Kiaušidžių vėžio diagnozė: kaip ji nustatoma

Kiaušidžių vėžys dažnai diagnozuojamas sudėtingo ištyrimo metu, nes ankstyvos stadijos paprastai nesukelia ryškių simptomų. Tam, kad gydytojai galėtų tiksliai nustatyti ligą ir jos išplitimą, taikoma įvairių tyrimų seka – nuo apžiūrų iki kraujo tyrimų ir vaizdinių tyrimų, o galutinai patvirtinti diagnozę padeda biopsija.

Simptomai

Kiaušidžių vėžys ankstyvose stadijose dažniausiai nesukelia akivaizdžių požymių arba jie būna neryškūs. Dažniausi simptomai – pilvo pūtimas, spaudimo arba skausmo jausmas pilvo ar dubens srityje, valgymo sutrikimai ar ankstyvas sotumo jausmas, dažnesnis noras šlapintis. Retesni simptomai: moters jėgų trūkumas, nugaros skausmas, skausmas lytinių santykių metu, menstruacijų pokyčiai.

Kokie tyrimai atliekami?

Kiaušidžių vėžiui įtarti ar patvirtinti reikalingas išsamus ištyrimas, kuriame derinami keli metodai. Apžiūra, vaizdiniai tyrimai ir kraujo tyrimai leidžia pateikti pirminį vertinimą, bet galiausiai galutinį atsakymą duoda tik biopsija – paimto audinio tyrimas mikroskopu.

Apžiūra pas gydytoją

Profilaktinės ar simptomų paskatintos ginekologinės apžiūros metu gydytojas rankomis apčiuopia dubens organus. Tai atliekama dviem rankomis, spaudžiant pilvą ir tiriant makštį – taip galima nustatyti, ar nėra padidėjusių, sukietėjusių darinių šalia kiaušidžių. Deja, ši apžiūra nėra labai tiksli: masės gali būti nepastebėtos esant storesniam pilvui ar mažesniems augliams. Pap testas (gimdos kaklelio tepinėlis) nėra skirtas kiaušidžių vėžiui nustatyti – jis naudingas tik gimdos kaklelio vėžiui aptikti.

Vaizdiniai tyrimai

• Ultragarsas: Dažniausias pirmas pasirinkimas, nes padeda įvertinti kiaušidžių struktūrą, be spinduliuotės. Atliekamas per pilvo sieną arba į makštį – pastarasis metodas leidžia geriau pamatyti mažus darinius. Ultragarsas padeda atskirti paprastas (dažniausiai nepiktybines) ir sudėtingas ar kietas cistas (kurios gali būti vėžinės), taip pat aptinka laisvą skystį pilvo ertmėje.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Parenka tikslesnį vėžio išplitimo vaizdą – ar yra metastazių pilve, kepenyse, plaučiuose, pakitusių limfmazgių, laisvo skysčio.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Geriausiai tinka vertinant minkštųjų audinių pakitimus, naudoja stiprų magnetinį lauką vietoje rentgeno. MRT kartais rekomenduojamas nėštumo metu, nes nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): Tyrime stebima, kurios kūno sritys aktyviausiai „įsisavina“ radioaktyvų cukrų – tai išryškina vėžines ląsteles ir padeda atskirti randus nuo vėžio.

Kraujo tyrimai ir žymenys

Be vaizdinių tyrimų, papildomai atliekami kraujo tyrimai. Ieškoma vadinamųjų navikinių žymenų – baltymų, kurie padidėja sergant tam tikrų tipų kiaušidžių vėžiu. Šie žymenys padeda diagnozuojant arba vertinant gydymo sėkmę, bet netinka kaip skryningo priemonė.

• CA-125: Dažniausiai taikomas navikinis žymuo, ypač svarbus įtariant kiaušidžių vėžį. Nors padidėja daugelyje atvejų, galimi klaidingi teigiami ir neigiami rezultatai – kartais lygis aukštas dėl kitų priežasčių, pvz., nėštumo, uždegimų ar kepenų ligų.
• HE4: Geriausiai vertinamas kartu su CA-125, dažniau padidėja sergant seroziniais ar endometrioidiniais augliais.
• CA 72-4 ir CA-19-9: Jų padidėjimas dažniau susijęs su kitais virškinamojo trakto navikais, tačiau gali padėti nustatyti retas kiaušidžių vėžio rūšis.
• CEA, AFP, hCG, estradiolis ir inhibinas: Šie žymenys svarbūs vertinant kitas, retesnes kiaušidžių navikų rūšis – pvz., gemalinių ar stromalinių navikų atveju.

