Migrenos simptomai

Migrena – tai daug daugiau nei paprastas stiprus galvos skausmas. Migrenos priepuoliai pasižymi pulsuojančiu, tvinkčiojančiu skausmu, dažniausiai apimančiu vieną galvos pusę. Norint atskirti migreną nuo kitų galvos skausmų, svarbu suprasti būdingus simptomus ir specifines šios būklės stadijas.

Migrenos eiga ir pagrindiniai simptomai

Migrenos eiga dažnai dalijama į keturias stadijas: įžangą (prodromą), aurą, galvos skausmą ir pogalvinį laikotarpį (postdromą). Vis dėlto ne kiekvienas žmogus išgyvena visus keturis etapus – jų gali būti tik vienas ar keli.

Įžanginės stadijos (prodromo) požymiai

Prodromo laikotarpis – tai pirmieji ženklai, kad artėja migrenos priepuolis. Šie simptomai gali pasireikšti likus kelioms valandoms ar net kelioms dienoms iki pagrindinio skausmo etapo. Dažniausi prodromo simptomai yra:

• Sutrikęs virškinimas – vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
• Koncentracijos stoka
• Dažnas žiovavimas
• Išsekimas, nuovargis
• Šaltkrėtis, šalčio jausmas
• Patinimas, pojūtis, kad kaupiasi skysčiai
• Padidėjęs apetitas arba neįprasti maisto norai
• Dažnesnis šlapinimasis
• Nuotaikų svyravimai – liūdesys, irzlumas, nerimas
• Raumenų tempimas ar skausmas, ypač kakle
• Pykinimas
• Padidėjęs jautrumas šviesai, garsams ar kvapams
• Ryškūs sapnai

Auro stadija: neurologiniai pokyčiai

Maždaug trečdalis migrena sergančių žmonių patiria aurą. Tai trumpalaikis, iki vienos valandos trunkantis laikotarpis, kuriam būdingi ryškūs jutimų pokyčiai ar neurologiniai sutrikimai, galintys bauginti ypač pirmais kartais. Auro stadijos simptomai gali būti:

• Laikinas klausos praradimas
• Girdimos haliucinacijos (garsai, kurių realiai nėra)
• Nesugebėjimas susikaupti, painiava
• Sunkumas tęsti pokalbį, sunku rasti žodžius
• Uoslės haliucinacijos
• Laikinas vienos kūno pusės paralyžius
• Veido ar galūnių tirpimas, dilgčiojimo pojūtis
• Svaigulys, erdvės sukimosi jausmas
• Regos sutrikimai: žybsniai, banguotos linijos, dėmės, neryškus matymas ar aklos dėmės

Pagrindinis galvos skausmo etapas

Galvos skausmo fazė trunka nuo kelių valandų iki net trijų parų. Šiuo laikotarpiu juntamas pulsuojantis skausmas, kuris gali būti juntamas vienoje galvos pusėje, tačiau gali pereiti ir į kitą ar apimti abi. Kartu pasireiškia ir šie simptomai:

• Vandens trūkumas organizme arba skysčių kaupimasis
• Viduriavimas ar užkietėjimas
• Galvos svaigimas
• Karščio bangos ar šaltkrėtis
• Sloga ar varvanti nosis
• Pykinimas, kartais vėmimas
• Jautrumas garsams ir šviesai
• Liūdesys ar nerimo pojūtis

Migrena gali paveikti ne tik galvą, bet ir kaklą, pečius, rankas, o stipriems priepuoliams – net visą kūną. Dažnai ligoniai pastebi, kad judesiai, fizinis krūvis ar net kelionė automobiliu tik sustiprina nemalonius pojūčius.

Pogalvinės fazės požymiai

Paskutinė migrenos stadija vadinama postdromu. Po sunkaus skausmo gali likti šios būklės simptomai:

• Silpnumas, energijos trūkumas
• Kylantis galvos svaigimas ar lengvumo pojūtis
• Raumenų skausmai
• Kaklo sustingimas
• Skausmingumas galvos odoje
• Sunkumas susikaupti
• Nuotaikų pokyčiai – liūdesys, nerimas arba, atvirkščiai, pakili nuotaika

Daugelis žmonių šį laikotarpį apibūdina kaip „pagirių“ ar visiško išsekimo jausmą. Simptomai gali išlikti 24 valandas ar ilgiau net ir pasibaigus pagrindiniam skausmui. Yra atvejų, kai postdromas prasideda dar nenurimus galvos skausmui.

