Hipotermijos požymiai ir simptomai

Hipotermija – tai būklė, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau normalios ribos dėl ilgalaikio buvimo šaltoje aplinkoje. Ši būklė gali prasidėti net nepastebimai, ypač jei nesame pasiruošę ir neįvertiname pavojų. Labai svarbu žinoti tiek pačius simptomus, tiek aplinkybes, kuriose gali išsivystyti hipotermija, kad galėtume laiku sureaguoti – tiek padėdami sau, tiek kitiems.

Hipotermijos požymiai ir simptomai

Hipotermijos požymiai priklauso nuo to, kiek smarkiai atvėso kūnas. Paprastai išskiriamos trys stadijos: lengva, vidutinė ir sunki hipotermija. Kiekvieno etapo požymiai yra skirtingi, todėl verta žinoti, kaip jie pasireiškia.

Lengva hipotermija

Iš pradžių, organizmui pradėjus prarasti šilumą, kūnas stengiasi ją sulaikyti: sumažėja kraujotaka odoje, todėl galūnės tampa šaltos. Gali pasidaryti sunku atlikti smulkius veiksmus pirštais, pvz., rašyti ar naudotis telefonu, ima krėsti šaltis ir atsiranda drebulys. Tai – natūrali, apsauginė organizmo reakcija, leidžianti išlaikyti šilumą. Jei per šį laiką žmogus įnešamas į šiltą patalpą, aprengiamas sausais drabužiais ir gausiai apklotas, būklė greitai pagerėja.

• Šaltkrėtis, kurio negalima suvaldyti
• Tylumas, pasitraukimas iš pokalbių
• Sunku susikaupti
• Grubios ar nerangios rankos, daiktų iškritimas
• Diskomforto ar net skausmo pojūčiai

Vidutinė ir sunki hipotermija

Jeigu pagalba nesuteikiama, temperatūra nukrenta dar labiau – žemiau 32–30°C. Kūnas ima labiau taupyti energiją ir šaltkrėtis išnyksta. Atsiranda sumišimas, vangumas, susilpnėja arba išnyksta reakcija į aplinką. Akių vyzdžiai išsiplečia, žmogus gali netekti sąmonės. Jeigu temperatūra krenta iki maždaug 28°C, žmogus dažniausiai būna be sąmonės, nejautrus išoriniams dirgikliams.

• Nustojimas drebėti
• Išsiplėtę vyzdžiai
• Didelis silpnumas, sąmonės aptemimas
• Mieguistumas, painiava, nesiorientavimas
• Nepajėgimas pabusti net su išoriniu dirgikliu

Sunkiausias hipotermijos laipsnis sukelia rimtą pavojų gyvybei – dėl širdies raumens jautrumo šaltyje bet kurią akimirką gali ištikti staigus širdies sustojimas, todėl būtinas nuolatinis stebėjimas ir profesionali pagalba.

Kuo hipotermija pavojinga?

Hipotermija stipriausiai paveikia tuos žmones, kurie yra ypač jautrūs šalčiui: mažus vaikus, senyvus asmenis, žmones, kurių kraujotaka sutrikusi ar sergančius cukriniu diabetu, taip pat turinčius mažai kūno riebalų. Jiems komplikacijų rizika yra didesnė.

Nušalimas

Būdami šaltyje, greta hipotermijos rizikuojame ir nušalti – dažniausiai nukenčia tos kūno dalys, kurios yra toliausiai nuo širdies ir sunkiausiai aprūpinamos krauju: pirštai, kojų pirštai, nosis, ausų speneliai. Hipotermija skatina kraujotakos nukreipimą į organizmo gilumą, tad kraujo patekimas į galūnes mažėja, jos greičiau gali nušalti. Nušalimas – ženklas, kad šaltyje ilgiau būti pavojinga, nes kyla ir hipotermijos grėsmė. Svarbu žinoti, kad nušalimą galima patirti net nesergant hipotermija, tačiau šios dvi būklės dažnai eina kartu.

Kada būtina kreiptis pagalbos?

Nedidelio laipsnio sušalimą paprastai galima įveikti namų sąlygomis – tereikia kuo skubiau pasislėpti nuo šalčio, apsirengti sausais, šiltais drabužiais ir apžioti šiltą vandenį ar kitą gėrimą. Tačiau jei asmuo yra labai sušalęs, mieguistas, nerišliai kalba ar neteko sąmonės, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Laukiant pagalbos būtina pašalinti drėgnus drabužius ir apsaugoti asmenį nuo papildomo šalčio – neleiskite gulėti ant drėgnos dangos, apklokite plona, sausa antklode.

Kaip išvengti hipotermijos?

• Visada rengkitės sluoksniais, kad kūnas efektyviau sulaikytų šilumą.
• Neužmirškite apsaugoti galvos, rankų ir kaklo – naudokite kepures, šalikus, pirštines.
• Valgykite pilnavertį maistą ir gerkite šiltus gėrimus – taip kūnas apsirūpins energija išlaikyti šilumą.
• Jei pastebite, kad darosi šalta, dreba ar sunku susikaupti, kuo greičiau pasitraukite į šiltą patalpą ir persirenkite sausais drabužiais.

Kada galima sušalti iki hipotermijos?

Hipotermija gresia ne tik stiprios šalnos metu – esant vėjui, lietui ar dideliam drėgnumui, rizika susirgti išauga net temperatūrai esant gerokai virš nulio. Kūnas netenka šilumos greičiau, jei drabužiai šlapi arba pučia stiprus vėjas. Kartais vien drėgna ir vėsi aplinka (<10°C–15°C), ypač jei žmogus neturi tinkamos aprangos, gali sukelti hipotermiją.

Kaip suteikti pagalbą sušalusiam žmogui?

Lengvos hipotermijos atveju pakanka nuvesti žmogų į šiltą patalpą, perrengti sausais drabužiais ir apkloti antklodėmis. Jei būklė sunkėja – žmogui sunku bendrauti, kalba nerišli, jis mieguistas ar be sąmonės – būtina skubi medicinos pagalba. Sunkesniais atvejais gydytojai ligoninėje atstato kūno temperatūrą šiltu skysčiu per veną, šiltu oru per kvėpavimo kaukę ar specialia įranga, kuri šildo kraują.