Autizmas: simptomai, priežastys, tipai ir tyrimai

Autizmas, dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra sudėtingas raidos sutrikimas, veikiantis žmogaus bendravimą, mokymąsi, elgesį ir socialinius įgūdžius. Žmonės, turintys ASS, turi skirtingai veikiančias smegenis, o tai gali lemti skirtingus jų elgesio ir bendravimo būdus.

Autizmas pasireiškia iki trejų metų amžiaus ir išlieka visą gyvenimą. Kadangi tai spektro sutrikimas, jo pov

Kaip autizmas veikia žmogų?

Bendravimas

Autizmą turintiems žmonėms gali būti sunku suprasti kitų žmonių mintis ir emocijas, todėl jiems gali būti sudėtinga aiškiai išreikšti save. Tai gali pasireikšti tiek žodžiais, tiek gestais, mimika ar prisilietimais.

Mokymasis

Kai kuriems žmonėms autizmas sukelia mokymosi sunkumų, tačiau jų įgūdžių vystymasis gali būti nevienodas. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti sunkumų komunikuojant, tačiau būti ypač talentingas meno, muzikos, matematikos ar atminties reikalaujančiose srityse. Dėl šios priežasties jie gali labai gerai atlikti analitinius ar problemų sprendimo testus.

Pakeitimai ir perėjimai

Autistiški žmonės dažnai susiduria su sunkumais keičiant kasdienę rutiną ar prisitaikant prie naujų situacijų.

Jutimų suvokimas

Jie gali kitaip reaguoti į sensorinius dirgiklius, tokius kaip garsai, šviesos, drabužių audiniai ar temperatūros pokyčiai. Taip pat gali turėti itin stiprų susidomėjimą tam tikromis temomis ar veiklomis.

Vis daugiau vaikų šiais laikais gauna autizmo diagnozę. Tačiau šie didesni skaičiai gali būti susiję ne su realiu atvejų padidėjimu, o su geresniu informuotumu ir patobulintais diagnozavimo metodais. Mokslininkai toliau tyrinėja, kaip autizmui įtakos turi genetiniai, aplinkos ir biologiniai veiksniai.

Kartais autizmas diagnozuojamas tik suaugusiesiems, nors jis buvo nuo vaikystės. Taip gali nutikti, jei simptomai nebuvo tokie stiprūs, kad smarkiai paveiktų kasdienį gyvenimą.

Ankstyvas įsikišimas ir pagalba gali labai pagerinti autistiškų vaikų raidą ir palengvinti jų kasdienį gyvenimą suaugus.

Autizmo spektro sunkumo lygiai

Autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam žmogui. Kartais žmonės naudoja sąvokas „aukštai funkcionuojantis” ir „žemai funkcionuojantis”, apibūdindami autistišką žmogų. Tačiau tokie terminai gali būti netikslūs ir įžeidžiantys.

Nors šie apibūdinimai nėra oficialūs medicininiai terminai, jie vis dar naudojami kasdieniame bendravime.

Kas yra „žemai funkcionuojantis” autizmas?

Apie 30 % autistiškų žmonių taip pat turi intelektinių sutrikimų. Tai reiškia, kad jiems gali prireikti pagalbos atliekant kasdienes užduotis ir jie gali negalėti gyventi savarankiškai. Tokiais atvejais dažnai vartojamas terminas „žemai funkcionuojantis autizmas”.

Kas yra „aukštai funkcionuojantis” autizmas?

Kai kurie žmonės turi autizmą su mažiau pastebimais simptomais. Jie gali gerai mokytis mokykloje ir turėti mažiau bendravimo sunkumų. Tokiais atvejais dažnai naudojamas terminas „aukštai funkcionuojantis autizmas” arba anksčiau vartotas, tačiau dabar nebenaudojamas terminas Aspergerio sindromas.