Nebūdingi migrenos simptomai

Retesni simptomai dažniausiai pasitaiko esant specifinėms migrenos formoms. Jie gali būti pagrindinis požymis, išskiriantis tam tikrą migrenos tipą:

• Vienišas rankos silpnumas (hemipleginė migrena). Dažnai pasireiškia kartu su aura – šiai būklei būdingas paveldimumas.
• Pilvo migrena – ypač vaikams būdingi pasikartojantys pilvo skausmai, pykinimas, o jokios aiškios virškinimo trakto ligos nerandama.
• Regėjimo problemas lydintys simptomai (oftalmopleginė migrena) – dvejinimasis, neryškus matymas, viena nulinkusi voko pusė ar ribotas judėjimas viena akimi.

Komplikacijos ir ypatingos situacijos

Nors migrena retai sukelia rimtų komplikacijų, kai kurios situacijos reikalauja papildomo dėmesio:

• Vaistų vartojimas gali sukelti atoveiksmio (šokinėjantį, kasdienį) galvos skausmą, ypač jei ilgą laiką naudojami didelės vaistų dozės ar staiga jų atsisakoma.
• Status migrainos – tai užsitęsęs migrenos priepuolis, trunkantis ilgiau nei 72 valandas, dažnai nereaguojantis į įprastus vaistus. Tuomet reikalinga medicininė pagalba, nes gali prireikti gydymo leidžiamais medikamentais.
• Migrenos sukeltas infarktas – retas atvejis, kai dėl migrenos išsivysto smegenų insultas. Tokiu atveju gali atsirasti nuolatinių neurologinių pokyčių.
• Priepuolio metu galima patirti traukulius, nors tiksli jų sąsaja su migrena dar neišaiškinta.

Kada kreiptis į gydytoją

Nors dauguma migrenos priepuolių įprastai nereikalauja skubios medicininės pagalbos, tam tikros situacijos turėtų priversti sunerimti:

• Staigus paralyžius ar jutimų praradimas
• Kalbėjimo sunkumai, aklumas ar dvejinimasis akyse
• Netikėtas ir stiprus galvos skausmas, anksčiau nepatirtas
• Nesugeba išlaikyti pusiausvyros arba suklumpa
• Patyrė galvos traumą ar stipriai vemia

Jei pasireiškė vienas ar keli iš šių simptomų, nedelskite kreiptis į gydytoją – jie gali rodyti rimtesnę būklę, kurią būtina atmesti.

Nepamirškite aptarti vaistų plano su medikų specialistais ir, jei jis neefektyvus, nekeiskite dozės savarankiškai – ieškokite saugesnių sprendimų kartu su gydytoju.

Migrenos ypatumai vaikystėje

Vaikai migreną išgyvena kitaip nei suaugusieji. Jei jūsų vaikas svyruoja nuotaika, jaučiasi nuolat pavargęs, dažnai būna pykina, svaigsta galva, o šeimoje pasitaiko migrenos atvejų, tikėtina, kad vaikas serga būtent šia būkle. Dėl bet kokių simptomų būtina pasitarti su gydytoju, nes migrenos gydymas vaikystėje dažnai būna sėkmingas.

Santrauka

Migrena pasireiškia keturiomis skirtingomis stadijomis: prodromu, aura, galvos skausmu ir pogalviniu laikotarpiu. Kiekviena jų pasižymi savitais simptomais – nuo virškinimo pakitimų ir nuovargio iki regos, kalbos sutrikimų bei stipraus jautrumo šviesai ar garsui. Po priepuolio dažnai jaučiamas didelis nuovargis ar raumenų tempimas. Sekant savo simptomus galima geriau suprasti, kuriuo migrenos etapu esate ir laiku kreiptis pagalbos, jei būklė neįprasta ar pablogėja.