Čiurnos artritas

Nors čiurnos sąnariui artritas pasireiškia rečiau nei daugeliui kitų sąnarių, kai liga paveikia šią vietą – tai reiškia, kad nusidėvi sąnarys tarp blauzdikaulio ir šokikaulio.

Dažniausios priežastys

Smarkiai prisidėję prie čiurnos artrito atsiradimo dažniausiai būna buvusios traumos – pavyzdžiui, lūžiai. Tokie sužalojimai pažeidžia kremzlę ir paspartina sąnario dėvėjimąsi. Kartais po smarkios traumos ar net ir smulkesnių pasikartojančių sužeidimų dalis kaulo gali netekti kraujotakos – taip išsivysto osteonekrozė, kuri taip pat sukelia šios srities artritą.

Reumatoidinis artritas – tai autoimuninė liga, sukelianti sąnarių uždegimą ir kremzlinio audinio pažeidimus. Ilgainiui šios problemos gali stiprėti, reikia rimtesnio gydymo.

Kremzlės ląsteles gali pažeisti ir sąnario infekcija. Kadangi pažeistos kremzlės ląstelės neatgyja, infekcijos pakenkimai išlieka visam gyvenimui.

Taip pat yra žmonių, kuriems sąnarių dėvėjimasis prasideda greičiau nei kitoms – priežastis gali slypėti genetikoje, nors iki galo tai dar neištirta.

Kūno svoris taip pat turi įtakos, nes didelis svoris apkrauna ne tik kelio ar klubų, bet ir čiurnos bei pėdos sąnarius. Nutukusiems žmonėms artritas vystosi dažniau ir kremzlės dėvisi greičiau.

Kaip pasireiškia čiurnos artritas?

Pagrindinis simptomas yra skausmas aplink čiurną, dažnai jis paskatina ieškoti pagalbos. Prie šio negalavimo gali prisidėti:

• Čiurnos sąstingis
• Patinimas
• Kauliniai išaugos, dėl kurių sąnarys atrodo nelygus ar patinęs
• Dingusi normali sąnario forma
• Nestabilumas – jausmas, kad koja gali „išslysti” iš po kojų

Kartais artritas erzina šalia esančias nervų skaidulas, todėl jaučiamas dilgčiojimas ar nutirpimas pirštuose ir pėdoje.

Diagnozuojant ši būklę įprastai pakanka medicininio ištyrimo ir rentgeno nuotraukos. Diagnozavus artritą dažniausiai pirmiausia rekomenduojamos neoperacinės gydymo priemonės.

Neoperaciniai gydymo būdai

Pirmas žingsnis, susidūrus su čiurnos artritu – kuo paprastesni sprendimai. Pagerinti savijautą gali specialūs batų vidpadžiai su paminkštinimu ar batų kulno pakeitimas į „sūpuoklės” tipo padą.

Judėjimui stabdyti ir sąnariui paremti dažnai skiriami čiurnos-kojų įtvarai (AFO). Jie padeda palaikyti sąnario padėtį ir riboti nereikalingus judesius.

Didelės apkrovos, tokios kaip bėgimas ar šokinėjimas, turėtų būti sumažintos arba visiškai vengiamas. Gyvensenos pakeitimai – labai svarbi gydymo dalis. Jei pacientai keisti įpročių nenori, chirurginės procedūros taip pat nebūna tinkamas pasirinkimas.

Be šių priemonių, gydytojai gali rekomenduoti ir vaistus nuo uždegimo, ypač jei simptomai nėra stiprūs. Juos reikia vartoti atsargiai, ypač ilgą laiką.

Sunkesniais atvejais gali būti leidžiamos kortizono injekcijos tiesiai į sąnarį, ypač staiga paūmėjus skausmui. Nors tokios procedūros nereikėtų kartoti dažnai, daugeliui pacientų pavienės injekcijos ženkliai pagerina būklę.

Chirurginis gydymas

Jei paprastos priemonės nepadeda ir skausmas išlieka, sprendžiamas klausimas dėl operacijos.

Jei sąnario pažeidimas nėra labai išplitęs, gali būti atliekama artroskopija – minimaliai invazinė operacija, kai šalinami sąnariniai kaulo išaugos. Ši procedūra veiksminga, kai judesį riboja ar skausmą kelia nedidelės išaugos. Jei artritas labai išplitęs ir kremzlė stipriai sudilusi – ši operacija dažniausiai neveiksminga.

Labiau pažengusiam čiurnos artritui dažniausiai taikoma čiurnos sąnario sujungimo operacija. Jos metu pašalinamas pažeistas sąnarinis paviršius, o kaulai specialiai sufiksuojami kartu, kad visiškai nejudėtų.

Alternatyva – čiurnos sąnario endoprotezavimas. Šis metodas vis dar tobulinamas, tačiau implantų konstrukcijos vis gerėja ir ilgainiui jų rezultatai turėtų dar pasistūmėti į priekį.

Kodėl atsiranda čiurnos artritas?

Buvusios čiurnos traumos, pavyzdžiui, lūžiai – dažniausia priežastis. Taip pat įtakos turi reumatoidinis artritas, infekcijos, genai ar didelis kūno svoris. Rečiau artritą sukelia osteonekrozė – tai būklė, kai kaulų srityje pablogėja kraujotaka ir žūva kaulinis audinys.

Kaip gydomas čiurnos artritas?

Gydymas prasideda nuo batų su paminkštintais vidpadžiais ar ortopedinių įtvarų, padedančių sumažinti skausmą ir stabilizuoti čiurną. Rekomenduojama vengti stipriai apkraunančių veiklų, tokių kaip bėgimas ar šokinėjimas.

Jei simptomai stipresni, gali būti siūlomi priešuždegiminiai vaistai ar retkarčiais kortizono injekcijos. Kai visų šių priemonių nepakanka – sprendžiama dėl chirurginio gydymo. Esant sunkiai pažeistam sąnariui, dažnai pasirenkama sąnario sujungimo operacija, o mažiau pažengusiu atveju gali padėti artroskopija.