Kasos vėžys : simptomai, priežastys ir gydymas

Kasos vėžys atsiranda, kai kasos ląstelės mutuoja (pakinta) ir nekontroliuojamai dauginasi, sudarydamos naviką. Kasa yra liauka, esanti pilvo ertmėje, tarp stuburo ir skrandžio. Ji gamina hormonus, reguliuojančius cukraus kiekį kraujyje, bei fermentus, padedančius virškinimo procesui.

Dauguma kasos vėžio atvejų prasideda kasos latakuose. Pagrindinis kasos latakas (Wirzungo latakas) jungia kasą su bendruoju tulžies lataku.

Ankstyvosios kasos vėžio stadijos dažnai nėra matomos vaizdinimo tyrimuose, todėl daugeliui žmonių diagnozė nustatoma tik tada, kai vėžys jau išplitęs (metastazės). Be to, kasos vėžys yra atsparus daugeliui įprastų vėžio gydymo vaistų, todėl jį sunku gydyti.

Šiuo metu vykdomi tyrimai siekia anksti nustatyti ligą naudojant genetinius testus ir naujus vaizdinimo metodus, tačiau vis dar yra daug neišspręstų klausimų.

Kasos vėžio tipai

Kasos navikai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

Egzokrininiai navikai – sudaro daugiau nei 90 % visų kasos navikų. Dažniausias jų tipas yra adenokarcinoma, kuri prasideda organų gleivinėje esančiose ląstelėse.
Neuroendokrininiai navikai – sudaro mažiau nei 10 % visų kasos navikų. Viena iš jų rūšių yra salelių ląstelių karcinoma.

Kiek dažnas yra kasos vėžys?

Kasos vėžys sudaro apie 3 % visų onkologinių susirgimų. Jis yra dešimtas pagal dažnumą tarp vyrų ir aštuntas tarp moterų.

Šios ligos atvejų skaičius nuolat auga. Prognozuojama, kad per ateinančius metus kasos vėžys taps antra dažniausia mirties nuo vėžio priežastimi.

Kokie yra kasos vėžio simptomai?

Ankstyvoje stadijoje kasos vėžys simptomų beveik nesukelia. Jie dažniausiai pasireiškia tik tada, kai navikas pradeda spausti kitus virškinamojo trakto organus.

Galimi kasos vėžio simptomai:

Gelta (odos ir akių baltymų pageltimas).
Tamsus šlapimas.
Šviesios spalvos išmatos.
Viršutinės pilvo dalies skausmas.
Nugaros skausmas.
Nuovargis.
Niežtinti oda.
Pykinimas ir vėmimas.
Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
Apetito stoka.
Kraujo krešuliai.
Svorio mažėjimas.
Staiga atsiradęs diabetas.

Gydytojai gali įtarti kasos vėžį, jei pacientui staiga išsivysto diabetas arba pasireiškia pankreatitas – skausmingas kasos uždegimas.

Neuroendokrininiai kasos navikai gali sukelti kitokius simptomus nei įprastas kasos vėžys, pavyzdžiui, viduriavimą ar mažakraujystę.

Kada galima pastebėti kasos vėžį?

Aiškių ankstyvųjų požymių nėra, tačiau kai kurie žmonės gali pajusti neryškius simptomus iki vienerių metų prieš diagnozę.

Daugelis pacientų pirmuosius simptomus apibūdina kaip nugaros arba skrandžio skausmą, kuris gali atsirasti ir praeiti, tačiau dažnai stiprėja po valgio arba gulint.

Kas sukelia kasos vėžį?

Tikslios kasos vėžio priežastys nėra aiškios, tačiau mokslininkai nustatė keletą rizikos veiksnių.

