Itin perdirbtas maistas ir ankstyvos mirties rizika

Mokslininkai vis dažniau kalba apie neigiamą itin perdirbtų maisto produktų poveikį mūsų sveikatai. Tokie produktai kaip balta duona, dešrelės, saldinti gazuoti gėrimai ar įvairūs užkandžiai, pastaraisiais metais užima vis svarbesnę dalį tipinėse mitybos racione. Šviežiausių tyrimų duomenimis, vos 10 % didesnis kalorijų kiekis iš itin perdirbtų produktų kasdien net iki 3 % padidina riziką mirti anksčiau laiko.

Kas yra itin perdirbtas maistas?

Itin perdirbtų maisto produktų grupei priskiriami tie, kurių sudėtyje gausu priedų, sintetinių kvapų, skonio stipriklių, sensoriai patrauklių spalvų bei dideli kiekiai cukraus, riebalų ir druskos. Tokie produktai, kaip gazuoti gėrimai, supakuoti desertai, padažai, kai kurios duonos rūšys – neatsiejama šiuolaikinės mitybos dalis.

Kokius pavojus kelia dažnas vartojimas?

Daugybė tyrimų rodo ryšį tarp itin perdirbto maisto vartojimo ir padidėjusios širdies bei kraujagyslių ligų, antro tipo diabeto, nutukimo, psichikos sveikatos sutrikimų rizikos. Skaičiuojama, kad net 14 % ankstyvų mirčių yra siejama būtent su šiais produktais.

Nors tikslūs veikimo mechanizmai dar tiriami, manoma, kad itin perdirbtas maistas neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą, skatina uždegiminius procesus, aprūpina organizmą perteklinėmis kalorijomis, bet stokoja skaidulų bei svarbiausių vitaminų.

Naujausių tyrimų apžvalga

Vieno didelio tarptautinio tyrimo metu buvo vertinama, kaip itin perdirbto maisto vartojimo apimtys susijusios su ankstyva mirtimi skirtingose šalyse – nuo Pietų Amerikos iki Europos, Australijos ir Kanados. Rezultatai aiškūs: kuo daugiau itin perdirbto maisto asmuo suvartoja, tuo didesnė rizika mirti anksčiau laiko.

Pavyzdžiui, jei žmogus, apskaičiuodamas 2000 kcal dienos normą, 10 % kalorijų gauna iš itin perdirbtų produktų (o tai prilygsta kavos gėrimui su cukrumi, papildomam desertui ar pusfabrikatiniam užkandžiui), ankstyvos mirties rizika padidėja 3 %.

Kaip pakeisti mitybą?

• Stenkitės palaipsniui mažinti itin perdirbtų gaminių kiekius savo racione. Net ir nedidelis sumažinimas gali turėti teigiamos įtakos sveikatai.
• Pakeiskite gaiviuosius saldžius gėrimus vandeniu su natūraliu citrusinių vaisių užpilu.
• Rinkitės daugiau neperdirbtų ar minimalaus perdirbimo produktų: pilno grūdo kruopų, ankštinių, vaisių, daržovių, riešutų ir liesos mėsos.
• Mažesnės porcijos ir sąmoningas vartojimas padės sumažinti itin perdirbtų produktų kiekį neatsisakant jų visiškai.

Kokią naudą gausite keisdami mitybos įpročius?

Pakeitus kad ir nedidelę dalį itin perdirbto maisto sveikesnėmis alternatyvomis, galima sumažinti uždegimą, pagerinti bendrą savijautą, kraujagyslių būklę ir net sumažinti ilgalaikių lėtinių ligų riziką.

Gera žinia ta, kad pokyčiai nebūtinai turi būti drastiški – organizmas į subalansuotą, turtingą skaidulų ir natūralių maistinių medžiagų mitybą reaguoja gana sparčiai. Kiekvienas žingsnis – ar tai būtų vietoje užkandžio suvalgytas vaisius, ar atsisakytas vienas saldus gėrimas – svarbus siekiant geresnės sveikatos.

Kur slypi esminis pavojus?

Dažniausiai pagrindinė itin perdirbtų gaminių problema ta, kad jie ilgainiui išstumia iš mūsų meniu naudingus, daug skaidulų, vitaminų ir mineralų turinčius produktus. Vietoje jų meniu dominuoja kaloringi, bet vertingu maistu nepasižymintys rinkos pasiūlymai.

Vis daugiau įrodymų rodo, kad verta sąmoningai ieškoti būdų riboti itin perdirbtų produktų kiekį ir dažniau rinktis natūralesnius maisto šaltinius. Tokie pokyčiai ilgainiui atsidėkoja geresne savijauta ir mažesne ligų rizika.