COVID-19 simptomai

COVID-19 – tai infekcinė liga, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2. Nors vieni užsikrėtę asmenys jaučia tik silpnus simptomus arba visiškai nieko nepastebi, kiti susiduria su itin stipria negalavimų eiga. Simptomai ir ligos sunkumas labai skiriasi priklausomai nuo individualių organizmo ypatybių.

Dažniausi simptomai

Sergant COVID-19, simptomai dažniausiai išryškėja per 2–14 dienų nuo užsikrėtimo. Dauguma žmonių patiria:

• karščiavimą arba šaltkrėtį,
• kosulį,
• kvėpavimo pasunkėjimą,
• jaučiasi stipriai pavargę,
• kūno ar raumenų skausmus,
• galvos skausmą,
• praranda skonio ar uoslės pojūtį,
• gerklės skausmą,
• užsikimšusią arba varvančią nosį,
• pykinimą, vėmimą arba viduriavimą.

Karščiavimas dažnai būna pirmasis požymis, tačiau ne kiekvienam jis pasireiškia. Šaltkrėtis dažniausiai lydi pakilusią temperatūrą. Tuo tarpu kosulys būdingas ne visiems; jis gali būti ir kitų kvėpavimo takų infekcijų ar ligų simptomas. Dažnai COVID-19 kosulys prasideda po to, kai pasireiškia temperatūra.

Vienas iš ankstyvųjų ligos požymių – dusulys; jei pasunkėja kvėpavimas, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Kiti dažni simptomai – stiprus nuovargis, kuris neretai išlieka net susilpnėjus kitiems simptomams, kūno ar sąnarių skausmai. Dažnai skauda galvą, ypač kai kartu jaučiamas karščiavimas ar raumenų maudulys. Labai būdingas COVID-19 bruožas – skonio ir uoslės praradimas. Šis simpomas rečiau stebimas, pavyzdžiui, peršalus ar sergant gripu.

COVID-19 simptomų spektras – platus. Pasitaiko ir gerklės skausmas bei nosies užgulimas. Virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, taip pat galimi, nors nebūdingi visiems sergantiems.

Vaikų simptomai

Mažiesiems dažniausiai pasireiškia karščiavimas ir kosulys, tačiau jie gali patirti ir likusius minėtus simptomus.

Rečiau pasitaikantys požymiai

Sergant COVID-19 gali pasireikšti ir netipiški, retesni simptomai. Vienas iš jų – vadinamosios „COVID-19 kojytės“: pastebimas pirštų paraudimas ar pamėlynavimas, kai kada – niežulys ar skausmas. Toks požymis užfiksuotas tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Dar vienas retesnis simptomas – konjunktyvitas (rožinė akis). Tai gali pasireikšti akių paraudimu, niežuliu, ašarojimu arba neryškiu matymu.

Sunkesnė ligos eiga kartais sukelia sumišimą ar net orientacijos sutrikimą. Tokiais atvejais būtina skubi medikų pagalba.

Dėl COVID-19 išauga ir giliųjų venų trombozės rizika – kojų venose gali susiformuoti krešuliai, sukeliantys tinimą, mėlynavimą, skausmą. Krešuliams patekus į plaučius, kyla pavojus gyvybei. Jautrumas insultui taip pat padidėja, ypač žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Netikėtas silpnumas, šnekos sutrikimai ar sumišimas gali būti grėsmingi ženklai.

Galimos komplikacijos

COVID-19 gali sukelti sunkias širdies, plaučių ar kitų organų komplikacijas. Dažniausios:

• plaučių uždegimas,
• ūminio kvėpavimo distreso sindromas,
• sepsis ir septinis šokas,
• širdies pažeidimas,
• ūminis inkstų funkcijos sutrikimas.

Kiekvienas gali užsikrėsti COVID-19, tačiau su amžiumi rizika patirti sunkius padarinius didėja. Taip pat labai svarbūs yra lydintys lėtiniai sveikatos sutrikimai.

Ligos eigą sunkinančios būklės

Yra keletas lėtinių ligų ir būklių, kurios ypač padidina sunkaus COVID-19 riziką. Didžiausią grėsmę kelia:

• onkologinės ligos,
• lėtinė inkstų liga,
• lėtinė obstrukcinė plaučių liga,
• širdies ligos,
• imuninės sistemos slopinimas,
• nutukimas,
• pjautuvo ląstelių anemija,
• rūkymas,
• 2 tipo cukrinis diabetas,
• nėštumas,
• Dauno sindromas.

Yra ir kitų būklių, kurios gali didinti pavojų susirgti sunkiai. Priskiriama bronchinė astma, antsvoris, kraujagyslių ligos, cistinė fibrozė, aukštas kraujospūdis, imuninės sistemos nepakankamumas, neurologinės, kepenų ligos, plaučių fibrozė, talasemija, 1 tipo diabetas.

Vaikai paprastai serga lengviau, bet kai kurie sveikatos sutrikimai – nutukimas, sudėtingos medikamentinės ar genetinės būklės, sunkios neurologinės ar širdies ligos, imuniteto nuslopinimas – gali lemti sunkią eigą.

Kada būtina kreiptis į medikus?

Jei COVID-19 simptomai blogėja ar kelia nerimą, verta pasitarti su gydytoju. Yra tam tikrų grėsmingų požymių, kuriems pasireiškus būtina nedelsiant kviesti pagalbą arba vykti į ligoninę:

• sunkus kvėpavimo sutrikimas,
• nuolatinis krūtinės skausmas ar spaudimas,
•  naujas sumišimas ar sunkumas susiorientuoti,
• negebėjimas išbūti prabudusiam,
• mėlynavę lūpos ar veidas.

COVID-19 pandemija ir platus simptomų spektras gali kelti nerimo. Svarbu prisiminti, kad daugelis užsikrėtusiųjų ligą įveikia lengvai, tačiau dalis žmonių susiduria su itin rimtomis komplikacijomis. Tyrėjai nuolat plečia žinias apie šią infekciją ir ieško veiksmingiausių gydymo sprendimų.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama viešumoje dėvėti kaukę ir laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių.