12 gaivinančių ir energijos suteikiančių gėrimų, išskyrus vandenį

Kasdienis skysčių balansas svarbus kiekvienam, o paprastas vanduo turėtų sudaryti didžiausią jūsų gėrimų dalį. Visgi, tai – tik viena iš daugelio sveikatingumo puoselėjimo alternatyvų. Be vandens, yra ir kitų gėrimų, galinčių ne tik papildyti skysčių atsargas, bet ir praturtinti organizmą naudingomis medžiagomis, tokiomis kaip vitaminai, mineralai, antioksidantai, probiotikai ar baltymai.

Kasdieniai gėrimų pasirinkimai

Pasirinkę sveikus gėrimus, galite stiprinti savo savijautą ir išvengti perteklinio cukraus ar kofeino suvartojimo. Nors gausybė gėrimų vilioja skoniais ir teikiamais pojūčiais, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir maistinę vertę.

Putojantis ir pagardintas vanduo

Putojantis vanduo – tai įprastas vanduo, prisotintas anglies dioksido, todėl jis tampa gaivus ir lengvai gazeotas. Jei mėgstate įvairovę, galite eksperimentuoti su pagardintu vandeniu: įberkite griežinėlių vaisių, daržovių ar žolelių. Kol tokiuose gėrimuose nėra pridėtinio cukraus, jie išlieka puikus pasirinkimas kasdieniam atgaivos pojūčiui.

Karvės pienas

Pienas aprūpina mūsų organizmą baltymais, kalciu, vitaminais bei mineralais. Net vienas stiklinė padeda pasiekti apie trečdalį dienos kalcio poreikio – esminio stipriems kaulams ir dantims. Nors pieno rūšių riebalų kiekis skiriasi, visos jos išlieka naudingos dėl savo maistinės sudėties. Geriant pieną, galima stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, sumažinti norą užkandžiauti.

Augaliniai pieno pakaitalai

Žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, puikus sprendimas yra augalinis pienas. Sojų pienas išsiskiria baltymais bei skaidulomis ir dažnai papildytas kalciu, vitaminais D ir A. Migdolų pienas – mažai kaloringas, gausus vitamino D ir E. Rinkoje taip pat galite rasti avižų, kokosų, ryžių, kanapių ar makadamijų pieno alternatyvų, kurios dera skirtingiems poreikiams.

Kava

Kava aprūpina antioksidantais bei kitomis augalinėmis medžiagomis, kurios tyrimų duomenimis gali padėti mažinti širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo diabeto ir kai kurių neurodegeneracinių ligų riziką. Geriausia rinktis juodą kavą be cukraus ir riebios grietinėlės. Jei norite daugiau baltymų, papildykite ją neriebiu ar augaliniu pienu. Atminkite, kad pernelyg didelis kofeino kiekis gali trikdyti miegą, todėl, jei esate jautrūs kofeinui, išbandykite be kofeino kavą arba atvėsintą kava ledukais. Reikėtų žinoti, kad kava su kofeinu šiek tiek mažiau efektyviai drėkina nei vanduo.

Arbata

Juodoji arbata – viena populiariausių pasaulyje. Ji gali padėti stiprinti širdies veiklą, mažinti infarkto ar kai kurių vėžio tipų riziką, taip pat mažinti cukraus kiekį kraujyje ir oksidacinį stresą, kuris žalingas ląstelėms. Žaliojoje arbatoje gausu flavonoidų ir antioksidantų – junginių, prisidedančių prie geresnės širdies ir smegenų sveikatos, kraujospūdžio ir cholesterolio mažinimo. Arbatos su kofeinu šiek tiek skatina skysčių pasišalinimą, todėl jos mažiau drėkina nei vanduo.

Vaistažolių arbatos, tokios kaip imbierų (malšina virškinimo sutrikimus ir uždegimą), ramunėlių (stiprina imunitetą, mažina širdies ligų riziką), hibiskų (prisideda prie kraujospūdžio ir blogojo cholesterolio mažinimo) taip pat gali būti vertinga kasdienės mitybos dalis.

Daržovių sultys

Šviežių daržovių sultys – puikus būdas organizmui suteikti reikalingų vitaminų ir mineralų. Burokėliai ar morkos gali skatinti gerųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi, kas būtina gerai virškinimo sistemai. Tačiau gamindami sultis dažnai pašaliname skaidulas, todėl sultys negali visiškai atstoti pačių daržovių. Skaidulos ypač svarbios gerai virškinimo veiklai ir užkietėjimo prevencijai.

