Cista

Cista – tai uždaras audinio maišelis, galintis susiformuoti bet kurioje kūno vietoje. Tokie dariniai dažniausiai aptinkami odoje, krūtyse, kiaušidėse ir inkstuose. Išoriškai jie primena maišelius ar ertmes. Viduje gali būti skysčio, pūlių, oro arba kitų medžiagų.

Nors cistos išvaizda gali kelti nerimą, daugeliu atvejų jos nėra pavojingos. Sveikatos priežiūros specialistas įvertins situaciją ir paaiškins, ar reikalingas gydymas.

Ar cista gali būti piktybinė?

Dažniausiai cistos yra gerybinės, tai reiškia – nesusijusios su vėžiniais procesais. Tokie dariniai paprastai nekelia grėsmės, tačiau gali sukelti skausmą ar diskomfortą. Problemų kyla tuomet, kai cista formuojasi jautriose vietose, pavyzdžiui, šalia nervų ar galvos smegenyse.

Labai retais atvejais cistos gali būti ikivėžinės arba piktybinės. Pastebėjus naują gumbą ar patinimą, būtina informuoti sveikatos priežiūros specialistą. Tai ypač svarbu, jei darinys neišnyksta per kelias dienas arba toliau didėja.

Cistų tipai

Cistų rūšių yra daug, o jų savybės priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje jos susidaro.

Odos cistos

• Beikerio cista (pakinklio cista)
• Bartolino cista
• Žiauninio plyšio cista
• Chalazionas (meibominių liaukų arba voko cista)
• Dermoidinė cista
• Epidermoidinė (riebalinė) cista
• Ganglioninė cista
• Įaugusio plauko cista
• Limfangioma
• Milijos
• Miksoidinė cista (piršto gleivinė cista)
• Varpos cista
• Pilarinė cista
• Pilonidinė cista

Vidaus organų cistos

• Arachnoidinė cista
• Krūties cista
• Žandikaulio cista
• Inksto cista
• Naboto cista
• Kiaušidės cista
• Kasos cista
• Perikardo cista
• Ratkės plyšio cista
• Skenės liaukos cista
• Tarlovo cista
• Skydliaukės liekaninio latako cista
• Makšties cista

Cistų simptomai

Cistų požymiai labai skiriasi – jie priklauso nuo konkretaus cistos tipo ir vietos, kurioje ji susiformuoja. Gali pasireikšti šie simptomai:

• Matomas gumbas ar sukietėjimas (jei cista yra odoje)
• Audinių patinimas arba uždegimas
• Skausmas
• Infekcijos požymiai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis, paraudimas ar pakitusi odos spalva

Kai kurios cistos visiškai nesukelia jokių simptomų. Kitos gali būti aiškiai matomos, tačiau neskausmingos. Užsikrėtusi cista dažnai tampa skausminga, padidėja ir patinsta. Negydoma ji gali pradėti tekėti arba plyšti.

Kas sukelia cistų susidarymą?

Cistos gali formuotis dėl įvairių priežasčių. Kai kuriais atvejais jos atsiranda spontaniškai, be aiškiai nustatomos priežasties.

Žinomi veiksniai, galintys lemti cistų atsiradimą:

• Užsikimšę latakai
• Tam tikri parazitai, pavyzdžiui, kaspinuočiai
• Kai kurios traumos, ypač pažeidžiančios kraujagysles
• Ilgalaikis arba pasikartojantis uždegimas
• Užsikimšusios liaukos
• Paveldimos genetinės būklės
• Įvairios infekcijos

Galimos cistų komplikacijos

Negydomos piktybinės cistos gali tapti pavojingos, nes vėžinės ląstelės gali išplisti už pirminio darinio ribų ir paveikti kitas organizmo vietas.

Gerybinės cistos taip pat gali sukelti problemų. Didėjant jų apimčiai, jos gali spausti aplinkinius audinius ar organus, sukeldamos skausmą ir kitus sutrikimus. Be to, tokios cistos gali infekuotis ir virsti pūliniu. Jei pūlinys plyšta kūno viduje, gali išsivystyti kraujo infekcija.

Komplikacijos galimos visų tipų cistoms, net ir toms, kurios nėra piktybinės. Dėl šios priežasties svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą pastebėjus bet kokį naują gumbą ar pakitimą.

Kaip nustatomos cistos?

Cistos diagnostika paprastai pradedama nuo klinikinės apžiūros. Sveikatos priežiūros specialistas įvertina matomą darinį, apžiūri jo vietą ir atsargiai apčiuopia aplinkinius audinius.

