Kas yra plati autizmo spektro apraiška?

Plačiojo autizmo fenotipo sąvoka apibūdina tam tikrus bruožus ir elgesio ypatumus, kurie primena autizmo spektro sutrikimo (ASS) požymius, tačiau nėra tokie ryškūs ar išreikšti, kad būtų galima diagnozuoti ASS. Žmonės, turintys šių savybių, dažniau pasižymi tam tikru socialumu, mąstymo ir bendravimo stiliumi, kuris išsiskiria iš įprasto elgesio, bet nesukelia ryškių sunkumų kasdienybėje.

Kokie bruožai dažniausiai pasireiškia?

Plačiajam autizmo fenotipui būdingos įvairios savybės, gana artimos autizmo spektro sutrikimo požymiams, tačiau jos yra nuosaikesnės. Šios savybės gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo žmogaus individualumo.

Kalbos ir komunikacijos ypatumai

• Sunkumai tinkamai vartojant kalbą socialinėse situacijose.
• Polinkis rinktis veiklas vienumoje, mažiau žodinės komunikacijos.
• Komunikacijos stilius, kuriam trūksta lankstumo, gali būti sunku prisitaikyti prie įvairių bendravimo aplinkybių.

Socialinio bendravimo iššūkiai

• Retas akių kontaktas ar ribotos mimikos išraiškos.
• Vengimas socialinių situacijų arba noras iš jų pasitraukti.
• Sudėtinga suprasti gestus, kūno kalbą, balso intonaciją.
• Nesuprantamos arba ne visada priimamos socialinės normos.
• Nelengva užmegzti ar palaikyti draugystes, įsitraukti į grupines veiklas.

Emocijų reguliavimas ir asmenybės bruožai

• Žmogui gali būti sudėtinga valdyti emocijas, lengvai iškyla streso ar jautrios reakcijos situacijos.
• Dominuoja uždarumas, noras laikytis kasdienės rutinos, sunku priimti pokyčius.
• Didėja rizika susidurti su nerimo ar depresijos simptomais.

Mąstymo ir elgesio skirtumai

• Labai gerai pastebimos detalės, išskirtiniai erdviniai įgūdžiai ar gebėjimas atlikti vizualius paieškos uždavinius.
• Sudėtinga planuoti, greitai persijungti dėmesį tarp veiklų ar susikaupti.
• Polinkis kartoti tuos pačius veiksmus arba elgtis stereotipiškai, gali pasireikšti ir smulkūs judesių sutrikimai.
• Labai siauri, nuolat tie patys interesai.

Kaip nustatomas platusis autizmo fenotipas?

Nors plačiojo autizmo fenotipas nėra oficiali medicininė diagnozė ir nėra apibrėžtas pagal šiuo metu galiojančius psichikos sutrikimų diagnostikos kriterijus, visgi žmonės ir jų artimieji gali domėtis, ar pasireiškiančios savybės atitinka šį apibūdintą fenotipą.

Pastebėjus atitinkamų bruožų, verta pasitarti su gydytoju ar vaiko specialistu, kad būtų atmestos kitos medicininės ar raidos priežastys. Jei kyla abejonių, dažnai kreipiamasi dėl platesnio autizmo įvertinimo, kurį vykdo įvairių sričių profesionalų komanda. Vertinimo metu nagrinėjama žmogaus raidos istorija ir elgesys, naudojami tiek klausimynai, tiek tam tikros struktūruotos interviu formos:

• Interviu, kuriuo domimasi šeimos ar asmens raida, socialiniais ir komunikaciniais gebėjimais.
• Klausimynai, kuriuose apie socialinę motyvaciją, bendravimo lankstumą, įvairių situacijų supratimą vertina artimas žmogus ar specialistas.
• Pusiau struktūruoti pokalbiai, kuriuose plačiau svarstomos asmenybės savybės – polinkis užsidaryti, jautrumas, nerimas, sąmoningumas, lankstumas.

Be profesionalaus vertinimo, yra ir savarankiškų testų, padedančių suprasti, ar būdingi plačiojo autizmo fenotipo bruožai, pavyzdžiui:

• Specialus klausimynas, padedantis savarankiškai įvertinti, kaip pasireiškia komunikacijos sunkumai, uždarumas, kalbiniai iššūkiai.
• Klausimynai, skirti socialiniams įgūdžiams, dėmesio lankstumui, smulkmeniškumui, kūrybiškumui įsivertinti.

Pagalba ir būdai įveikti sunkumus

Kiekvienas žmogus susiduria su šiais bruožais savaip, todėl nėra vieno universalaus požiūrio, kaip juos tvarkyti. Paprastai didelių intervencijų neprireikia, nes šios savybės dažnai nesukelia reikšmingų sunkumų kasdienybėje. Tačiau, jeigu šie bruožai apsunkina darbo, mokymosi ar bendravimo situacijas, verta pagalvoti apie pagalbą – kartais tai ženklas apie ryškesnius autizmo spektro požymius.

Individualiai pritaikius pagalbą, žmogus gali pagerinti gebėjimus, palengvinančius socialinius, darbo ar šeimos santykius. Tai gali būti ypač naudinga, kai tėvai, turintys šių bruožų, siekia geriau palaikyti savo vaikus, turinčius autizmo spektro sunkumų.

• Socialinių įgūdžių mokymai, padedantys patogiau jaustis įvairiose situacijose.
• Specialios komunikacijos treniruotės, kurių metu mokomasi reikšti savo poreikius ir suprasti neverbalinius ženklus.
• Mokymosi ar darbo aplinkos prisitaikymas, siekiant mažinti trikdžius ar dirgiklius, kurie kelia įtampą.
• Psichologinės konsultacijos, kurios padeda tvarkytis su emocijomis, nerimu ar nuotaikos pokyčiais.
• Kalbos terapija, kuri skirta tais atvejais, kai iškyla kalbinio bendravimo sunkumų.

Santrauka

Plačiojo autizmo fenotipo bruožus turintys žmonės gali turėti tam tikrų autizmo spektro ypatybių – nuo socialinių ir emocinių iki elgesio ar interesų skirtumų. Tačiau šios savybės paprastai netrukdo įprastai kasdieninei veiklai tiek, kiek tai gali vykti sergant ASS.

Nors platusis autizmo fenotipas nėra laikomas diagnoze, galima išsiaiškinti, ar jūs arba jūsų artimieji turite šių bruožų – tiek pasitariant su sveikatos specialistu, tiek atsakant į specialius klausimynus savarankiškai.

Moksliniai tyrimai apie plačiojo autizmo fenotipą padeda geriau suprasti genetinius veiksnius, susijusius su autizmo spektro sutrikimu. Kalbant apie šeimas, kuriose yra žmonių su ASS, dar didesnis dėmesys skiriamas tam, kaip šios savybės perduodamos ir pasireiškia skirtingose kartose.