Blužnies funkcija

Blužnis – vienas iš tų žmogaus organų, kuris dažnai lieka nepastebėtas ir retai minimas kasdieniuose pokalbiuose apie sveikatą. Daugumai apie blužnį tenka susimąstyti tik tada, kai ji sužeidžiama patyrus traumą.

Blužnis – daugiau nei filtravimo centras

Nors apie blužnį kalbama mažai, jos atliekamos funkcijos itin svarbios. Ji dalyvauja kraujo kūnelių gamyboje, valo kraują nuo senų ar suirusio kraujo ląstelių, padeda kovoti su infekcijomis. Be to, blužnis veikia kaip kraujo atsargų saugykla: jei netikėtai gausiai kraujuojama, blužnis gali greitai išleisti papildomo kraujo kiekį, tokiu būdu gerindama deguonies tiekimą ir palaikydama kraujospūdį ekstremaliomis aplinkybėmis.

Nors blužnis svarbi, ji nėra būtina išgyventi – kiti kūno organai dalį blužnies funkcijų kompensuoja. Todėl ji dažnai lieka nuošalyje diskutuojant apie bendrą sveikatą ir ligų prevenciją.

Blužnies indėlis ir kiti organai

Blužnis glaudžiai bendradarbiauja su kitais organais – kartu kovoja su infekcijomis, filtruoja kraują ir padeda palaikyti kraujo kiekį organizme. Tačiau kraujas daugiausiai gaminamas kaulų čiulpuose, o imuninės sistemos darbą užtikrina ir kiti organai. Šis užduočių persidengimas leidžia žmogui išgyventi ir po blužnies pašalinimo.

Žmonės, netekę blužnies, dažnai gyvena visavertį gyvenimą. Tiesa, blužnis pagerina bendrą kūno atsparumą, bet jos nebuvimas nėra lemiamas gyvenimo kokybei.

Blužnis – itin trapus organas

Blužnis šiek tiek primena kruopščiai pripildytą kraujo balioną – ji kaupia atsarginį kraujo kiekį, kuris prireikus gali būti pasiųstas į kraujotaką. Tačiau šis organas labai jautrus – stipri trauma, pavyzdžiui, autoavarija, dažnai baigiasi jos plyšimu ir smarkiu kraujavimu. Kadangi pro blužnį teka didelis kraujo srautas, tokios traumos gali tapti pavojingos gyvybei ir reikalauti skubios chirurginės intervencijos.

Be to, kartais blužnis ilgainiui padidėja – nuo įprasto nedidelio dydžio ji gali išsitempti net iki kamuolio. Kuo didesnė tampa blužnis, tuo ji labiau linkusi lūžti ir tampa dar labiau pažeidžiama.

Gyvenimas be blužnies

Kadangi blužnis nėra vienintelis organizmo filtras ar kraujo kūnelių gamintojas, be jos galima gyventi. Visgi, organizmas tampa šiek tiek mažiau atsparus kai kurioms infekcijoms, kadangi sumažėja B limfocitų, atliekančių svarbų vaidmenį prisimenant bakterijas ir kovojant su jomis.

Didžiausias užsikrėtimo infekcijomis pavojus kyla per pirmus dvejus metus po blužnies pašalinimo. Sveikatos priežiūros specialistai turi būti informuoti apie blužnies pašalinimą, nes žmogus be šio organo visada išlieka labiau imlus infekcijoms. Svarbu į bet kokį karščiavimą ar kitus ankstyvus infekcijos požymius reaguoti rimtai – tokiais atvejais dažniau prireikia antibiotikų.

Nors galima gyventi be blužnies ir ilgainiui dauguma žmonių jaučiasi gerai, vis dėlto jie išlieka jautresni plaučių uždegimui. Taip pat skiepai tampa kiek mažiau veiksmingi, tačiau jų svarba nemažėja – reguliarūs skiepai, įskaitant gripo bei nuo pneumokoko ir meningokoko, tampa būtini siekiant apsisaugoti nuo sunkių ligų.

Ką svarbu žinoti po blužnies pašalinimo?

Dažniausiai blužnis tampa rūpesčiu tik po didesnės traumos ar kraujavimo, kai jos pašalinimas neišvengiamas norint išgelbėti gyvybę. Paprastai po operacijos ir reabilitacijos laikotarpio kasdienis gyvenimas vyksta įprastai – tereikia daugiau dėmesio skirti infekcijų prevencijai ir tinkamiems skiepams.