Be šių, gali būti tiriama bendra kraujo sudėtis (bendrasis kraujo tyrimas), uždegimo rodikliai (CRB), feritinai, šarminė fosfatazė.

Biopsija

Galutinai kiaušidžių vėžio diagnozė nustatoma tik ištiriant paimtą audinio mėginį. Biopsija dažniausiai atliekama operacijos metu, naudojant tradicinį arba laparoskopinį metodą. Retais atvejais taikoma adatinė biopsija, tačiau dėl rizikos platinti auglį ji nėra pirmas pasirinkimas.

Audinys yra tiriamas patologijos laboratorijoje – vertinama, ar darinys piktybinis, ir jei taip, nustatomas vėžio tipas bei laipsnis.

Kitų ligų atskyrimas

Tiriant kiaušidžių ar kiaušintakių srities darinį, svarbu atmesti kitas dažnas būkles:

• Paprastos kiaušidžių cistos (dažniausiai nepiktybinės – ypač jaunesnėms moterims)
• Lėtinės dubens uždegiminės ligos, sukėlusios pūlinių susidarymą
• Endometriozė – kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų
• Policistinių kiaušidžių sindromas (daugybinės mažos cistos)
• Nėštumo metu susidariusios geltonkūnio cistos
• Negimdinis nėštumas
• Kiaušidės persisukimas
• Apendicito sukeltas pūlinys
• Retoji būklė – dubens inkstas

Naviko tipas ir laipsnis

Biopsijos metu nustatomas naviko tipas ir piktybiškumo laipsnis. Sergant pažengusiu vėžiu, pavyzdžiai imami ne tik iš kiaušidės, bet ir iš kitų pilvo audinių ar limfmazgių, dažnai nuplaunama pilvo ertmė (ieskoma vėžinių ląstelių skystyje). Kuo vėžio ląstelės labiau primena normalias, tuo auglys laikomas mažiau agresyviu.

• 1 laipsnio (G1): Ląstelės panašios į sveikas – auglys lėto augimo.
• 2 laipsnio (G2): Ląstelės tarpinio piktybiškumo.
• 3 laipsnio (G3): Ląstelės labai pakitusios – auglys auga greičiau.
• Seroziniai navikai skirstomi į žemos ar aukštos rizikos.

Vėžio stadijos

Nustačius kiaušidžių vėžį, didžiausią įtaką gydymo planui ir prognozei turi ligos stadija. Apibrėžiama, kiek vėžys išplitęs, ar pažeisti limfmazgiai, kitos pilvo ar tolimesnės kūno sritys.

• I stadija: Vėžys apsiriboja viena ar abiem kiaušidėmis.
• II stadija: Pažeistos ir kitos dubens organų sritys – gimda, kiaušintakiai.
• III stadija: Vėžys išplitęs į pilvo organus ar limfmazgius.
• IV stadija: Aptinkamas tolimuose organuose, pvz., plaučiuose, kepenyse ar smegenyse.
• Pasikartojantis: Vėžys, kuris atsinaujina po gydymo.

Egzistuoja išsami FIGO sistema, kurioje naudojami romėniški skaičiai ir papildomos žymos – tai padeda tiksliau nurodyti, kiek išplitusi liga ir parinkti gydymą.

Savigyda ir namų testai

Nėra patikimų savikontrolės būdų ar naminių testų, kurie leistų nustatyti kiaušidžių vėžį ar įvertinti individualią riziką. Vienintelis būdas – atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į gydytoją, jei turite rizikos veiksnių ar pastebite pokyčių.

Išgyvenamumas

Penkerių metų išgyvenamumas sergant kiaušidžių vėžiu labai priklauso nuo to, kuriame etape liga nustatoma: jei vėžys nepersimetęs už kiaušidžių ribų, išgyvenamumo rodiklis siekia apie 93%. Vėžiui išplitus į netoliese esančius limfmazgius ar audinius, šis rodiklis sumažėja iki 75%, o esant nutolusioms metastazėms – iki 31%.