Fermentai: kas tai yra ir kaip jie veikia

Fermentai – tai ypatingos medžiagos, be kurių žmogaus organizmas negalėtų normaliai veikti. Jie skatina ir reguliuoja įvairius cheminius procesus, pradedant virškinimu ir kraujo krešėjimu, baigiant augimu bei audinių atsinaujinimu. Dauguma fermentų yra baltyminės sandaros, o jų įvairovė organizme milžiniška – kiekvienam gyvybiškai svarbiam procesui reikia tam tikro tipo fermento. Jei vieno ar kito fermento pradeda trūkti arba jo visai nelieka, galima susidurti su labai rimtomis sveikatos problemomis.

Fermentų reikšmė organizmui

Kiekvieną akimirką mūsų kūne vyksta šimtai sudėtingų cheminių reakcijų. Fermentai užtikrina, kad šie procesai vyktų sparčiai ir efektyviai. Jie veikia kaip „aktyvatoriai“, surišdami tam tikras molekules ir sukuria reikalingas sąlygas reakcijai vykti – pavyzdžiui, suskaido maistą į paprastesnius elementus, leidžia krešėti kraujui ar padeda audiniams augti.

Fermentai pasižymi tuo, kad per vieną reakciją jie nesudega ir „nepanaudojami“ – tą patį fermentą organizmas gali naudoti daugybę kartų. Vienoje žmogaus ląstelėje gali būti tūkstančiai skirtingų fermentų, atliekančių įvairias specifines užduotis. Paprastai sveikas organizmas pasigamina tiek fermentų, kiek jam reikia. Tačiau kai dėl kokių nors priežasčių fermentų gamyba sutrinka, gali kilti pavojingų medžiagų apykaitos ligų.

Fermentų rūšys ir jų funkcijos

Fermentų įvairovė itin didelė, tačiau kai kurie jų yra ypač reikšmingi mūsų sveikatai. Štai keli dažniausiai aptinkami ir svarbūs fermentai:

• Amilazė: padeda skaidyti krakmolą į paprastesnius cukrus virškinimo metu.
• Aspartato aminotransferazė (AST) ir alanino aminotransferazė (ALT): svarbūs kepenų fermentai, dalyvaujantys cukrų pavertime energija.
• Kreatino kinazė (CK): padeda raumenims gauti ir kaupti energiją.
• DNR polimerazė: būtina augimo metu, nes leidžia ląstelėms daugintis – kopijuoja DNR.
• Gliukozė-6-fosfato dehidrogenazė: saugo raudonuosius kraujo kūnelius nuo pažeidimų.
• Lipazė: skaldo riebalus ir aliejus į mažesnes molekules, kad organizmas juos galėtų pasisavinti.
• Proteazė: skaido baltymus virškinimo trakte.
• Trombinas: padeda kraujui krešėti.

Fermentų trūkumas ir jo pasekmės

Kai organizmui ima trūkti tam tikro fermento, sutrinka procesai, kuriuos tas fermentas reguliuoja. Tokie sutrikimai pasireiškia įvairiais simptomais – nuo lengvesnių, pavyzdžiui, netolerancijos pienui, iki sunkesnių, galinčių sukelti rimtų raidinių sutrikimų ar net grėsti gyvybei. Dažniausiai fermentų trūkumus lemia paveldimos, genetinės priežastys.

• Laktozės netoleravimas: organizmas neskaido pieno cukraus laktozės, todėl atsiranda pilvo pūtimas, nemalonūs virškinimo simptomai.
• Tėjaus-Sachso liga: dėl trūkstamo fermento kaupiasi riebalai, tai gali būti labai sunki, dažniausiai ankstyvoje vaikystėje pasireiškianti liga.
• Gilberto sindromas: organizmas nesugeba išvalyti bilirubino, todėl gelsvėja oda ir akių baltymai.
• Galaktozemija: fermento stoka stabdo galaktozės skaidymą, dėl to vaikams lėtėja augimas, sunkiau priaugama svorio.
• Fenilketonurija (PKU): neskaidomas fenilalaninas, todėl gali vystytis smegenų pažeidimai.
• Morquio sindromas: fermentų, skaudančių tam tikras cukrines medžiagas, trūkumas sukelia griaučių ir augimo pakitimus.
• Vilsono liga: dėl fermento, padedančio šalinti varį, trūkumo varis kaupiasi kepenyse – vystosi jų pažeidimas.

Kaip palaikyti normalią fermentų gamybą

Norint užtikrinti, kad organizme būtų pakankamai fermentų, svarbiausia – visavertė mityba, kurioje netrūksta šviežių daržovių ir vaisių. Riebūs, stipriai perdirbti produktai prekybos centre gali trikdyti tam tikrų fermentų gamybą, todėl jų reikėtų vengti. Dažniausiai organizmas pats pasigamina visų būtinų fermentų, nebent yra paveldima genetinė liga.

Fermentų papildai dažniausiai neskiriami sveikiems žmonėms, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant laktozės netoleravimui ar tam tikroms virškinimo sutrikimų formoms, jų gali prireikti. Yra specialiai gydytojų skiriama kasos fermentų terapija, kuri gydoma konkrečių sunkių ligų atvejais.

Išvada

Fermentai – nepakeičiamos medžiagos, užtikrinančios, kad visi organizmo cheminiai procesai vyktų sklandžiai. Jie leidžia maistą paversti energija, padeda augti ir atsinaujinti, apsaugo nuo toksinų kaupimosi ir kitų pavojingų būklių. Svarbiausia – puoselėti savo mitybą, o jei kyla įtarimų dėl fermentų trūkumo ar susirgimų, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.