Svarbiausi virškinimo sistemos organai ir jų funkcijos

Virškinimo sistema yra sudėtinga organų visuma, kurios pagrindinė užduotis – paversti maistą naudingomis medžiagomis ir energija, reikalinga kasdieniam mūsų organizmo darbui. Ši sistema suskirstyta į pagrindinį virškinamąjį traktą ir papildomus, pagalbinius organus.

Virškinamasis traktas

Virškinimo kelionė prasideda burnoje. Čia dantys susmulkina maistą, o seilės, turinčios virškinamųjų fermentų, sudrėkina ir paverčia jį vientisu kąsniu – boliusu. Tuomet šis kąsnis liežuvio pastūmimas pasiekia stemplę.

Stemplė ir jos funkcija

Stemplė – tai ilgas, raumeningas vamzdelis, jungiantis burną su skrandžiu. Nurytas maistas keliauja šiuo vamzdeliu, jam prireikia vos kelių sekundžių, kad pasiektų skrandį. Organas išsiplečia, priimdamas maistą, nepriklausomai nuo jo konsistencijos.

Skrandžio vaidmuo

Skrandyje maistas sumaišomas su stipriomis rūgštimis ir fermentais, kol tampa skysta mase, vadinama chimusu. Šiame etape skrandis ypač efektyviai skaido baltymus: čia veikia fermentai pepsinai ir skrandyje esančios rūgštys, kurios pradeda ardyti net ir sunkiai virškinamus produktus, pavyzdžiui, mėsą ar sūrį.

Plonoji žarna

Iš skrandžio chimusas keliauja į plonąją žarną – apytiksliai šešių metrų ilgio organą, sudarytą iš trijų dalių: dvylikapirštės žarnos, tuščiosios žarnos ir klubinės žarnos. Kiekviena jų atlikia skirtingas užduotis, glaudžiai susijusias su maisto skaidymu bei naudingų medžiagų įsisavinimu.

Plonoji žarna yra pagrindinė vieta, kur išskirtos maistinės dalelės įsiurbiamos į kraują, o iš ten pasiekia organizmo ląsteles. Įvairūs sutrikimai, pavyzdžiui, judrumo problemos ar žarnyno dalies trūkumas, gali sutrikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą ir lemti mitybos nepakankamumą. Kai kuriems asmenims tokiu atveju tenka taikyti specialų maitinimą, kuris aplenkia virškinimo sistemos organus.

Storoji žarna

Paskutinė virškinamojo trakto dalis – storoji žarna. Šis beveik dviejų metrų ilgio vamzdelis padalintas į akląją žarną, gaubtinę žarną ir tiesiąją žarną. Pagrindinė storosios žarnos funkcija – įsisavinti likusius skysčius, užbaigti naudingų medžiagų pasisavinimą ir suformuoti žarnyno turinį į išmatas.

Ligos, pažeidžiančios storąją žarną, pavyzdžiui, uždegiminės žarnyno ligos arba celiakija, dažnai apsunkina šias funkcijas. Kai kuriais atvejais gali prireikti pašalinti dalį žarnos ir įrengti specialų stomą, palengvinančią virškinimą ir atliekų šalinimą.

Tiesioji žarna

Tiesioji žarna – pati paskutinė virškinimo sistemos stotelė. Tai apie 15 centimetrų ilgio kanalas, sudarytas iš dubens raumenų ir dviejų sfinkterių, leidžiančių sulaikyti ir valingai pašalinti išmatas.

Papildomi virškinimo sistemos organai

Prie pagrindinio virškinamojo trakto prisideda ir vadinamieji pagalbiniai organai, be kurių sklandus virškinimas būtų neįmanomas. Jie išskiria svarbias medžiagas, tačiau pro juos maistas “nekeliauja”.

Seilių liaukos

Jau burnoje aktyviai dirba seilių liaukos, kurios išskiria fermentą amilazę. Jis pradeda skaidyti angliavandenius dar prieš maistui pasiekiant skrandį. Kai maistas tampa pakankamai minkštas, liežuvis jį nukreipia į stemplę.

Kasa

Kasa – dar vienas pagalbinis organas, nuolat tiekiantis fermentais prisotintas sultis į plonąją žarną. Šios sultys suardo įvairias sudėtines maisto dalis ir neutralizuoja skrandžio rūgštis. Kasa taip pat išskiria insuliną, užtikrinantį tinkamą cukraus kiekį kraujyje.

Kepenys

Kepenys – universalus organas, atliekantis daugybę svarbių užduočių. Jos gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, perdirba baltymus, angliavandenius, riebalus, reguliuoja gliukozės lygį, kaupia glikogeną, sintetina kraujo krešėjimui reikalingus baltymus, gamina vitaminą A ir išskaido nusidėvėjusias kraujo ląsteles.

Ne viena kepenų liga, pavyzdžiui, hepatitas, gali sukelti komplikacijų, paveikiančių ne tik šį organą, bet ir visą organizmą.

Tulžies pūslė

Po kepenimis įsitaisiusi tulžies pūslė veikia kaip talpykla tulžiai – gelsvai žalsvam skysčiui, sudarytam iš druskų, cholesterolio ir lecitino. Plonajai žarnai prireikia tulžies, kad efektyviai skaidytų riebalus. Dažniausiai apie tulžies pūslę prisimename, kai atsiranda akmenligė ar uždegimas. Sutrikus tulžies nutekėjimui, tulžis patenka į kraują ir sukelia gelsvą odos bei akių atspalvį – gelta.

Santrauka

Virškinimas prasideda burnoje, tęsiasi stemplėje, skrandyje, plonojoje ir storojoje žarnoje, kur pasisavinamos maistinės medžiagos, o likučiai pašalinami iš organizmo. Papildomi organai, tokie kaip kasa, kepenys ir tulžies pūslė, išskiria svarbius skysčius bei fermentus, kurie užtikrina, kad virškinimo procesas vyktų efektyviai. Bet kokie šios sistemos sutrikimai gali paveikti ne tik virškinimą, bet ir bendrą sveikatą.