Autizmo spektro sunkumo lygiai pagal DSM-5

Amerikos psichiatrų asociacija (APA) DSM-5 klasifikacijoje pateikė tris autizmo spektro sutrikimo sunkumo lygius. Jie apibūdina, kiek pagalbos reikia žmogui, atsižvelgiant į jo elgesį ir bendravimo sunkumus:

• 1 lygis – lengvas autizmas, reikalinga tam tikra pagalba
• 2 lygis – vidutinis autizmas, reikalinga reikšminga pagalba
• 3 lygis – sunkus autizmas, reikalinga labai didelė pagalba

Aprašant, kaip autizmas veikia žmogų, geriau naudoti terminus „stipresnis poveikis” arba „silpnesnis poveikis” vietoje „funkcionavimo” lygio. Dar geriau – pasikalbėti su pačiu autistišku asmeniu ar jo artimaisiais ir sužinoti, kokie terminai jiems atrodo tinkamiausi.

eikis skirtingiems žmonėms gali būti labai įvairus – nuo lengvų iki stiprių simptomų.

Autizmo simptomai

Autizmo požymiai paprastai pasireiškia iki trejų metų amžiaus, tačiau kai kurie žmonės gali rodyti pirmuosius ženklus jau nuo gimimo.

Autizmo požymiai

• Vengia akių kontakto
• Labai susidomi siaura temų grupe arba turi stiprią aistrą tam tikrai veiklai
• Kartojantis elgesys, pavyzdžiui, žodžių ar frazių kartojimas, siūbavimas pirmyn atgal ar nuolatinis daiktų lietimas (pvz., šviesos jungiklio įjungimas ir išjungimas)
• Itin jautriai reaguoja į garsus, prisilietimus, kvapus ar šviesą, kurie kitiems žmonėms atrodo įprasti
• Nereaguoja į kitus žmones, neklauso jų arba nežiūri į rodomus objektus
• Nenori būti laikomas ant rankų ar apkabintas
• Sunkiai supranta kalbą, gestus, veido išraiškas ar balso toną
• Kalba vienodu, monotonišku arba „robotiniu” balsu
• Sunkiai prisitaiko prie pokyčių kasdienėje rutinoje

Kai kuriems autistiškiems žmonėms gali pasireikšti ir epilepsijos priepuoliai, kurie dažniausiai prasideda paauglystėje.

Autizmo simptomai suaugusiesiems

Autizmas suaugus gali pasireikšti skirtingais būdais. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:

• Sunku suprasti kitų žmonių mintis ar jausmus
• Mėgsta būti vienas arba turi sunkumų užmezgant draugystes
• Jaučia nerimą dėl socialinių situacijų
• Griežtai laikosi kasdienės rutinos ir patiria stresą, jei ji pasikeičia
• Sunku išreikšti savo emocijas
• Viską supranta pažodžiui, nesupranta sarkazmo
• Kiti gali palaikyti jį tiesmuku, abejingu ar nemandagiu, nors jis to nenori

Kiti autizmo požymiai suaugusiesiems

• Vengia akių kontakto
• Nesupranta socialinių užuominų ar „taisyklių”
• Gali per daug artimai prieiti prie kitų žmonių arba būti jautrus, jei kas nors jį paliečia
• Labai domisi tam tikrais dalykais ir gali juos išmanyti labai giliai
• Pastebi mažas detales, garsus ar kvapus, kurių kiti žmonės nepastebi
• Visada nori iš anksto suplanuoti veiksmus, kad išvengtų netikėtumų

Autizmo simptomai vaikams

Vaikai gali rodyti įvairius autizmo požymius, įskaitant:

• Iki 9 mėnesių: Nereaguoja į savo vardą, nerodo veido išraiškų
• Iki 12 mėnesių: Nežaidžia paprastų žaidimų (pvz., „kukū”), nesinaudoja gestais (pvz., nemosikuoja ranka atsisveikindamas)
• Iki 24 mėnesių: Nesuvokia, kada kiti žmonės yra liūdni ar pikti
• Iki 36 mėnesių: Nenori prisijungti prie kitų vaikų žaidimų
• Iki 60 mėnesių: Nedainuoja, nevaidina ar nešoka tėvams

Kiti galimi požymiai:

• Tvarkingai išrikiuoja žaislus ir supyksta, jei jų tvarka pasikeičia
• Labai susidomi tam tikromis temomis
• Siūbuoja kūną, plasnoja rankomis ar sukasi ratu
• Vėluojanti kalbos, motorikos ar pažinimo raida
• Netipiški miego ar valgymo įpročiai
• Jaučia mažesnę ar didesnę baimę nei įprasta

Stimingas (savistimuliacija)

Stimingas – tai pasikartojantis elgesys, padedantis autistiškiems žmonėms susidoroti su stresu ar sensoriniais dirgikliais. Tai gali būti:

