Kiaušidžių vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Kiaušidžių vėžys yra sudėtinga liga, kurios priežastys nėra visiškai aiškios. Tačiau tyrimai rodo, kad rizika priklauso nuo įvairių veiksnių: hormoninės pusiausvyros, genetinių ypatybių ir net gyvenimo būdo pasirinkimų, tokių kaip svoris ar rūkymas.

Kokie rizikos veiksniai svarbūs?

Dalis moterų turi didesnę tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu dėl šeimos istorijos ar paveldimų genų. Vis dėlto, nemažą dalį lemia ir kiti aspektai – nuo to, kada prasidėjo ir baigėsi menstruacijos iki tam tikrų sveikatos būklių ar net kūno sudėjimo.

Genetiniai veiksniai ir paveldimumas

Genai vaidina svarbų vaidmenį nustatant kiaušidžių vėžio tikimybę. Jei artimiausios giminaitės sirgo šia liga ar šeimoje pasitaikė tam tikrų genetinių pokyčių (pvz., BRCA geno mutacijų), rizika sergam turėti didėja. Visgi, genetinis polinkis dar nereiškia, kad liga būtinai išsivystys – daugelis sergančių moterų neturi žinomų paveldimų mutacijų.

Šeimos vėžio sindromai, tokie kaip Lyncho sindromas, Peutz-Jeghers sindromas bei Cowden liga, irgi didina kiaušidžių vėžio tikimybę. Dažnai jie susiję ir su kitų organų onkologinėmis ligomis.

Hormonų poveikis

• Hormoninė terapija: Tik estrogeno preparatai (be progesterono) gali padidinti riziką susirgti kiaušidžių vėžiu.
• Kontraceptinės tabletės: Ilgalaikis vartojimas net iki 70 proc. sumažina šios ligos tikimybę, ir apsauga gali išlikti net kelis dešimtmečius po vartojimo nutraukimo.
• Nėštumas ir žindymas: Moterys, kurios pagimdė iki 26 metų ar kūdikį žindė, turi mažesnę ligos riziką. Tuo tarpu pirmas nėštumas po 35-erių siejamas su kiek didesne tikimybe susirgti.
• Vėlyva menopauzė: Didesnis ovuliacijų skaičius per gyvenimą gali padidinti pavojų kiaušidėse atsirasti onkologiniams pakitimams.

Chirurginės intervencijos

Didesne raiška padeda sumažinti chirurginiai sprendimai. Tokios procedūros kaip kiaušintakių pašalinimas (salpingektomija), kartais atliekama kitų operacijų metu, sumažina vėžio riziką. Gimdos šalinimas (histerektomija) irgi susijęs su mažesne kiaušidžių vėžio tikimybe.

Kiti medicininiai ir gyvensenos veiksniai

• Endometriozė: Ši būklė reikšmingai padidina kiaušidžių vėžio riziką.
• Nevaisingumas: Nevaisingumo istorija lemia didesnį pavojų, nors pačios vaisingumą skatinančios medžiagos (pvz., klomifenas) šio ryšio aiškiai neparodo.
• Ūgis: Aukštesnės moterys susiduria su šiek tiek didesne liga tikimybe, tačiau tai greičiausiai susiję su paveldėtais genetiniais veiksniais.

Kasdieniai įpročiai ir rizika

Nors paveldimumo pakeisti negalime, yra veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti:

• Nutukimas: Didina kai kurių kiaušidžių vėžio tipų riziką, ypač iki menopauzės. Antsvoris siejamas su hormonų pokyčiais ir organizmo uždegimu, kurie lemia onkologinius procesus. Laiku numetus papildomus kilogramus, rizika sumažėja.
• Talko naudojimas: Moteriškos higienos produktų, kuriuose yra talko, naudojimas siejamas su didesne kiaušidžių vėžio tikimybe – šio įpročio atsisakymas gali padėti.
• Maistas: Nors įrodymai apie mitybos įtaką nėra tvirti, keli tyrimai rodo, kad mažiau riebalų turinti mityba gali būti naudinga. Taip pat, tiriama ciberžolės sudedamųjų dalių (kurkumino) apsauga.
• Rūkymas: Didina kai kurių kiaušidžių vėžio formų riziką, todėl jo vengimas ypač svarbus.

Kada verta sunerimti ir kaip stebėti sveikatą?

Kiaušidžių vėžio patikros programos nesumažina mirtingumo, todėl rekomendacijos skirti prevencinį patikrinimą visoms moterims šiuo metu nėra. Jeigu šeimos istorijoje buvo kiaušidžių, krūties ar gimdos vėžio atvejų ar žinoma apie paveldimas mutacijas, gydytojas gali pasiūlyti reguliarius ultragarsinius tyrimus ir CA-125 kraujo testus nuo ankstyvesnio amžiaus.

Radikalesni sprendimai – kiaušidžių ir kiaušintakių šalinimas – siūlomi tik didelės rizikos moterims ir efektyviai sumažina pavojų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie rizikos mažinimą

Ar hormonų terapija padidina riziką?

Estrogeno preparatai, ypač vartojami be progesterono, yra susiję su padidėjusia kiaušidžių vėžio rizika. Kai kuriais atvejais galima svarstyti kombinacijas su progesteronu – aptarti tai naudinga individualiai su gydytoju, nes tyrimų rezultatai skirtingi.

Kaip galima sumažinti paveldėtos rizikos poveikį?

Moterims su nustatytomis BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijomis galima svarstyti kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimą kaip veiksmingą būdą sumažinti riziką. Taip pat ilgalaikis kontraceptikų vartojimas laikomas apsauginiu veiksniu.

Ar po menopauzės verta nerimauti?

Daugumai moterų po menopauzės rizika išlieka gana nedidelė, ypač jei šeimoje nebuvo panašių ligų atvejų ir gyvenimo būdo veiksniai yra kontroliuojami. Kiaušidžių vėžiu suserga apie 1,2 proc. moterų per gyvenimą – pusė atvejų nustatoma 63 metų ir vyresnėms.

Jei priklausote rizikos grupei ar nerimaujate dėl savo sveikatos, aptarkite šiuos klausimus su gydytoju ir atidžiai stebėkite bet kokius pojūčius ar pokyčius organizme.