncentracija

Kraujyje dažnai tiriami ir antikūnai, kuriuos imuninė sistema gamina kovai su infekcija. Seniau naudotas greitasis monospot testas neberekomenduojamas dėl galimų klaidingų rezultatų: jis gali parodyti klaidingus „neigiamus“ rezultatus (ypač pirmosiomis ligos dienomis) ar nesuveikti, jei mononukleozės priežastis – ne EBV, o kitas virusas (pavyzdžiui, citomegalo virusas). Kai kurios kitos ligos, tokios kaip hepatitas ar raudoniukė, taip pat gali duoti klaidingai teigiamą monospot testo atsaką.

Jei ligos eiga nėra tipiška arba simptomai išlieka ilgiau nei keturias savaites, gali būti atliekama daugiau specialių antikūnų ir virusų tyrimų.

• Viruso kapsidės antigeno (VCA) tyrimas
• Ankstyvojo antigeno (EA) nustatymas
• EBV branduolinio antigeno (EBNA) tyrimai

Panašių ligų atskyrimas

Gydytojas įvertins simptomus ir laboratorinius rezultatus, kad tiksliai atskirtų mononukleozę nuo kitų galimų ligų. Mononukleozei panašių požymių matoma ir užsikrėtus citomegalo virusu ar toksoplazmoze – šiuo atveju taikomas tik palaikomasis gydymas. Nėščiosioms skiriama daugiau tyrimų, kad būtų galima tiksliai nustatyti ligos priežastį ir išvengti galimų komplikacijų.

• Streptokokinė angina taip pat pasireiškia gerklės skausmu, karščiavimu ir limfmazgių patinimu, tad gydytojai atlieka greitą testą ar pasėlią, nes pastaroji liga paprastai greitai reaguoja į antibiotikų kursą, kuris mononukleozei neveiksmingas.
• Gripas taip pat gali sukelti mononukleozę primenančius simptomus, bet dažniau praeina per dvi savaites ir nesukelia kaklo limfmazgių patinimo.
• Panašius simptomus gali sukelti ir kiti virusai ar infekcijos, tokios kaip adenovirusas, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), raudoniukė, hepatitas A, šeštojo tipo žmogaus herpes virusas ar toksoplazma.

Dažnos situacijos ir ypatumai

Mononukleozė suaugusiems

Nors didžioji dauguma suaugusiųjų jau turi imunitetą prieš EBV, vis dėlto liga gali išsivystyti ir vyresniame amžiuje – ypač dažnai ja serga paaugliai ir jauni suaugę žmonės. Tarp suaugusių stiprus gerklės skausmas dėl mononukleozės sudaro nedidelę dalį visų sunkių gerklės uždegimų atvejų.

Simptomai vaikams ir suaugusiems

Mažamečiai užsikrėtę EBV dažnai beveik nejaučia jokios ligos. Tuo tarpu vyresni vaikai, paaugliai ir suaugusieji dažnai patiria būdingus, išreikštus simptomus: gerklės skausmą, karščiavimą, limfmazgių patinimą, ilgai trunkantį nuovargį ir raumenų silpnumą. Šie požymiai gali išlikti net visą mėnesį ar ilgiau.

Užkrečiamumas prieš ligos diagnozę

Mononukleozės virusu galite užkrėsti kitus dar net neatsiradus simptomams. Net jei liga nesukėlė ryškių požymių ar jaučiatės pasveikę, vis dar leidžiate virusui plisti. EBV gali būti perduodamas ir po pasveikimo, todėl ypač svarbu laikytis higienos taisyklių.

Bėrimas sergant mononukleoze

Kai kas pastebi rausvai rožinius, plokščius ar pakilusius bėrimo taškelius veido srityje, kurie gali plisti žemyn kūnu. Tokio tipo bėrimas dažniausiai kyla pačios virusinės infekcijos metu arba kaip reakcija į tam tikrus antibiotikus. Kartais pasitaiko ir dilgėlinės (urtikarijos) ar smulkių, rausvai violetinių dėmelių (petecijų).