• Rankų ar rankų pirštų plasnojimas
• Siūbavimas pirmyn atgal
• Sukimasis aplink save
• Šokinėjimas
• Galvos trankymas
• Objektų sukimas ar nuolatinis jų lietimas (pvz., gumytės tempimas, virvutės sukinėjimas, prisilietimas prie tam tikros tekstūros)

Autistiški žmonės gali stiminguoti dėl įvairių priežasčių – kai kurie tai daro dėl malonumo, kiti – norėdami nusiraminti arba geriau reguliuoti sensorinius pojūčius. Pavyzdžiui, jie gali sukti virvutę, kad ją stebėtų, arba sutelkti dėmesį į vieną garsą, kad išvengtų kitų, per stiprių triukšmų.

Autizmo priepuoliai

Kartais autistiškas žmogus gali patirti per didelį sensorinį ar emocinį perkrovą, kai situacija tampa jam nevaldoma. Tai gali sukelti meltdowną – reakciją, kurios žmogus negali kontroliuoti.

Meltdownas nėra paprasta isterija – tai nervų sistemos reakcija į stiprų stresą. Jo metu žmogus gali:

• Verkti
• Rėkti
• Mušti, spirti ar kandžiotis
• Visiškai „užsiblokuoti” ir nereaguoti į aplinką

Meltdownas yra fiziologinė organizmo reakcija į per stiprą sensorinę ar emocinę patirtį.

Kaip padėti autistiškam žmogui meltdowno metu?

• Suteikite jam erdvės – per didelis dėmesys gali dar labiau apsunkinti situaciją
• Būkite kantrūs ir pagarbūs – žmogus nekontroliuoja savo reakcijos
• Užtikrinkite saugią aplinką – pašalinkite potencialius pavojus

Supratimas ir tinkama parama gali padėti sumažinti meltdownų dažnumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

Autizmo tipai

Anksčiau gydytojai manė, kad yra skirtingų autizmo formų ar panašių raidos sutrikimų. Tačiau dabar visi šie sutrikimai yra įtraukti į autizmo spektro sutrikimą (ASS), todėl anksčiau naudoti terminai nebevartojami:

Aspergerio sindromas

Vaikai su Aspergerio sindromu dažniausiai turi vidutinį ar aukštesnį nei vidutinį intelekto koeficientą. Tačiau jie gali susidurti su sunkumais socialinėje sąveikoje ir turėti labai ribotą pomėgių spektrą.

Autizmo sutrikimas

Tai klasikinė autizmo forma, kuri dažniausiai siejama su terminu „autizmas”. Ji pasireiškia vaikams iki trejų metų ir daro įtaką socialiniams įgūdžiams, bendravimui bei žaidimui.

Vaikų dezintegracinis sutrikimas

Vaikai, turintys šį sutrikimą, pirmuosius dvejus gyvenimo metus vystosi įprastai, tačiau vėliau netenka dalies ar visų anksčiau įgytų bendravimo ir socialinių įgūdžių.

Pervazinis raidos sutrikimas (PDD) arba netipinis autizmas

Gydytojas gali vartoti šį terminą, jei vaikas rodo tam tikrus autistiškus bruožus, pavyzdžiui, socialinių ar bendravimo įgūdžių vėlavimą, bet neatitinka konkretaus ASS tipo kriterijų.

Kas sukelia autizmą?

Tikslios autizmo priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad jis gali būti susijęs su smegenų sričių, atsakingų už sensorinių stimulų interpretavimą ir kalbos apdorojimą, veiklos skirtumais.

Autizmas gali pasireikšti bet kokios rasės, tautybės ar socialinės kilmės žmonėms. Jį nesąlygoja šeimos pajamos, gyvenimo būdas ar išsilavinimas. Tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių:

• Vyresni tėvai (didesnė rizika susilaukti autistiško vaiko)
• Vyriška lytis (autizmas berniukams pasireiškia 4 kartus dažniau nei mergaitėms)
• Autizmo diagnozę turintis brolis ar sesuo
• Genetiniai sutrikimai, tokie kaip Trapiojo X sindromas, Retto sindromas ar Dauno sindromas
• Labai mažas gimimo svoris

Ar autizmas yra paveldimas?

