Ar išmaniųjų telefonų naudojimas gali didinti riziką susirgti smegenų vėžiu?

Ar mobilieji telefonai iš tiesų gali būti susiję su smegenų vėžiu? Šis klausimas jau daug metų kelia diskusijas tiek mokslininkams, tiek visuomenei, tačiau vieningos nuomonės iki šiol nėra. Naujas, net 20 metų trukęs tyrimas Taivane bandė atsakyti, ar išmaniųjų telefonų naudojimas turi realų poveikį piktybinių smegenų navikų atsiradimui ir mirtingumui.

Naujausi tyrimų rezultatai

Ilgalaikio tyrimo metu stebėta, kaip per du dešimtmečius keitėsi piktybinio smegenų vėžio dažnis tarp intensyviai telefonais besinaudojančių žmonių. Mokslininkai pastebėjo, kad išmaniųjų telefonų naudojimas buvo susijęs su kiek padidėjusia, bet iš esmės nereikšminga smegenų navikų rizika. Kitaip tariant, bent kol kas ryšys nėra pakankamai stiprus, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas.

Tyrime taip pat pažymėta, kad didėjantis išmaniųjų telefonų naudojimas 2000–2019 metais sutapo su nedideliu smegenų vėžio atvejų ir mirštamumo augimu. Tačiau, ar tie pokyčiai yra tiesiogiai nulemti telefonų spinduliuotės, patikimai atsakyti šiuo metu dar negalima.

Kodėl atsakymo nėra?

Klausimą apsunkina tai, kad tiek patys telefonai, tiek jų naudojimo būdai nuolat keitėsi. Prieš porą dešimtmečių naudotuose įrenginiuose technologijos buvo visai kitokios nei dabar. Be to, smegenų vėžys gali vystytis lėtai – dažnai praeina dešimtmetis ar dar daugiau nuo pirmosios radiacijos ekspozicijos iki auglio atsiradimo.

Tai reiškia, kad nustatyti aiškų priežastinį ryšį yra sudėtinga – vertinami veiksniai, kurių įtaka galėjo pasireikšti seniai, o patys telefonai nuolat tobulėjo. Tokį tyrimą apsunkina ir tai, kad reikia atsižvelgti į kitus rizikos veiksnius – genetiką, amžių, gyvenimo būdą. Dėl to mokslininkai pripažįsta, jog tolimesni tyrimai bus būtini siekiant išsiaiškinti visus galimus priklausomumus.

Skirtingos mokslinės nuomonės

Moksliniai duomenys iki šiol nėra vienareikšmiški. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra dar 2011 metais radiodažninę nejonizuojančią spinduliuotę priskyrė „galimai kancerogeninėms žmonėms“. Tuo metu naujesnės rekomendacijos pabrėžia, kad daugelis atliktų tyrimų neparodė aiškios rizikos nei žmonėms, nei gyvūnams.

Kai kurių studijų rezultatai taip pat skiriasi: vieni tyrimai rastos aiškios priklausomybės nepalaiko, kiti pastebi, kad mobiliojo ryšio naudojimas gali kiek padidinti navikų riziką.

Kodėl negalime pasikliauti dabartiniais duomenimis?

Ilgalaikių tyrimų sudėtingumą lemia ne tik nuolat besikeičianti technologija, bet ir faktas, kad daugelis iki šiol atliktų tyrimų yra retrospektyvūs. Tai reiškia, jog informacija renkama žvelgiant atgal į žmonių gyvenimus. Tokiu būdu sunku tiksliai įvertinti visus veiksnius, o dauguma stebėtų populiacijų buvo gana vienalytės, todėl rezultatai gali būti sunkiai pritaikomi visame pasaulyje.

Pastebėta ir tai, jog per pastaruosius metus pradėta geriau diagnozuoti smegenų navikus, o gyventojų amžius auga – šie pokyčiai taip pat gali lemti didesnį piktybinių navikų skaičių.

Naujausios technologijos ir ateities klausimai

Sparčiai tobulėjant ryšio technologijoms, vis daugiau dėmesio sulaukia ir galima 5G spinduliuotės įtaka sveikatai. Tačiau šiuo metu informacijos apie ilgalaikį tokios spinduliuotės poveikį tiesiog dar nėra – kadangi tiek pati technologija, tiek vartotojų įpročiai vis dar keičiasi, išvados galės būti daromos tik po ilgesnio laiko.

Kaip galite sumažinti riziką?

Kol nėra aiškaus atsakymo, ar telefonų spinduliuotė iš tiesų padidina riziką susirgti smegenų vėžiu, verta laikytis paprastų atsargumo priemonių.

• Stenkitės kalbėdami telefonu laikyti jį kuo toliau nuo galvos – naudokite ausines, „Bluetooth“ įrenginius arba laisvų rankų sistemą.
• Ypač vaikams ir paaugliams rekomenduojama vengti dažnai spausti telefoną prie ausies, nes jų kaukolė plonesnė ir smegenys jautresnės.
• Ribokite skambučio trukmę bei dažnį, kai tik galima rinkitės žinučių rašymą ar kitus bendravimo būdus, kuriems nereikia laikyti telefono šalia galvos.

Nors tyrimų duomenys kol kas yra prieštaringi, laikantis šių atsargumo principų galima sumažinti galimą riziką bei apsaugoti tiek savo, tiek vaikų sveikatą. Ateityje, atsirandant vis daugiau duomenų, šis klausimas taps vis aiškesnis, tačiau savo įpročius keisti verta jau dabar.