Užpakalinės tarpskilvelinės arterijos sandara

Širdį aplink apgaubiančios vainikinės arterijos yra atsakingos už pagrindinį širdies raumens aprūpinimą deguonimi prisotintu krauju. Paprastai iš aortos pagrindo išsišakoja dvi stambios vainikinės arterijos – kairioji ir dešinioji. Jos tarsi apsupa širdies pagrindą, sudarydamos savitą žiedą.

Anatomija

Širdies sandara primena kūgį, kurio platus pagrindas yra viršuje, o smailusis galas – apačioje. Iš viso širdyje yra keturios kameros: dvi kiek mažesnės prieširdžiai, įsikūrę arčiau širdies pagrindo, ir du stambesni skilveliai, esantys arčiau viršūnės.

Pagrindinės širdies dalys viena nuo kitos atskirtos dviem grioviais. Vienas ilgu ruožu driekiasi nuo pagrindo iki viršūnės – tai vadinamasis tarpskilvelinis griovys, kuris atskiria dešinį ir kairįjį skilvelius. Kitas griovelis eina skersai aplink širdį ir išskiria prieširdžius nuo skilvelių; jis vadinamas prieširdinio ir skilvelinio grioviu.

Viena iš ryškiausių vainikinių arterijų – užpakalinė tarpskilvelinė arterija, dar žinoma kaip užpakalinė nusileidžiančioji arterija. Ji eina išilgai širdies nugarinės (apatinės) pusės per tarpskilvelinį griovį ir būdinga tuo, kad svariai prisideda prie užpakalinės širdies sienelės aprūpinimo krauju.

Užpakalinę tarpskilvelinę arteriją supa riebalinis audinys (epikardinis riebalas). Sava eiga ji leidžia šoninius atšakos (septalinius perforatorius) į patį tarpskilvelinį pertvarą – storą raumeninę sienelę, kuri skiria abu skilvelius.

Netoli širdies viršūnės nedideli šios arterijos atsišakojimai neretai susilieja su priekinės širdies pusės didžiosios arterijos (kairiosios priekinės nusileidžiančiosios) šakomis.

Tiek dešinioji, tiek kairioji vainikinės arterijos kyla iš aortos pagrindo, iš vadinamųjų Valsalvos ančų. Kilmė žodžio „vainikinė“ siekia lotynų kalbą ir reiškia „karūną“ – abi šios arterijos iš tiesų apsupo širdies pagrindą tarsi neužbaigta karūna, eidamos palei prieširdinio ir skilvelio griovį.

Vainikinių arterijų įvairovė

Vainikinių arterijų sandara ir šakų eiga skiriasi tarp žmonių. Dažniausiai (apie 60–85 % atvejų) pasitaiko dešinioji kraujotaka – šiuo atveju užpakalinė tarpskilvelinė arterija atsiskiria nuo dešiniosios vainikinės arterijos. Tais atvejais, kai dominuoja kairioji kraujotaka, ši užpakalinė arterija kyla iš stambios kairiosios vainikinės arterijos šakos – apsukamosios (circumflex) arterijos.

Galimas ir mišrus tipas – tiek kairioji, tiek dešinioji vainikinė arterija duoda atšakas į užpakalinę tarpskilvelinę arteriją. Tai vadinama kodeominacine kraujotaka.

Užpakalinė tarpskilvelinė arterija išteka ties tašku, kur prieširdinio ir skilvelinio griovio kryptis susikerta su tarpskilveliniu grioviu (širdies kryžkelė). Toliau ji leidžiasi apačion palei širdies nugarinę dalį.

Pagrindinės funkcijos

Pagrindinė užpakalinės tarpskilvelinės arterijos užduotis – užtikrinti kraujo tiekimą į apatinę (užpakalinę) širdies dalį.

Klinikinė svarba

Vainikinių arterijų forma, šakos ar net kiekis gali būti labai įvairūs, o gydytojams svarbu žinoti net ir retus variantus, planuojant širdies intervencijas ar operacijas.

Kai kurių žmonių užpakalinė tarpskilvelinė arterija yra labai siaura arba maža – tuomet apatinę širdies sienelę krauju aprūpina kitos vainikinės arterijų šakos. Apie 1 % žmonių dešinioji vainikinė arterija anksti išsišakoja į dvi atskiras užpakalines tarpskilvelines arterijas, bet ši anatomijos ypatybė dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų.

Didelė vainikinių arterijų variacija gali lemti tai, kad tam tikri anatominiai tipai būtų klaidingai palaikyti liga, todėl prieš širdies šuntavimo ar angioplastikos procedūras specialistas įvertina individualų arterijų išsidėstymą. Pavyzdžiui, jei vyrauja kairioji kraujotaka, dešinioji vainikinė arterija dažnai būna plonesnė ir ją galima klaidingai palaikyti užsikimšusia.

Vainikinių arterijų liga ir jos pasekmės

Kaip ir kitų vainikinių arterijų, užpakalinės tarpskilvelinės arterijos veiklą gali sutrikdyti vainikinių arterijų liga – būklė, kai dėl cholesterolio ir kitų riebalų sankaupų susidaro plokštelės, mažinančios arterijų spindį ir trukdančios normaliam kraujo pratekėjimui.

Vainikinių arterijų liga visame pasaulyje lemia daugiausiai mirčių. Ji gali sukelti širdies raumens pažeidimą, ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą ar infarktą – būklę, kai dėl staiga užsikimšusios arterijos dalis širdies audinio žūsta nuo deguonies trūkumo.

Dominuojantis vainikinės kraujotakos tipas lemia, kuri iš arterijų užtikrina užpakalinės širdies sienos aprūpinimą krauju. Todėl užsikimšus dešiniajam ar apsukamajam kairiajam šakoms gali trūkti kraujo užpakalinei tarpskilvelinei arterijai, o tai sukelia šios širdies dalies išemiją.