Autizmas dažnai pasitaiko šeimose, todėl tam tikri genetiniai deriniai gali padidinti jo riziką. Šiuo metu yra daugiau nei 1000 genų, kurie gali būti susiję su autizmu, tačiau ne visi jų poveikiai yra moksliškai patvirtinti. Genetika gali lemti nuo 40 % iki 80 % autizmo atvejų.

Retos genetinės mutacijos ar chromosomų pakitimai gali būti vienintelė autizmo priežastis apie 2-4 % atvejų. Tokiais atvejais autizmas dažnai būna susijęs su kitais fiziniais pokyčiais, pavyzdžiui, ADNP sindromu, kai žmogus turi ne tik autistiškus bruožus, bet ir išskirtinius veido bruožus.

Autizmas ir vakcinos

Vakcinos nesukelia autizmo. Nors kai kurie žmonės baiminasi, kad jos gali būti susijusios su autizmo atsiradimu, moksliniai tyrimai neparodė jokio ryšio tarp jų.

Buvo atlikti tyrimai, kuriuose įvertintas aštuonių skirtingų vakcinų saugumas vaikams ir suaugusiesiems. Jie parodė, kad vakcinos yra labai saugios, o jų nauda apsaugant nuo sunkių ligų gerokai viršija bet kokią galimą riziką.

Kaip diagnozuojamas autizmas?

Autizmo diagnozė nėra lengva – gydytojas vertina elgesį ir vystymąsi.

Autizmo diagnozavimo procesas vaikams

Diagnozavimas paprastai vyksta dviem etapais:

1. Ankstyvoji patikra

   • Gydytojai tikrina, ar vaiko raida atitinka jo amžiaus normas (kalba, motorika, elgesys, judesiai).
   • Specialistai rekomenduoja atlikti patikras 9, 18, 24 ir 30 mėnesių amžiaus.
   • 18 ir 24 mėnesių vaikams paprastai atliekama speciali autizmo patikra.

2. Išsamesnis vertinimas

   • Jei įtariama problema, vaiką įvertina specialistas (vaikų psichologas arba raidos pediatras).
   • Atliekami įvairūs testai, įvertinantys vaiko mąstymo, kalbos ir savarankiškumo įgūdžius.
   • Gydytojas taip pat gali rekomenduoti klausos, regos ar genetinius tyrimus, kad būtų išvengtos kitos galimos priežastys.

Autizmo diagnozė suaugusiesiems

Jei suaugęs žmogus niekada nebuvo diagnozuotas, bet pastebi, kad jo simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Jis gali nukreipti pas autizmo specialistą, kuris padės suprasti simptomus ir įvertinti, ar žmogus turi autizmo spektro sutrikimą.

Ką daryti po autizmo diagnozės?

Jei jums ar jūsų vaikui diagnozuotas autizmas, yra keletas žingsnių, kurie gali padėti prisitaikyti:

• Išsiaiškinkite diagnozęGali kilti įvairių emocijų – nerimas, palengvėjimas, nežinomybė. Pasikalbėkite su gydytoju, kad geriau suprastumėte diagnozę.

• Mokykitės apie autizmąSkaitykite mokslinius straipsnius, knygas ar patikimus interneto šaltinius. Nereikia informacijos perteklių – svarbu rasti kelis patikimus šaltinius, kad suprastumėte pagrindus.

• Klausykitės autistiškų žmonių patirčiųYra daug tinklaraščių, knygų ir vaizdo įrašų, kuriuose autistiški žmonės dalijasi savo išgyvenimais. Jų patirtys gali padėti geriau suprasti autizmo pasaulį.

• Ieškokite pagalbosJei jaučiatės vieniši, pasidomėkite paramos grupėmis, nacionalinėmis autizmo organizacijomis, socialinės žiniasklaidos bendruomenėmis ar mokykloje, darbe ar universitete siūlomomis paslaugomis.

• Stebėkite bendrą sveikatąAutizmas nėra liga, tačiau autistiški žmonės dažnai turi ir kitų būklių, pavyzdžiui, ADHD, disleksiją ar nerimo sutrikimus. Jei kyla sveikatos klausimų, pasitarkite su gydytoju.

Svarbiausia – prisitaikyti prie diagnozės savo tempu ir atrasti tinkamiausius būdus gyventi kokybišką gyvenimą.

