Celiakija, jautrumas gliutenui ir autizmas: ar yra sąsajų?

Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama, ar be gliuteno dieta gali padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Nors dauguma tyrimų nepatvirtina šios dietos lankstumo, kai kurie tėvai tvirtina, jog išbraukus iš raciono gliuteną ir pieno produktus, jų vaikų savijauta pagerėjo. Vis tik, ar šis poveikis paaiškinamas tuo, kad vaikai iš tiesų turėjo ne tik autizmo spektro sutrikimą, bet ir celiakiją?

Autizmo ir dietos ryšys

Dažniausiai atsakymas yra neigiamas – be gliuteno mityba daugeliu atvejų autizmo požymių nepakeičia. Vis dėlto naujos studijos ieško galimų sąsajų, tokių kaip ryšys tarp motinų, sergančių celiakija, ir didesnės jų vaikų rizikos turėti autizmo požymių. Svarstoma ir apie ne iki galo ištirtą neceliakinį gliuteno jautrumą – šią būklę vis dar tiria mokslininkai, ir ji gali turėti tam tikros įtakos autizmui.

Celiakija ir autizmas: kas žinoma?

Visi tyrimai, kuriuose analizuojamas autizmo, celiakijos ir gliuteno netoleravimo ryšys, vis dar yra tik pradinėje stadijoje. Kol kas jie neatveria naujų realių gydymo galimybių tėvams, tačiau ateityje šios užuominos gali virsti naujais gydymo ar net prevencijos būdais.

Kas yra autizmas?

Autizmo spektro sutrikimas pagal naujausius duomenis nustatomas maždaug vienam iš 36 vaikų. Berniukų diagnozuojama beveik keturis kartus dažniau nei mergaitėms. Požymiai dažniausiai išryškėja antrais-trečiais gyvenimo metais, tačiau kai kuriais atvejais galima juos pastebėti dar anksčiau.

Autizmui būdingas labai platus simptomų spektras. Vieni žmonės susiduria tik su socialiniais sunkumais, tokiais kaip akių kontakto vengimas ar empatijos stoka, tačiau gali būti visiškai savarankiški. Kitiems reikia nuolatinės priežiūros – jie gali nekalbėti ar negalėti gyventi savarankiškai.

Nėra vienos aiškios autizmo priežasties – šį sutrikimą lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Pastebimas ir paveldimumas – autizmas dažniau būdingas šeimose, kuriose jau yra diagnozuotų atvejų. Taip pat riziką didina vyresni tėvai ar labai ankstyvas gimimas.

Norint pagelbėti autistiškiems vaikams, dažniausiai taikomos elgesio terapijos ar tam tikri medikamentai. Tuo tarpu daug diskusijų kyla dėl dietinių metodų, ypač be gliuteno ir be kazeino (pieno baltymo) dietos, kuri yra siejama su celiakijos gydymu.

Kas yra celiakija?

Celiakija – imuninės sistemos liga, kai suvalgant produktų su gliutenu (juo gausūs kviečiai, rugiai, miežiai), imunitetas pradeda pulti plonąjį žarnyną. Vienintelis gydymas šiuo metu – griežta be gliuteno dieta, kuri sustabdo žarnos pažeidimą.

Gliuteno ir kazeino šalinimas iš mitybos

Tėvai jau daugiau nei 20 metų bandė savo vaikams taikyti be gliuteno ir be kazeino dietą. Kazeinas, kaip ir gliutenas, yra baltymas (tik jau pieno produktuose). Teorija, kuri dažnai minima, teigia, kad autistiškiems vaikams gali būti „pralaidus žarnynas“. Tai leistų didelių baltymų fragmentams, pvz., gliutenui ir kazeinui, patekti į kraują ir paveikti smegenų raidą.

Manoma, kad dėl žarnyno pralaidumo šie baltymai veikia kaip tam tikri opioidai, galintys paveikti vystymąsi. Be to, nemaža dalis autistiškų vaikų patiria virškinimo sutrikimų – dažnai pasireiškia viduriavimas, užkietėjimas, pilvo skausmai ar refliuksas. Tai, daugelio tėvų akimis, tik sustiprina įtarimą dėl ryšio tarp mitybos ir autizmo.

Tačiau moksliniai įrodymai rodo, kad ši dieta ilgalaikių autizmo simptomų pokyčių nesuteikia: apibendrinus mokslinius tyrimus, nustatyta menka ar visai nedidelė įtaka autizmui. Nepaisant to, kai kurie tėvai vis tiek teigia pastebėję akivaizdžių pokyčių, todėl vis dar diskutuojama dėl galimo ryšio su celiakija.

Celiakija tarp autistiškų vaikų

Kyla klausimas, ar kai kurie vaikai, kuriems taikoma be gliuteno ir be kazeino dieta, iš tiesų turi nediagnozuotą celiakiją. Kai kuriais atvejais tokia diagnozė pakeitė vaiko būklę į gerąją pusę – fiksuotas bent vienas atvejis, kai be gliuteno dieta palengvino autizmo simptomus. Šis vaikas, penkerių metų sulaukęs diagnozės, pradėjęs laikytis dietos, patyrė pokyčių. Dažniausiai tokiais atvejais įtariama, kad žarnyno pažeidimas sukelia maistinių medžiagų trūkumą, kuris ir sukelia dalį simptomų.

Vis tik, išsamūs tyrimai rodo, jog daugumos autistiškų vaikų celiakija nenustatoma dažniau nei bendrai populiacijoje. Tyrimas, atliktas naudojant didelių šalių duomenis, parodė, kad autistiški asmenys rečiau arba taip pat dažnai kaip visi likusieji susiduria su celiakija. Tačiau dažniau fiksuojami teigiami celiakijos serologiniai (kraujo) testai, kai žarnos pažeidimo nebūna. Tai vadinama neceliakiniu gliuteno jautrumu – būkle, kuri mokslui kol kas išlieka paslaptimi.

Nauji tyrimai rodo, kad kai kurių autistiškų vaikų imuninė sistema reaguoja į gliuteną kitaip nei sergant celiakija, tačiau šie duomenys labai spekuliatyvūs. Ekspertai pabrėžia – šiuo metu nėra aišku, ar ši reakcija iš tiesų susijusi su autizmo simptomais, ar tik yra sutapimas.

Autoimuninės ligos ir autizmas

Kitas svarbus tyrimų laukas – ar autizmo ir celiakijos ryšį galima paaiškinti bendru polinkiu į autoimuninius sutrikimus? Pastebėta, jog šeimose, kur pasitaiko autoimuninių ligų, dažniau pasitaiko ir autizmo atvejų. Ypatingai didesnė rizika nustatyta vaikams, kurių motinoms diagnozuota celiakija ar kita autoimuninė liga prieš nėštumą ar jo metu.

Viena studija atskleidė, jog moterys, sergančios celiakija, tris kartus dažniau susilaukia autistiškų vaikų. Priežastys neaiškios – svarstoma tiek genetinių veiksnių, tiek galimo antikūnų poveikio nėštumo metu galimybė. Jei kada nors bus galima tiksliau nustatyti vaikų, kuriems gresia autizmas dėl motinos antikūnų, pogrupį, galbūt ateityje mokslas atras būdų, kaip sušvelninti imuninę reakciją ir sumažinti autizmo riziką.

Ką verta žinoti tėvams?

Autizmo simptomai gali būti labai sudėtingi, todėl natūralu, kad tėvai ieško visų įmanomų būdų palengvinti vaikų būklę. Nors tam tikro imuninės sistemos atsako į gliuteną paieškos atrodo intriguojančios, praktiniams sprendimams šiandien jos dar netinka.

Jei vaikas turi virškinimo nusiskundimų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – jis padės išsiaiškinti priežastis ir skirti tinkamą gydymą. Tuo atveju, jei šeimoje yra celiakijos atvejų, o vaikas turi žarnos pažeidimui būdingų simptomų, verta apsvarstyti galimybę atlikti tyrimus dėl celiakijos.

Kol kas nėra patvirtinto testo neceliakiniam gliuteno jautrumui nustatyti. Jei manote, kad gliuteno ribojimas galėtų padėti jūsų vaikui, apie visus tokius pokyčius būtina pirmiausia pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu.