Kas yra trichomonozė?

Trichomonozė yra viena iš labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių infekcijų. Šią ligą sukelia parazitas, o simptomai dažniausiai pasireiškia niežėjimu, dirginimu ir išskyromis moterims bei skausmu šlapinantis vyrams. Infekcija nustatoma atliekant medicininę apžiūrą ir laboratorinius tyrimus, o gydoma antimikrobiniu preparatu metronidazolu.

Simptomai

Dauguma užsikrėtusiųjų trichomonoze nejaučia jokių simptomų, tačiau gali vis tiek užkrėsti kitus. Nors požymiai gali pasireikšti jau po kelių dienų nuo užsikrėtimo, kartais liga prabunda tik po kelių savaičių ar net mėnesių.

Simptomai moterims

Moterims trichomonozės sukelti simptomai dažniausiai būna ryškesni ir pasireiškia per 1–4 savaites nuo užkrėtimo:

• Makšties ir aplinkinių sričių niežėjimas ar perštėjimas
• Putotas, spalvotas makšties išskyras
• Nemalonus makšties kvapas
• Skausmas lytinių santykių metu
• Skausmas šlapinantis

Jei trichomonoze suserga nėščioji, padidėja neišnešioto kūdikio ir mažo gimimo svorio kūdikio rizika.

Simptomai vyrams

Vyrams ši infekcija dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Jei vis dėlto jie pasireiškia, dažniausi skundai būna:

• Skausmas šlapinantis
• Skausmas ejakuliacijos metu
• Išskyros iš šlaplės
• Diskomfortas varpos srityje

Trichomonozė ir rizika

Užsikrėtimas trichomonoze padidina jautrumą ŽIV virusui, o užsikrėtęs asmuo gali lengviau perduoti ŽIV partneriui. Ši rizika ypač aktuali moterims.

Priežastys ir plitimas

Ligos sukėlėjas – vienaląstis parazitas Trichomonas vaginalis. Infekcija perduodama lytinių santykių metu, tiesioginio kontakto būdu, kai oda liečiasi su lytiniais organais.

• Parazitas dažniausiai randamas makštyje arba šlaplėje ir retai paveikia kitus organus.
• Jis neperduodamas per rankų paspaudimą, prisilietimą ar bučinius.

Kiekvienais metais trichomonoze užsikrečia milijonai žmonių visame pasaulyje. Dažnesni užsikrėtimo atvejai būna lytinį gyvenimą gyvenantiems be apsaugos priemonių ar nesant nuolatiniam partneriui.

Kaip veikia organizmą

Moterims trichomonozė sukelia makšties infekciją (vaginitą). Vyrams pažeidžiama šlaplė. Parazitas sukelia uždegimą, dėl kurio atsiranda niežulys, skausmas, nemalonus kvapas arba išskyros.

Diagnozė

Trichomonozei būdingi požymiai panašūs į kitų lytiniu keliu plintančių ligų arba odos sutrikimų simptomus, todėl norint tikslai nustatyti ligą būtina medicininė apžiūra bei laboratoriniai tyrimai.

Tyrimų eiga

• Moterims dažniausiai paimama makšties arba gimdos kaklelio išskyrų mėginys, kuris tiriamas mikroskopu (specialus „šlapio preparato“ testas).
• Taip pat dažnai atliekami molekuliniai tyrimai, nustatantys parazito genetinę medžiagą (pvz., NAAT testas).
• Vyrams paprastai naudojamas šlapimo mėginys arba šlaplės tepinėlis, nes fizinės apžiūros metu pokyčių ne visuomet aptinkama.

Gydymo principai

Trichomonozei gydyti skiriami antimikrobiniai vaistai: dažniausiai skiriamas metronidazolas arba alternatyviai – tinidazolas. Gydymo schema priklauso nuo lyties ir ligos eigos:

• Moterims dažniausiai skiriama – 500 mg metronidazolo du kartus per dieną 7 dienas.
• Vyrams dažnai rekomenduojama išgerti vieną 2 g dozę metronidazolo.
• Kartais pasirenkama vienkartinė 2 g tinidazolo dozė.
• Pakartotinis gydymas taikomas, jei infekcija atsinaujina dėl nepagydyto partnerio ar vaistas nebuvo veiksmingas.

Metronidazolo kremai ir geliai retai efektyvūs trichomonozei gydyti.

Vartojant šiuos vaistus reikėtų visiškai susilaikyti nuo alkoholio, nes jų sąveika gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, pykinimą, vėmimą ar dusulį. Taip pat rekomenduojama savaitę po gydymo ir kol neišnyks simptomai vengti lytinių santykių be apsaugos. Abu partneriai turi būti gydomi vienu metu, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo

Patikimiausia apsauga nuo trichomonozės – visiškas susilaikymas nuo vaginalinių, oralinių ir analinių lytinių santykių. Tačiau reguliarus ir teisingas prezervatyvų naudojimas taip pat sumažina užsikrėtimo riziką.