Kaip nustatoma sinusų infekcija

Sinusito diagnostika dažniausiai remiasi simptomais ir apžiūra pas gydytoją. Kai kuriais atvejais, jei simptomai neslūgsta arba blogėja, gali būti atlikti papildomi tyrimai – pavyzdžiui, rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija ar net gleivių paėmimas tyrimui laboratorijoje, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją.

Simptomai ir svarbios užuominos

Daugumą sinusų uždegimų lemia virusai – tie patys, kurie sukelia peršalimą. Tiek vaikams, tiek suaugusiems peršalimo simptomai dažniausiai praeina per savaitę. Viruso sukeltas sinusitas sukelia nosies užgulimą, spaudimą veide, skaidrių išskyrų bėgimą iki dešimties dienų ir dažniausiai pagerėja savaime.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kada prasidėjo simptomai ir kaip jie keičiasi. Tai svarbi informacija gydytojui tuo atveju, jei uždegimas užsitęsia arba simptomai vėl ima stiprėti po laikino pagerėjimo – tada jau galima įtarti bakterinį sinusitą.

Bakterinės infekcijos požymiai

• Užsitęsusi ar aukšta temperatūra
• Intensyvus skausmas, neretai jaučiamas tik vienoje veido pusėje
• Išskyros iš nosies pasidaro gelsvos ar žalsvos, ypač jei tai stebima tik iš vienos pusės

Šie požymiai signalizuoja, kad reikėtų nedelsti ir kreiptis pas gydytoją: paūmėję ar stiprėjantys simptomai gali rodyti, kad vystosi bakterinė komplikacija. Apie rimtą pavojų signalizuoja ir tokie simptomai kaip regėjimo pakitimai, paraudimas ar patinimas aplink akis, stiprus galvos skausmas ar sąmonės sutrikimai – tokiu atveju reikalinga skubi medicininė pagalba.

Apžiūra ir rizikos veiksnių nustatymas

Sinusitą gali diagnozuoti šeimos gydytojas ar vaikų gydytojas. Jei sinusų uždegimai kartojasi dažnai (daugiau nei keturis kartus per metus), gydytojas aiškinsis galimas priežastis, kurios didina riziką: alergijos, astma, silpnėjanti imuninė sistema ar aplinkos veiksniai.

Apžiūros metu gydytojas patikrina nosies landas, ieško jautrių ar skausmingų vietų, stebi, ar nėra pūlingų išskyrų. Įvertinami struktūriniai nosies pokyčiai – galima atpažinti nosies pertvaros iškrypimą, polipus, auglius ar kraujavimą.

Papildomi tyrimai

Paprastai papildomi laboratoriniai tyrimai nėra būtini, tačiau kai kuriais atvejais gali būti imamas tepinėlis iš nosies gleivių, atliekami kraujo tyrimai ar nuo alergijų priklausantys testai (ypač jei sinusitas dažnai kartojasi ar tampa lėtiniu).

Vaizdinimo tyrimai (rentgenas, KT, rečiau – MRT) dažniausiai prireikia tik esant ilgai trunkančiam ar grįžtančiam sinusitui, įtariant anatomines priežastis arba jei pasireiškia sunkūs simptomai, galintys rodyti infekcijos plitimą. KT tyrimas suteikia išsamesnį vaizdą apie sinusų būklę nei paprastas rentgenas, o nosies endoskopija leidžia gydytojui tiesiogiai pamatyti, kas vyksta nosies ir ančių viduje.

Endoskopinis tyrimas ir sinusų punkcija

Nosies endoskopija (rinoskopija) atliekama naudojant ploną vamzdelį su kamera, šviesos šaltiniu ir lęšiu – tai leidžia išsamiai įvertinti gleivinės, polipų ar kitų darinių būklę. Dažnai ši procedūra būna neskausminga, nes prieš ją gali būti panaudota vietinė nejautra ir dekongestanto purškalas. Prireikus endoskopijos metu galima paimti mėginį laboratoriniam tyrimui ar nustatyti bakterinę, grybelinę infekciją ar struktūrinius pakitimus.

Kai ieškoma tikslios bakterinės infekcijos, mėginys gali būti paimamas tiesiogiai iš sinuso – atliekama punkcija, kai praduriamas sinusas ir paimamas skystis tolimesniam ištyrimui.

Kuo skiriasi kitos panašios ligos?

Kai kurie sinusito simptomai gali būti būdingi ir kitoms ligoms. Alerginė sloga dažniausiai pasireiškia skaidriomis išskyromis, be pūlingų požymių, būdingų bakteriniam arba grybeliniam sinusitui. Esant abejonių dažnai paskiriamas alergijos testas.

Jei pagrindinis nusiskundimas – veido skausmas ar galvos skausmas, priežastis gali būti migrena, o vaikams uždegimą neretai provokuoja į nosį patekęs svetimkūnis.

Antibiotikai nėra skiriami kiekvienam sinusito atvejui – gydytojas dažnai rekomenduoja palaukti kelias dienas ir stebėti simptomus. Ši atsargumo taktika padeda išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo, nes jie nėra veiksmingi nei prieš virusus, nei nuo alergijos kilusius simptomus. Tik užsitęsus (daugiau nei 10 dienų) ar sunkėjant ligos požymiams, pradedama įtarti bakterinį sinusitą, ir gydytojas gali paskirti antibiotikų kursą.

Lėtinis uždegimas ir priežastys

Ūminis sinusitas paprastai praeina per keturias savaites. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvylika savaičių, būklė jau vadinama lėtiniu sinusitu. Tokį uždegimą palaiko įvairūs veiksniai: nuolatinės alergijos, nosies polipai, grybelinės infekcijos, augliai ar nosies pertvaros pakitimai bei gleivinės sustorėjimas.

Kaip nustatoma grybelinė sinusų infekcija?

Esant įtarimui dėl grybelinės kilmės sinusito, gydytojas dažnai paskiria nosies endoskopiją ir kompiuterinę tomografiją. Be to, iš nosies gleivių arba audinio gali būti paimami mėginiai laboratoriniam ištyrimui ir tiksliam sukėlėjo nustatymui.

Kada reikalingi antibiotikai?

Antibiotikai padeda tik tada, kai sinusų uždegimą sukelia bakterijos. Gydytojas įvertins simptomus ir ligos trukmę, kad nustatytų bakterinės infekcijos tikimybę. Pagrindiniai požymiai – simptomai besitęsiantys bent 10 dienų, arba kai būklė po pagerėjimo staiga pablogėja.