Autizmo gydymas

Autizmas yra viso gyvenimo būklė, tačiau ankstyva intervencija gali labai pagerinti vaiko vystymąsi ir kasdienį funkcionavimą. Jei pastebite, kad jūsų vaikas turi autizmo spektro sutrikimo (ASS) požymių, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.

Kadangi autizmas pasireiškia skirtingai, nėra vieno gydymo metodo, tinkančio visiems. Gydymas turėtų būti pritaikytas pagal individualius poreikius.

Pagrindiniai autizmo gydymo metodai

Elgesio terapija

Padeda suprasti elgesio priežastis ir pasekmes, siekiant skatinti pozityvų elgesį ir mažinti nepageidaujamą.

Raidos terapija

Įvairios terapijos padeda vaikui vystytis:

• Kalbos terapija – lavina bendravimo įgūdžius.
• Fizinė terapija – gerina motoriką ir judesių koordinaciją.
• Ergoterapija – moko kasdienių įgūdžių, tokių kaip apsirengimas ar valgymas.

Psichologinė pagalba

Kognityvinė elgesio terapija (CBT) gali padėti suvaldyti nerimą, depresiją ar kitus emocinius sunkumus, dažnai lydinčius autizmą.

Edukacinė pagalba

Mokymosi procesas pritaikomas prie autistiškų vaikų poreikių, kad jie galėtų geriau įsisavinti informaciją.

Socialinių įgūdžių lavinimas

Padeda geriau suprasti socialines situacijas, kurti emocinius ryšius ir mokytis tinkamo bendravimo.

Vaistai

Gali padėti sumažinti tam tikrus simptomus, pavyzdžiui, dėmesio sutrikimus, hiperaktyvumą ar nerimą. Tačiau vaistai negydo pačio autizmo, o tik palengvina kai kuriuos jo aspektus.

Papildomos terapijos autizmui gydyti

Kai kurie papildomi metodai gali padėti gerinti mokymąsi ir bendravimo įgūdžius. Tai gali būti:

• Muzikos terapija
• Meno terapija
• Gyvūnų terapija (pvz., jojimo terapija)

Tačiau ne visos terapijos yra moksliškai pagrįstos, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju.

Taikomoji elgesio analizė (ABA terapija)

ABA terapija siekia skatinti pozityvų elgesį ir mažinti nepageidaujamą elgesį.

Šią terapiją pripažįsta daugelis ekspertų kaip veiksmingą metodą vaikų su autizmu raidos gerinimui. Ji gali padėti lavinti socialinius, komunikacijos ir kasdienius įgūdžius.

Tačiau kai kurie specialistai ir autistiškų asmenų bendruomenė kritikuoja ABA, nes ji gali pernelyg koncentruotis į elgesio korekciją, o ne į vaiko unikalių poreikių supratimą. Geriausia – individualizuotas terapinis planas, pritaikytas pagal vaiko poreikius.

Prieš renkantis ABA terapiją, pasitarkite su gydytoju, kad įsitikintumėte, ar ji tinkama jūsų vaikui.

Ar galima išgydyti autizmą?

Autizmas nėra liga, todėl nėra „gydymo”, kuris jį panaikintų. Tačiau tam tikri metodai gali padėti autistiškiems žmonėms lengviau prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.

Deja, yra gydymo būdų, kurie neveikia arba yra pavojingi. Jei gydymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, jis greičiausiai nėra patikimas.

Kenksmingi ar neveiksmingi gydymo metodai

Venkite šių tariamų „gydymo” priemonių:

• Žalio kupranugarių pieno vartojimas
• GcMAF injekcijos (nepatvirtinti kraujo produktai)
• CEASE terapija (skatina atsisakyti skiepų ir vartoti pavojingus papildus)
• Chlorino dioksidas (MMS)
• Didelės vitaminų ir mineralų dozės
• Sekretinas (hormonas, natūraliai esantis organizme)
• Kelavimo terapija (cheminiai junginiai, šalinantys metalus iš kraujo)

Kaip atpažinti netikrus gydymo būdus?

Jie dažnai turi šiuos požymius:

• Žada „visišką išgijimą” arba „stebuklingą poveikį”.
• Nėra pripažinti medicinos institucijų ar mokslininkų.
• Labai brangūs.
• Turi tik subjektyvias sėkmės istorijas, bet ne medicininius įrodymus.
• Teigia, kad gali padėti visiems autistiškiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių.