Kaip diagnozuojamas burnos vėžys

Burnos vėžio diagnostika reikalauja nuoseklaus ištyrimo – nuo savarankiškos apžiūros namuose iki gydytojo vizito ir sudėtingesnių testų. Ankstyvas aptikimas ypač svarbus, nes ligai plintant didėja ir gydymo sudėtingumas.

Savikontrolė burnoje: žingsnis po žingsnio

Nors standartizuota burnos vėžio patikros nėra, specialistai pataria reguliariai tikrinti burnos būklę pačiam. Savikontrolės tikslas – laiku pastebėti pokyčius, kurie gali būti pavojingi. Jei randate įtartiną guzelį, opą ar nesiliaujantį kraujavimą, nedelskite ir kreipkitės pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją.

• Pirmasis žingsnis: Atsistokite prie veidrodžio, įjunkite ryškią šviesą ir, jei nešiojate, išsiimkite dantų protezus.
• Antrasis žingsnis: Apžiūrėkite veidą, kaklą ir plotą po smakru, ieškodami patinimų ar spalvos pokyčių. Pirštais švelniai spauskite išilgai kaklo, kad aptiktumėte guzelius ar skausmingas vietas.
• Trečiasis žingsnis: Patraukite žemyn apatinę lūpą, o paskui pakelkite viršutinę. Tikrinkite lūpų ir dantenų paviršius – ieškokite opų, spalvos pakitimų arba sukietėjimų.
• Ketvirtasis žingsnis: Atsargiai atitraukite kiekvieną žandą ir stebėkite, ar burnos gleivinėje nėra raudonų ar baltų dėmių, iškilimų ar skausmingų vietų.
• Penktasis žingsnis: Atloškite galvą atgal, plačiai atverkite burną ir apžiūrėkite gomurį, tikrinkite ar nėra patinimų ar neįprastos spalvos zonų.
• Šeštasis žingsnis: Iškiškite liežuvį ir nuodugniai jį apžvelkite, ypač galinę dalį ir apatinį paviršių, paieškokite sukietėjimų ar spalvos pokyčių.

Nagrinėjant gydytojui: ką apima apžiūra?

Bendrosios praktikos gydytojas, odontologas ar ausų, nosies ir gerklės specialistas detaliai apžiūri burną, liežuvį, dantenas, liežuvio apačią, gomurį ir vidines žandų puses. Apžiūra apima ir kaklo limfmazgių bei minkštųjų audinių patikrinimą – gydytojas pirštais ieško patinimų ar skausmingų vietų. Ši procedūra svarbi, nes sutankėję limfmazgiai ar sukietėjimai gali pranašauti ligos išplitimą.

Išplėstiniai tyrimo būdai

Prireikus, gydytojas gali paskirti papildomas procedūras, kurios leidžia tiksliai įvertinti įtartinas vietas burnoje ir kakle:

• Endoskopija: Įvertinant sunkiai apžiūrimas sritis, naudojamas lankstus vamzdelis su kamera ir apšvietimu, leidžiantis detaliai ištirti gerklės, liežuvio, nosies ir ryklės struktūras.
• Biopsija: Tik imant audinio mėginį ir jį ištyrus mikroskopu galima galutinai patvirtinti burnos vėžio diagnozę. Taip pat dažnai atliekamas tyrimas dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris lemia ligos prognozę ir gydymo pasirinkimą. Jei įtariama, kad išplitimas pasiekė limfmazgius, specialiu plonu švirkštu paimamas papildomas mėginys (vadinamas aspiracine biopsija).

Vaizdiniai tyrimai ir vėžio išplitimo vertinimas

Nustačius burnos vėžį, vertinama ir ligos apimtis. Tam pasitelkiami įvairūs vaizdiniai tyrimai:

• Kompiuterinė tomografija (KT): Leidžia daug detaliau nei rentgenas ištirti galvos bei kaklo organus, nustatyti naviko išplitimo plotą, ar pažeisti limfmazgiai, ar metastazės jau pasiekė tolimus organus, pavyzdžiui, plaučius.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Nenaudojant radiacijos, sukuriami išsamūs vaizdai, ypač praverčia, jei įtariamas liežuvio ar paviršinių gleivinės navikų augimas.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): Atliekamas itin jautrus tyrimas, leidžiantis aptikti vėžio išplitimą visame kūne. Gali būti derinamas su KT tyrimu (PET/KT).

Burnos vėžio stadijų nustatymas

Nuo to, kuriame etape nustatomas burnos vėžys, priklauso gydymo taktika ir prognozė. Ypač svarbu įvertinti, ar navikas susijęs su ŽPV infekcija – šis faktorius gerina išeitis, ypač išplitusio naviko atveju.

• TNM klasifikacija: Gydytojai ligos stadiją žymi trimis rodikliais: naviko dydžiu (T), ar paveikti limfmazgiai (N), ir ar egzistuoja metastazių (M). Kiekvienam rodikliui priskiriamas skaičius – kuo jis didesnis, tuo liga pažengusi. Ši klasifikacija konvertuojama į stadijas nuo I iki IV.
• Patologinė ir klinikinė stadija: Patologinė (arba chirurginė) stadija nustatoma pašalinus darinį operacijos metu ir jį ištyrus. Klinikinė vertinama pagal apžiūros, biopsijos ir vaizdinių tyrimų rezultatus.

Stadijų aprašymas pagal naviko rūšį bei ŽPV statusą

• ŽPV teigiami navikai: Navikai, aptikti tolimose ryklės dalyse su ŽPV infekcija, dažnai turi geresnę prognozę. Stadijos svyruoja nuo 1, kai navikas mažas ir išplitęs mažu mastu limfmazgiuose, iki 4, kai liga jau apima ir tolimus organus.
• ŽPV neigiami ir burnos ertmės navikai: Vertinama naviko dydis, gylis bei ar pažeisti limfmazgiai. 1 stadijai būdingi mažesni, negilūs dariniai, 4 stadijoje – išplitimas limfmazgiuose, gilesnis įsiskverbimas ar metastazės.

Diferencinė diagnostika: kas gali priminti burnos vėžį?

Burnos gleivinės pakitimai nebūtinai susiję su vėžiu. Dažnos priežastys – aftinės opos, kai kurių virusų sukelta infekcija ar autoimuniniai susirgimai, tokie kaip vilkligė ar Behčeto liga. Specialistas įprastai sprendžia apžiūros metu sužinojęs paciento ligų istoriją, įvertinęs pažeidimo pobūdį ir atlikęs tyrimus.

Kartais gerybiniai pakitimai (pvz., amalgamos tatuiruotė, Fordyce dėmės arba mukocelė) labai primena ikivėžinius ar vėžinius darinukus. Tokiais atvejais biopsija reikalinga tiksliam diagnozės patvirtinimui. Kai liežuvio pažeidimai siejami su vitaminų trūkumu (kaip atrofiniu glositu), užtenka atlikti specifinį kraujo tyrimą.

Kur dažniausiai prasideda burnos vėžys?

Bendri duomenys rodo, kad dažniausiai burnos vėžys pirmas pastebimas po liežuviu – burnos dugno srityje. Taip pat nemažai atvejų išsivysto liežuvio priekyje ar apatinėse dantenose. Pradinėje stadijoje šie dariniai atrodo kaip baltos ar raudonos dėmės arba negyjančios opos.