Policistinių kiaušidžių sindromo (PCOS) gydymas

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra dažna ginekologinė būklė, kuriai būdingi įvairūs simptomai ir galima ilgalaikė įtaka moters sveikatai. Būklės išgydyti neįmanoma, tačiau daugelį simptomų ir komplikacijų galima valdyti pasitelkus tinkamą gydymo planą – nuo gyvenimo būdo pokyčių iki vaistų ar net chirurginių procedūrų.

Gyvenimo būdo pokyčių reikšmė

Pirmas žingsnis, valdant PKS, dažniausiai yra gyvenimo būdo keitimas. Svarbus vaidmuo tenka mitybai ir aktyvumui, nes jie leidžia mažinti didelės dalies ligos komplikacijų riziką, pavyzdžiui, metabolinio sindromo, antro tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų.

Pacientėms, turinčioms antsvorio, svorio mažinimas neretai tampa svarbiausia gydymo dalimi. Net nedidelis svorio pokytis, pavyzdžiui, numetus 5–10 procentų kūno svorio, padeda reguliuoti menstruacijas, sumažina androgenų kiekį ir pagerina vaisingumą.

Mityba turėtų būti subalansuota: gausu daržovių, pilno grūdo, mažai glikemijos indeksą turinčių produktų, sočiųjų riebalų mažiau, daugiau omega-3 riebalų rūgščių turinčių maisto produktų, tokių kaip žuvis, riešutai, sėklos ar avokadai. Vaisių rekomenduojama vartoti saikingai dėl fruktozės poveikio jautrumui insulinui.

Reguliarus fizinis aktyvumas – trumpi pasivaikščiojimai dienos metu, bent pusvalandis aerobinės veiklos didžiąją dalį savaitės dienų ir jėgos pratimai – stiprina raumenis ir didina organizmo jautrumą insulinui.

Vaistiniai preparatai ir pagalbinės priemonės

Daugelis moterų su PKS vartoja vaistus, padedančius kontroliuoti simptomus. Vienas dažniausių pasirinkimų – geriamieji kontraceptikai, kurie stabilizuoja hormonų disbalansą, padeda reguliuoti ciklą ir sumažina kraujavimo komplikacijų riziką, kai menstruacijos nevyksta ilgą laiką.

Gali būti skiriami ir vaistai, slopinantys vyriškų hormonų (androgenų) gamybą ar poveikį, tokie kaip spironolaktonas. Kai kuriais atvejais derinami keli vaistai, pavyzdžiui, spironolaktonas kartu su geriamaisiais kontraceptikais.

Dėl insulino atsparumo, dažnai pasireiškiančio PKS atveju, skiriami vaistai, paprastai naudojami gydyti diabetui, pavyzdžiui, metforminas. Šis vaistas padeda gerinti jautrumą insulinui, reguliuoja hormonų gamybą ir gali pagerinti mėnesinių ciklą bei palengvinti svorio mažėjimą.

Nepageidaujamą veido ir kūno plaukuotumą galima mažinti naudojant nereceptinius depiliacinius kremus, vašku ar siūlais. Sudėtingesniais atvejais pasitelkiami ilgalaikiai plaukų šalinimo būdai, tokie kaip elektrolizė ar lazerinė depiliacija. Specialūs gydytojo paskirti kremai gali sulėtinti veido plaukų augimą.

Esant spuogų problemai, reikalingas dermatologo vertinimas ir dažniausiai parenkami receptiniai kremai ar preparatai, tačiau kai kurių jų negalima vartoti planuojant nėštumą.

Chirurgijos ir specialios procedūros

Jeigu kitoks gydymas neduoda rezultato, kai kuriais atvejais gali būti taikoma chirurginė intervencija – pavyzdžiui, kiaušidžių „gręžimas“. Per nedideles angas atliekami nedideli pažeidimai ant kiaušidžių, siekiant sumažinti vyriškų hormonų gamybą ir paskatinti ovuliaciją. Toks gydymo būdas dabar taikomas itin retai.

Dar rečiau atliekama kiaušidžių pleišto rezekcija. Dėl rizikos padaryti ilgalaikę žalą kiaušidėms, šios procedūros šiuo metu dažniausiai nerekomenduojamos.

Vaisingumo gerinimas

Susidūrus su sunkumais pastoti, taikomi įvairūs vaisingumo gydymo būdai. Pirmiausia dažniausiai skiriami vaistai, skatinantys ovuliaciją, pavyzdžiui, klomifenas arba letrozolas. Tyrimai rodo, kad kai kurioms moterims letrozolas gali būti veiksmingesnis už kitus vaistus.

Neretai moterims reikia kartu vartoti kelias priemones, pavyzdžiui, klomifeną kartu su metforminu. Net ir vidutinis svorio sumažėjimas gali padėti atnaujinti ovuliaciją ir taip padidinti tikimybę pastoti.

Nepavykus pastoti su šiais vaistais, gali būti taikomos injekcinės gonadotropinų terapijos – šie hormonai skatina folikulų augimą, o tinkamu momentu atliekama speciali stimuliacija, kuri sukelia ovuliaciją. Gydytojas padeda stebėti, kada geriausias metas mėginti pastoti ar atlikti intrauterininę inseminaciją.

Labiausiai sudėtingais atvejais gali būti siūloma apvaisinimo laboratorijoje procedūra (IVF). Tokiu atveju naudojami hormonai, skatinantys subręsti daug folikulų, iš kurių po to paimami kiaušinėliai, o apvaisinimas vyksta laboratorijoje. Toliau embrionai perkeliami į gimdą, tikintis sėkmingo nėštumo.

Papildomos bei alternatyvios priemonės

Kai kurie tyrimai nagrinėja alternatyvias terapijas, tokias kaip akupunktūra, kuri galbūt gali padėti reguliuoti ciklą ar skatinti ovuliaciją. Pirmenybė visada turėtų būti teikiama saugiems ir mediciniškai pagrįstiems sprendimams: kai kurie papildai ar vaistažolės gali turėti šalutinį poveikį arba sąveikauti su kitais vaistais, o kartais – būti pavojingi nėštumo metu.

Prieš renkantis bet kokį papildomą gydymą svarbu pasitarti su gydytoju, kuris gali įvertinti riziką ir naudą, taip pat rekomenduoti patikimą specialistą.

Kaip nustatomas PKS?

Šios būklės nustatymo procesas prasideda nuo apžiūros bei išsamaus ginekologinio pokalbio. Tyrimo metu vertinamas plaukų augimas, aknė, atliekami kraujo tyrimai hormonų kiekiui įvertinti (testosteronas, FSH, LH, prolaktinas), kartais atliekamas ultragarsinis kiaušidžių tyrimas ar gimdos gleivinės biopsija.

PKS paplitimas

Apskaičiuota, kad policistinių kiaušidžių sindromas paliečia nuo 6 iki 12 procentų reprodukcinio amžiaus moterų. Tai viena dažniausių hormoninių sutrikimų priežasčių šiuolaikinėje visuomenėje.

Kiekvienos moters kelias – individualus

PKS simptomai ir patiriami sunkumai kiekvienai moteriai gali būti labai skirtingi, todėl gydymo planas turėtų būti sudaromas individualiai. Svarbu aktyviai bendrauti su gydytojais, nuolat informuoti apie savijautą ir kartu ieškoti geriausių sprendimų. Nepamirškite, kad gali prireikti ir papildomos komandos narių – dietologo, fizioterapeuto ar psichologo – pagalbos, ypač jei norite sėkmingai keisti įpročius ir pasiekti gerų rezultatų.