Rizikos veiksniai

Tam tikri veiksniai gali padidinti kasos vėžio išsivystymo tikimybę:

Rūkymas (cigaretės, cigarai ir kitos tabako formos).
Nutukimas, ypač jei riebalai kaupiasi aplink juosmenį.
Diabetas, ypač antrojo tipo. Staiga atsiradęs diabetas gali būti ankstyvas kasos vėžio požymis.
Tam tikrų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, pesticidų ar naftos produktų, poveikis.
Lėtinis pankreatitas – ilgalaikis kasos uždegimas.
Paveldimas lėtinis pankreatitas, kurį sukelia genetinės mutacijos, perduodamos iš tėvų vaikams.
Paveldimos genetinės mutacijos, tokios kaip BRCA1 ar BRCA2 genų pokyčiai.

Kokios gali būti kasos vėžio komplikacijos?

Kasos vėžys dažniausiai plinta į kraujagysles, limfmazgius, kepenis, pilvaplėvę ir plaučius.

Didžioji dalis kasos vėžio atvejų diagnozuojami jau tada, kai liga yra išplitusi už kasos ribų.

Kaip diagnozuojamas kasos vėžys?

Ankstyvose stadijose kasos vėžį nustatyti yra sudėtinga. Taip yra todėl, kad įprastų medicininių apžiūrų metu gydytojai negali tiesiogiai apčiuopti kasos, o įprasti vaizdinimo tyrimai ne visada gali tiksliai parodyti šiuos navikus.

Jei gydytojas įtaria kasos vėžį, jis gali rekomenduoti atlikti keletą tyrimų, skirtų kasos funkcijai įvertinti.

Vaizdinimo tyrimai

Gydytojas gali paskirti vieną ar kelis šių vaizdinimo tyrimų:

Kompiuterinė tomografija (KT).
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Pozitronų emisijos tomografija (PET).
Endoskopinė ultragarsinė diagnostika (EUS).

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas gali padėti nustatyti naviko žymenis – medžiagas, kurios gali rodyti vėžio buvimą organizme.

Kasos vėžio atveju padidėjęs angliavandenių antigeno (CA) 19-9 kiekis gali reikšti naviko susidarymą, nes ši baltymo rūšis išskiriama kasos vėžio ląstelių.

Diagnostinė laparoskopija

Kai kuriais atvejais gydytojai gali atlikti laparoskopiją, siekdami nustatyti, kiek išplitęs kasos vėžys, ir įvertinti, ar galima jį pašalinti chirurginiu būdu.

Procedūros metu chirurgas padaro keletą mažų pjūvių pilvo srityje ir įveda ilgą vamzdelį su kamera gale. Tai leidžia apžiūrėti pilvo ertmės vidų ir nustatyti galimus pakitimus. Dažnai tuo pačiu metu atliekama biopsija – paimamas audinių mėginys iš įtartinos srities.

Genetiniai tyrimai

Jei jums diagnozuotas kasos vėžys, verta apsvarstyti galimybę atlikti genetinius tyrimus. Jie gali padėti nustatyti, ar vėžio atsiradimą lėmė paveldėti genetiniai pokyčiai. Be to, šie tyrimai gali padėti gydytojui parinkti tinkamiausią gydymo metodą.

Kai kuriems kasos vėžiu sergantiems žmonėms nustatomos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos. Nors šie genai dažniausiai siejami su krūties vėžiu, jų mutacijos taip pat gali padidinti prostatos, kiaušidžių ir kasos vėžio riziką.

Jei jūsų šeimoje buvo kasos vėžio atvejų (ypač jei liga diagnozuota tėvams, broliams ar vaikams), gali būti naudinga atlikti genetinį tyrimą. Jo rezultatai gali parodyti, ar turite BRCA1 arba BRCA2 genų mutaciją. Svarbu suprasti, kad net jei mutacija aptinkama, tai dar nereiškia, kad būtinai susirgsite vėžiu. Tačiau žinojimas apie riziką gali padėti imtis prevencinių priemonių.

Resektabilus ir neresektabilus kasos vėžys: kuo jie skiriasi?

Gydytojai kasos navikus skirsto į keturias kategorijas:

Resektabilus (pašalinamas chirurginiu būdu) – navikas yra tik kasoje ir neapima aplinkinių kraujagyslių ar kitų organų. Jį galima pašalinti operacijos metu.
Ribotai rezekuotinas – navikas yra kasoje ir šiek tiek apima aplinkines kraujagysles, tačiau jį vis tiek galima pašalinti chirurginiu būdu.
Lokalizuotas, bet pažengęs – navikas yra kasoje, tačiau stipriai pažeidęs aplinkines kraujagysles. Tokiu atveju operacija gali būti sudėtinga arba nesaugi.
Metastazavęs – vėžys išplitęs į tolimas organizmo vietas, pavyzdžiui, kepenis, plaučius ar pilvo ertmę. Jis taip pat gali būti išplitęs į limfmazgius ar kitus šalia kasos esančius organus.

Jei turite klausimų dėl savo kasos vėžio stadijos, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Supratimas apie diagnozę gali padėti priimti informuotus sprendimus dėl gydymo strategijos.

Ar kasos vėžys yra išgydomas?

Nors kasos vėžys turi prastą išgyvenamumo rodiklį, ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali lemti visišką remisiją. Vienintelis realus būdas visiškai išgydyti kasos vėžį – tai chirurginis jo pašalinimas.

Kaip gydomas kasos vėžys?

Gydymo metodas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant:

Tikslią naviko vietą.
Ligos stadiją.
Bendrą paciento sveikatos būklę.
Ar vėžys išplitęs už kasos ribų.

Pagrindiniai kasos vėžio gydymo būdai yra:

Chirurginis gydymas

Chirurgija yra vienintelis būdas visiškai pašalinti kasos vėžį. Tačiau ji atliekama tik tada, kai gydytojai įsitikina, kad galima pašalinti visą naviką. Jei vėžys jau išplitęs, operacija nebeturi prasmės.

Sėkmingam chirurginiam gydymui būtina, kad vėžys būtų visiškai lokalizuotas kasoje. Net ir tokiu atveju visiškas jo pašalinimas ne visada įmanomas.

Priklausomai nuo naviko vietos ir dydžio, gali būti taikomi keli chirurginiai metodai:

Whipple operacija (pankreatoduodenektomija)

Jei navikas yra kasos galvoje (plačiausioje kasos dalyje, šalia plonosios žarnos), gali būti rekomenduojama Whipple operacija. Šios procedūros metu pašalinama:

Kasos galva.
Dvylikapirštė žarna (plonosios žarnos pradžia).
Tulžies pūslė.
Dalis tulžies latako.
Netoliese esantys limfmazgiai.

Po operacijos chirurgas sujungia likusią kasos dalį ir tulžies lataką su plonąja žarna, kad būtų atkurtas virškinimo procesas.

Distalinė pankreatektomija

Jei navikas yra kasos uodegoje, atliekama distalinė pankreatektomija. Jos metu pašalinama kasos uodega ir dalis kasos kūno. Dažnai kartu pašalinama ir blužnis.

Kadangi blužnis yra svarbi imuninės sistemos dalis, prieš šią operaciją gydytojai gali rekomenduoti skiepus nuo tam tikrų infekcijų.

Visiška pankreatektomija

Jei vėžys išplitęs visoje kasoje, tačiau dar yra galimybė ją pašalinti, gali būti atliekama visiška pankreatektomija. Šios operacijos metu pašalinama:

Visa kasa.
Tulžies pūslė.
Blužnis.
Dalis skrandžio ir plonosios žarnos.

Žmogus gali gyventi be kasos, tačiau tai sukelia didelių pasekmių. Kadangi kasa gamina insuliną ir kitus hormonus, reguliuojančius cukraus kiekį kraujyje, pacientui po operacijos išsivysto diabetas, ir jam būtina visą gyvenimą leistis insuliną. Be to, reikės vartoti kasos fermentų tabletes, kad organizmas galėtų virškinti maistą.

Chemoterapija

Chemoterapija – tai gydymas vaistais, kurie naikina vėžio ląsteles. Jie gali būti vartojami tablečių pavidalu arba leidžiami į veną.