Tam tikrais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų. Gydytojas gali paskirti vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgenograma, ultragarsinis tyrimas ar kompiuterinė tomografija. Šie metodai leidžia nustatyti cistas, esančias kūno viduje, ir įvertinti jų dydį, struktūrą bei sąsajas su aplinkiniais organais.

Kai kuriais atvejais atliekama smulkios adatos aspiracija. Tai biopsijos metodas, kurio metu naudojant adatą ir švirkštą iš cistos paimamas skystis. Gauta medžiaga siunčiama laboratoriniam ištyrimui. Šis tyrimas padeda tiksliai nustatyti cistos tipą ir įvertinti, ar reikalingas tolimesnis gydymas.

Ar cistos gali išnykti savaime?

Kai kurios cistos gali išnykti be jokio gydymo. Vis dėlto, pastebėjus bet kokį naują gumbą ar sukietėjimą, būtina nedelsiant informuoti sveikatos priežiūros specialistą, net jei pakitimas atrodo nepavojingas. Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojamas gydymas, o kitais – nusprendžiama cistą stebėti kelias dienas ar savaites prieš priimant galutinį sprendimą.

Kaip gydomos cistos?

Cistų gydymo būdai yra įvairūs ir parenkami atsižvelgiant į cistos tipą, dydį bei vietą. Galimi šie gydymo metodai:

Antibiotikų skyrimas

Jeigu cista yra infekuota, gydytojas gali paskirti antibiotikų. Jie padeda sumažinti infekcijos požymius, tačiau dažniausiai tai nėra ilgalaikis sprendimas.

Steroidų injekcijos

Kai kuriais atvejais taikomos kortikosteroidų injekcijos. Jos padeda sumažinti uždegimą ir skausmą aplink cistą.

Atvėrimas ir drenavimas

Procedūros metu adata arba skalpeliu padaromas nedidelis pjūvis, per kurį pašalinamas cistoje susikaupęs skystis.

Lazerinis šalinimas

Naudojant lazerio energiją, cista ir joje esantis skystis kaitinami. Dėl to darinys palaipsniui sumažėja ir laikui bėgant išnyksta.

Chirurginis cistos pašalinimas

Gydytojas gali rekomenduoti operacinį gydymą. Šis metodas padeda užkirsti kelią cistos didėjimui ir galimoms komplikacijoms. Procedūros metu pirmiausia pašalinamas cistos skystis, o vėliau – ją supantis audinio maišelis. Tai efektyviausias būdas sumažinti cistos atsinaujinimo riziką.

Ką galima daryti namuose?

Jeigu kyla klausimas, kaip atsikratyti cistos, svarbu žinoti, kad jos negalima spausti, durti ar bandyti pašalinti savarankiškai. Tokie veiksmai gali sukelti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, odos infekciją ar kraujo užkrėtimą.

Tačiau namų sąlygomis galima palengvinti simptomus:

• Palaikyti švarią odą aplink cistą
• Naudoti šilumos kompresus, kurie padeda skystį cistos viduje padaryti skystesnį ir greičiau pašalinti per limfinę sistemą
• Dėti šaltus kompresus, siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą

Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?

Būtina pasitarti su gydytoju, jei pastebite:

• Naują gumbą ar darinį po oda
• Pakitimus jau esančioje cistoje
• Skausmą, patinimą, paraudimą ar odos spalvos pokyčius cistos srityje

Kokia prognozė žmonėms, turintiems cistų?

Daugeliu atvejų prognozė yra palanki. Cistos yra dažnas reiškinys ir tik labai retai būna piktybinės. Vis dėlto net ir gerybinė cista gali reikalauti medicininio gydymo. Dėl šios priežasties rekomenduojama visada pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų įvertinta būklė ir parinkta tinkama stebėjimo ar gydymo taktika.

Dažniausiai užduodami papildomi klausimai

Ar cista gali plyšti?

Taip, cistos gali plyšti. Ar plyšimas sukels simptomų, priklauso nuo cistos rūšies ir jos lokalizacijos. Plyšusi odos cista gali nesukelti jokių pojūčių arba sukelti tik nestiprų diskomfortą. Tuo tarpu plyšusi kiaušidės cista gali pasireikšti ryškesniais simptomais, tokiais kaip pilvo skausmas ar kraujavimas.

Ar spuogai yra cistos?

Spuogai nėra laikomi cistomis, nes jie neturi atskiro audinio maišelio. Tačiau kai kuriems žmonėms išsivysto būklė, vadinama cistine akne. Jos metu cistos formuojasi giliai po oda, o ne paviršiuje, kaip įprastų spuogų atveju.