Kodėl negalima sutaisyti mano rotatoriaus manžetės?

Peties skausmas ir judesių ribotumas dažnai susiję su rotatorių manžetės pažeidimais. Netenka stebėtis – būtent šios raumenų ir sausgyslių grupės problemos yra viena dažniausių priežasčių, kodėl sumažėja peties jėga ar judesių laisvė. Viena iš dažniausiai pasitaikančių bėdų – rotatorių manžetės sausgyslės plyšimas.

Simptomai ir kas vyksta plyšus rotatorių manžetei

Rotatorių manžetę sudaro keturi raumenys, supantys peties sąnarį. Jie prie kaulo tvirtinasi sausgyslėmis. Kai plyšta ši sausgyslė, ji atsiskiria nuo kaulo, todėl atsiranda skausmas, sumažėja judesių amplitudė ir nusilpsta petys.

Paprastai gydymas dažniausiai pradedamas nuo nesudėtingų priemonių: fizioterapijos, veiklos adaptacijos, uždegimą malšinančių vaistų ar kortikosteroidų injekcijos į petį.

Ar visada būtina operacija?

Daugeliui žmonių išgirdus diagnozę „rotatorių manžetės plyšimas“ kyla natūralus klausimas, ar operacijos išvengti nepavyks. Tiesa tokia, kad ne visuomet sausgyslės rekonstrukcija yra geriausias ar įmanomas sprendimas. Kartais operacija apskritai net netinka ir nebūna įmanoma.

Kodėl ne visada pavyksta atstatyti sausgyslę?

Gali nutikti, kad sausgyslės plyšimas pernelyg didelis (vadinamas masyviu rotatorių manžetės plyšimu) arba užsitęsęs. Tokiu atveju sausgyslė susitraukia, o raumuo atrofuojasi – nusilpsta tiek, kad net suoperavus sausgyslę vis tiek nefunkcionuos. Taip pat kai kuriems žmonėms kartu su plyšimu vystosi ir peties sąnario uždegiminiai pokyčiai – tada sausgyslės atstatymas nepadėtų, nes pažeidimas jau apima visą sąnarį.

Kokie gali būti gydymo būdai?

Nepaisant to, kad kai kada sausgyslė per stipriai pažeista ir nebegalima jos atkurti į pradinę būseną, tai nereiškia, jog teks susitaikyti su nuolatiniu skausmu ar ribotu judrumu. Egzistuoja alternatyvūs gydymo būdai – tiek operaciniai, tiek konservatyvūs.

• Fizioterapija
• Ledo aplikacijos
• Priešuždegiminiai vaistai
• Kortikosteroidų injekcijos
• Judesių optimizavimas kasdienėje veikloje

Net jei plyšimas didelis, petį supa dar daug kitų raumenų ir sausgyslių, kurios dalinai gali perimti pažeistos sausgyslės funkciją. Gyvenimo kokybę dažnai galima pagerinti lavinant aplinkinius raumenis ir mokantis taisyklingų judesių.

Operacinio gydymo galimybės

Tais atvejais, kai atstatyti plyšimo neįmanoma, kartais taikoma peties artroskopija su pažeistų audinių šalinimu – vadinama debridementu. Chirurgas pašalina uždegiminius audinius, lygina sąnario paviršių ir šalina suirusią kremzlę. Kai kuriais atvejais netgi įmanoma sumažinti plyšimą, kad judrumas pagerėtų.

Kai sausgyslė neatkuriama, kartais atliekamas sausgyslių perkėlimas – kaimyninė sausgyslė perkelia dalį funkcijų į pažeistą vietą. Sunkių sąnario pažeidimų ir pažengusios artrozės atveju gali būti svarstoma „apverstos“ peties endoprotezavimo operacija – ši technika leidžia atkurti rankos funkciją, net jei rotatorių manžetė stipriai pažeista.

Atsigavimas ir realistiški lūkesčiai

Nors ne visada galima pilnai atkurti plyšusią sausgyslę, dauguma žmonių po kelis mėnesius trunkančio kompleksinio gydymo išmoksta kontroliuoti skausmą, susigrąžina dalį jėgos ir gebėjimą judėti. Didžioji dalis patyrusių rotatorių manžetės plyšimą pagerėja be sudėtingų operacijų.

Prieš svarstant chirurgines priemones verta bent keletą mėnesių išbandyti visas konservatyvias galimybes – dažnai ilgainiui skausmas sumažėja, o peties funkcija atsinaujina.

Rotatorių manžetės plyšimai – dažnas vyresnių žmonių palydovas

Rotatorių manžetės pažeidimai itin dažni ir ypač paplitę vyresniame amžiuje. Pradėjus šeštą–septintą dešimtmetį, jie tampa kasdienybe, net jei žmogus visai nejaučia simptomų. Visgi ne kiekvienam būtina operacija – svarbiausia specialistų konsultacija, individualus gydymo planas ir lūkesčių suderinimas su realiomis galimybėmis.