Pirmosios pagalbos patarimai dusuliui malšinti

Dusulys – tai būklė, kai žmogui sunku kvėpuoti, ir ji dar vadinama dispnėja. Priežasčių, kodėl gali pasidaryti sunku kvėpuoti, yra labai įvairių – nuo fiziologinių, pavyzdžiui, intensyvaus fizinio krūvio, iki rimtų sveikatos sutrikimų. Gydymas visada priklauso nuo to, kas sukelia dusulį, o kai kuriais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos į medikus.

Kas svarbu, jei prasidėjo dusulys

Kai staiga pradeda stigti oro arba kvėpavimas tampa apsunkintas, pirmiausia reikėtų stebėti aplinkybes ir kitus galimus simptomus. Kartais tai gali būti normali organizmo reakcija, bet dažnai dusulys įspėja apie sveikatos problemas.

Svarbios aplinkybės

• Fizinė veikla ar aplinka. Jei dusulys atsiranda po intensyvaus fizinio krūvio, karštyje, šaltyje ar dideliame aukštyje, dažniausiai pakanka pailsėti arba pereiti į patogesnę vietą.
• Ligos ir alergijos. Jei žmogus serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar jam buvo paskirtas inhaliatorius, deguonis ar adrenalino injekcija (pvz., alerginei reakcijai), tuos vaistus reikia naudoti kuo greičiau. Jei dusulys atsirado dėl užspringimo, gali padėti specialūs veiksmai: smūgiai tarp menčių ar pilvo paspaudimai.
• Amžius. Dusulio priežastys vaikams ir suaugusiems dažnai skiriasi. Mažiesiems dažnai dusulį sukelia kvėpavimo takų infekcijos, astma ar svetimkūniai kvėpavimo takuose. Suaugusiesiems dažnesnės širdies, plaučių ar kraujo ligos.

Kada nedelsti ir ieškoti pagalbos

Dėl dusulio svarbu stebėti ne tik patį kvėpavimą, bet ir kitus lydinčius požymius. Kai kurie simptomai gali reikšti, kad būtina nedelsti ir kviesti medikus.

• Stiprus oro trūkumas
• Krūtinės skausmas, alpimas arba pakitęs sąmonės lygis
• Mėlynuojantys lūpos ar nagai
• Kvėpavimas tapo labai dažnas, žmogus negali susikalbėti ar atsigulti
• Nerimas, mieguistumas ar sumišimas
• Pajutus, kad žmogus ima remtis rankomis į kelius arba griebiasi už baldų, kad palengvintų kvėpavimą

Pirmoji pagalba ištikus dusuliui

• Pailsėkite. Fizinė veikla apsunkina kvėpavimą, todėl rekomenduojama sustoti ir atgauti kvapą.
• Patogi padėtis. Leiskite žmogui pačiam pasirinkti, kaip jam patogiausia – atsisėsti, atsigulti ar pasilenkti pirmyn. Dažnai palengvėja atsisėdus ant kėdės ir atsirėmus rankomis į kelius (trakėdinė padėtis).
• Naudokite paskirtus vaistus. Jei žmogui yra paskirtas inhaliatorius ar deguonis, padėkite jam tai panaudoti.
• Stebėkite būklę. Jei po keleto minučių dusulys nemažėja arba blogėja – nedelskite ir kvieskite pagalbą.

Kiti galimi dusulio požymiai

• Galvos svaigimas
• Skausmas
• Mėlynuojanti oda ar gleivinės
• Karščiavimas arba kosulys
• Pykinimas, vėmimas
• Skausmingi ar neįprasti krūtinės judesiai
• Gurksėjimas, švokštimas, cypimas kvėpuojant
• Kosulys su krauju
• Greitas ar nelygus širdies plakimas
• Prakaitavimas

Pagrindinės dusulio priežastys

Dusulį gali sukelti labai įvairios ligos ir būklės. Dažniausios iš jų:

• Širdies kraujotakos sutrikimai
• Mažakraujystė (anemija)
• Bronchinė astma
• Alerginė reakcija (anafilaksija)
• Širdies ritmo sutrikimai
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
• Širdies nepakankamumas
• Inkstų ar kepenų nepakankamumas
• Plaučių vėžys
• Plaučių infekcijos, įskaitant pneumoniją
• Metaboliniai sutrikimai (pvz., ketoacidozė, vaistų perdozavimas)
• Oras ar kraujas krūtinės ląstoje (pneumotoraksas, hemotoraksas)
• Kraujo krešulys plaučiuose (plaučių embolija)
• Ligos, apribojančios krūtinės ląstos ar diafragmos judesius
• Tam tikros neurologinės ligos

Nors kai kuriais atvejais dusulys praeina pailsėjus ar pavartojus gydytojo paskirtų vaistų, kai kurios priežastys reikalauja skubios medicinos pagalbos. Svarbiausia – neatidėlioti ir pasikliauti profesionalų pagalba, jei kvėpavimas itin sunkią ar būklė blogėja.