Vaisių sultys

Vaisių sultys leidžia greitai papildyti antioksidantų atsargas, ypač rinkdamiesi 100 % natūralias sultis be pridėtinio cukraus. Maistingiausios – apelsinų, granatų, rausvųjų greipfrutų sultys. Visgi, jose gali būti nemažai kalorijų, todėl geriausia rinktis nedidelius kiekius ir nepamiršti, kad sultims trūksta skaidulų, kurių gausu visame vaisiuje.

Kombuča

Kombuča – rūgštokas fermentuotas gėrimas, gaminamas iš arbatos. Be arbatai būdingų antioksidacinių savybių, kombuča pasižymi ir probiotinėmis savybėmis, kurios teigiamai veikia žarnyno mikroflorą. Tyrimų duomenys rodo, kad kombuča gali stiprinti imunitetą, padėti esant tam tikroms virškinamojo trakto problemoms, taip pat mažinti kraujospūdį.

Kefyras

Kefyras gaminamas iš karvės arba ožkos pieno, į kurį dedama fermentuojančių bakterijų ir mielių. Kefyre gausu probiotikų, kurie palaiko tinkamą žarnyno funkciją, stiprina imuninę sistemą, skatina geresnį kaulų tvirtumą ir mažina osteoporozės tikimybę.

Glotnučiai (smothiai)

Glotnučiai – puikus būdas padidinti vaisių, daržovių, baltymų, sveikų riebalų ir antioksidantų suvartojimą. Jei naudojate nepjaustytus vaisius ar daržoves, išsaugote ir skaidulas. Namie ruoškite glotnučius iš šviežių ar šaldytų vaisių, daržovių, lieso pieno ar jogurto, nesaldinto augalinio pieno ir rinkitės natūralius priedus, pavyzdžiui, vanilę, mėtą ar cinamoną. Parduotuvėse parduodami glotnučiai dažnai turi pridėtinio cukraus arba saldiklių, todėl verta atidžiai skaityti etiketę.

Kokosų vanduo

Kokosų vanduo – gaivus, natūraliai saldokas gėrimas, kuriame mažai kalorijų ir cukraus. Jis pasižymi mineralų – magnio, kalio, natrio – gausa, todėl puikiai tinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyrai palaikyti, ypač po fizinio krūvio ar vasaros karščių metu.

Prebiotinė soda

Prebiotinė soda – tai putojantis gėrimas, praturtintas prebiotikais – skaidulomis, kurios naudingo poveikio turi žarnyno mikroflorai. Tokia soda gali gerinti virškinimą ir padėti pasiekti reikiamą skaidulų normą. Tačiau būtina skaityti sudėtį ir vengti gėrimų su dirbtiniais saldikliais arba cheminiais priedais.

Gėrimai, kuriuos rekomenduojama riboti

Vengdami per daug cukraus, kalorijų arba kofeino, ilgainiui apsaugosite savo sveikatą. Retkarčiais nedideliais kiekiais skirtingi gėrimai gali būti priimtini, tačiau nesaikingai vartojant verta stebėti:

• Alkoholinius gėrimus
• Energinius gėrimus
• Gatavai pagamintus baltymų gėrimus
• Parduotuvinius glotnučius
• Saldžius gazuotus gėrimus (limonadus)
• Sportinius izotoninius gėrimus
• Kavos gėrimus su daug cukraus
• Saldintą šaltą arbatą
• Saldintą augalinį pieną

Kiek skysčių reikia per dieną?

Nėra aiškios taisyklės visiems, kiek reikėtų suvartoti skysčių – poreikiai priklauso nuo amžiaus, kūno masės, sveikatos būklės ir fizinio aktyvumo. Suaugusios moterys dažniausiai turėtų išgerti apie 11,5 stiklinės per parą, o vyrai – apie 15,5 stiklinės. Į šią normą įeina skysčiai iš visų maisto produktų ir gėrimų, tačiau bent 4–6 stiklinės rekomenduojama išgerti paprasto vandens.

Skysčių poreikį padidina sportas, aukšta temperatūra ar sveikimo laikotarpis, todėl tokiomis aplinkybėmis verta papildomai pasistengti atkurti skysčių balansą.

Naudingi patarimai

• Gazuotas, užpiltas, pieno, augalinės kilmės gėrimai, arbata, kava, sultys, kefyras ar glotnučiai – visi gali tapti įvairios ir subalansuotos hidratacijos dalimi.
• Rinkitės gėrimus su mažiau cukraus, kalorijų ar kofeino.
• Kasdienis skysčių poreikis priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.