Kaip gydomas angioedema

Angioedema – tai būklė, kai patinsta gilieji odos ir gleivinių sluoksniai. Dažniausiai šie patinimai pasireiškia lūpų, skruostų, vokų ir galūnių srityse, tačiau gali paveikti ir lytinius organus, žarnyną ar gerklas. Skirtingai nei dilgėlinė, kuri apima tik viršutinius odos sluoksnius, angioedema pažeidžia gilesnius audinius, dažnai kartu pasireiškia ir odos išbėrimai.

Kas sukelia angioedemą

Angioedemos kilmė gali būti įvairi. Dažniausiai ši būklė išsivysto dėl alerginės reakcijos į tam tikrą maistą, vaistus ar kitus aplinkos veiksnius. Kartais ją provokuoja imuninės sistemos sutrikimai, kai kurios kraujo ar limfos ligos, genetinės anomalijos (pavyzdžiui, paveldima C1 inhibitoriaus stoka). Kai kuriems žmonėms patinimą gali sukelti net vabzdžių įkandimai, fizinis krūvis, ankšti drabužiai ar buvimas aukštikalnėse.

Simptomai ir požymiai

Angioedemos simptomai priklauso nuo to, kurios kūno vietos pažeidžiamos:

• Oda: patinusi, paraudusi ar šilta, kartais – skausminga vieta
• Virškinimo sistema: pilvo skausmas, neretai – pykinimas ar vėmimas
• Gerklos (laringas): pasunkėjęs kvėpavimas, užkimęs balsas, spaudimo jausmas gerklėje – tokie požymiai ypač pavojingi, nes gali kelti grėsmę gyvybei

Angioedemos priepuolio trukmė

Patinimo epizodų trukmė labai įvairi – kai kuriems jie praeina per kelias valandas, o kartais užsitęsia iki kelių dienų. Tai priklauso nuo reakcijos stiprumo ir priežasčių.

Gyvenimo būdo keitimas

Svarbiausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo naujų angioedemos priepuolių, yra žinoti ir vengti veiksnių, kurie juos sukelia. Rekomenduojama atsakingai rinktis maistą, dėmesingai skaityti produktų etiketes, apie alergijas informuoti aptarnaujantį personalą kavinėse ar renginiuose. Saugiausia atsisakyti maisto ar gėrimų, dėl kurių sudėties abejojate.

Kilus įtarimui, kad reakcija galėjo būti į tam tikrus vaistus (ypač AKF inhibitorius, vartojamus gydyti aukštą kraujospūdį ar širdies ligas), būtina apie tai pranešti gydytojui. Jei priepuoliai kartojasi, verta užsirašyti, su kuo buvote susidūrę prieš simptomus – taip lengviau bus atsekti priežastį. Kartais padeda alerginiai tyrimai.

Patinusios vietos neretai sumažėja uždėjus šaltą kompresą ar panirus į vėsią vonią, tačiau svarbu neperšalti ir šaltame vandenyje nebūti ilgai.

Nereceptiniai preparatai

Esant lengvai ar pasikartojančiai angioedemai, galima vartoti nereceptinius antihistamininius vaistus, tačiau tik pasitarus su gydytoju. Dažnai rekomenduojami neslopinantys antihistamininiai (tokie kaip cetirizinas, feksofenadinas), kurie padeda numalšinti ir išvengti simptomų, nes slopina alerginio uždegimo pasiuntininko – histamino – veikimą. Šios tabletės geriamos per burną. Jei sumedikamentavus jaučiatės blogiau arba prasideda dusulys ar alpimas, būtina kreiptis į medikus.

Pastebėjus mieguistumą ar kitus šalutinius efektus, verta pasikalbėti su gydytoju apie vaisto keitimą į labiau tinkamą preparatą.

Receptiniai vaistai

Sunkesniais atvejais prireikia gydytojo skiriamų vaistų. Gali būti naudojami steroidai (kartais leidžiami į veną, jei sunku nuryti ar reikia greito efekto), adrenalinas ar specialūs preparatai paveldimos angioedemos atvejais:

• C1 esterazės inhibitoriai: sintetinės šio baltymo formos (leidžiamos į veną), naudojamos tiek prevencijai, tiek staigių priepuolių gydymui
• Berotralstatas: geriamas vaistas, skirtas paveldimos angioedemos priepuolių prevencijai vaikams nuo 12 metų ir suaugusiesiems
• Ekalantidas: po oda leidžiamas vaistas, vartojamas ūmiems paveldimos angioedemos priepuoliams gydyti
• Ikatibantas: injekcinis vaistas, naudojamas ūmiems priepuoliams vyresniems nei 18 metų pacientams
• Lanadelumabas: baltymo kalikreino inhibitorius, lėtina bradikinino gamybą – tai padeda sumažinti priepuolių dažnį suaugusiesiems ir vaikams nuo 2 metų

Sunkių reakcijų atveju gydytojas gali paskirti visada nešiotis adrenalino švirkštimo priemonę (adrenaliną), kad galėtumėte panaudoti ją kilus staigiai alerginei reakcijai. Svarbu išmokti, kaip ją tinkamai naudoti – tam būna suteikiamos instrukcijos.

Procedūros ir operacijos

Didžioji dauguma angioedemos atvejų sėkmingai gydomi vaistais ir gyvenimo būdo pakeitimais, tačiau labai retai prireikia specialių medicininių intervencijų. Jeigu stipriai patinsta gerklė ar liežuvis ir kyla kvėpavimo sutrikimų, gali būti atliekama tracheostomija – atveriamas kvėpavimo takas per kaklą. Ši procedūra palaiko kvėpavimą ir, pasveikus, anga užsiūnama. Kartais reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, kai uždegimas sukelia rimtą kvėpavimo nepakankamumą.

Alternatyvūs ir papildomi gydymo būdai

Nors viešoje erdvėje galima rasti patarimų dėl papildomų natūralių ar alternatyvių priemonių angioedemai gydyti, reikia itin atsargiai vertinti jų veiksmingumą ir saugumą. Pavyzdžiui, vitaminų ar žolelių vartojimas gali ne tik nepadėti, bet ir turėti nepageidaujamų sąveikų su kitais vaistais. Vitaminas C minimas kaip priemonė mažinti histamino kiekį, tačiau mokslinių įrodymų apie jo veiksmingumą praktiškai nėra, o vitaminas B12 taip pat nėra pakankamai tyrinėtas kaip būdas sumažinti priepuolių dažnį. Kai kurios žolelės, pavyzdžiui, auksinės šaknys ar ramunėlės, kartais vartojamos tradicinėje medicinoje, tačiau jos gali stipriai paveikti kitų vaistų poveikį ar sukelti šalutines reakcijas. Prieš pradedant vartoti augalinius papildus ar vitaminus, verta pasitarti su gydytoju.

Trumpai apie angioedemos valdymą

Pirmas žingsnis kontrolei – nustatyti, kas iššaukia patinimus, ir to vengti kiek įmanoma griežčiau. Rimtesnių simptomų atveju gydytojas gali paskirti antihistamininius ar kitus specifinius vaistus, o staigaus sunkios reakcijos pasireiškimo atveju – adrenalino švirkštimo priemonę. Išskirtiniais atvejais, kai uždusti grėsmė ypač didelė, būtinos skubios medicininės priemonės. Norint identifikuoti angioedemos priežastis, rekomenduojama pildyti išsamią simptomų bei galimų dirgiklių dienoraštį – tai padės gydytojui tiksliau nustatyti diagnozę ir parinkti veiksmingiausią gydymo planą.