Chemoterapija gali būti naudojama kaip pagrindinis gydymo metodas, ypač pažengusio kasos vėžio atveju. Ji taip pat gali būti skiriama prieš operaciją, siekiant sumažinti naviką, arba po operacijos, kad būtų sunaikintos likusios vėžio ląstelės.

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija naudoja didelės energijos rentgeno spindulius, kad sunaikintų vėžines ląsteles. Šis metodas dažnai taikomas kartu su chemoterapija (chemospindulinė terapija).

Gydytojai gali rekomenduoti spindulinę terapiją:

Prieš operaciją – siekiant sumažinti naviką.
Po operacijos – kad būtų sunaikintos likusios vėžio ląstelės.
Kaip pagrindinį gydymą, jei chirurginis gydymas neįmanomas.

Be to, pažengusio kasos vėžio atvejais spindulinė terapija gali padėti sumažinti simptomus, pavyzdžiui, skausmą.

Tikslinė terapija

Tikslinė terapija – tai gydymas, kuris veikia specifinius baltymus, kontroliuojančius vėžio ląstelių augimą ir plitimą. Ji dažnai derinama su kitais gydymo metodais, tokiais kaip spindulinė terapija.

Dažniausiai kasos vėžiui naudojami tikslinės terapijos vaistai:

Erlotinibas.
Olaparibas.
Larotrektinibas.
Entrektenibas.

Skausmo valdymas

Kasos vėžys gali sukelti stiprų skausmą, nes jis gali paveikti netoliese esančius nervus. Gydytojai gali padėti kontroliuoti skausmą taikydami:

Geriamuosius vaistus.
Anestetikų injekcijas.
Steroidų injekcijas.

Jei sergant kasos vėžiu jaučiate stiprų ir nuolatinį skausmą, svarbu apie tai informuoti gydytoją. Yra įvairių būdų, kaip palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Ar galima išvengti kasos vėžio?

Nors nėra būdo visiškai išvengti kasos vėžio, galima sumažinti jo išsivystymo riziką laikantis tam tikrų gyvenimo būdo rekomendacijų:

Nerūkykite.
Ribokite alkoholio vartojimą.
Valgykite daug šviežių vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų.
Mažinkite raudonos mėsos, saldžių gėrimų ir perdirbtų maisto produktų vartojimą.
Venkite kontakto su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip asbestas, pesticidai ir naftos produktai.
Palaikykite sveiką kūno svorį.

Kasos vėžio patikra

Įprastinė kasos vėžio patikra nėra atliekama, nes liga dažniausiai nustatoma tik vėlesnėse stadijose. Tačiau žmonėms, kuriems yra didelė genetinė rizika, gydytojai gali rekomenduoti reguliarius vaizdinimo tyrimus ir endoskopinį ultragarsą, siekiant stebėti galimus pakitimus.

Jei jūsų artimi giminaičiai (tėvai ar broliai/seserys) sirgo kasos vėžiu, verta pasitarti su gydytoju dėl tinkamų patikros metodų ir genetinių tyrimų.

Ko tikėtis gavus kasos vėžio diagnozę?

Kasos vėžio diagnozė gali būti labai slegianti. Kadangi kiekvienas atvejis yra unikalus, gydytojų komanda sudarys individualų gydymo planą, atsižvelgdama į jūsų situaciją. Paprastai į gydymą įtraukiami šie specialistai:

Gastroenterologas.
Patologas.
Onkologai (medicininis, chirurginis ir spindulinis).
Socialinis darbuotojas.

Kasos vėžio vystymosi laikas

Mokslininkai nustatė, kad nuo pirmosios vėžinės ląstelės atsiradimo kasoje iki naviko susiformavimo gali praeiti 10-20 metų. Dabartiniai tyrimai siekia išsiaiškinti, kaip būtų galima nustatyti kasos vėžį ankstyviausiose stadijose, kai gydymas yra veiksmingiausias.

Kasos vėžio išgyvenamumo rodikliai

Šiuo metu kasos vėžio penkerių metų išgyvenamumo rodiklis yra apie 11 %, t. y. iš 100 žmonių, kuriems diagnozuotas šis vėžys, po penkerių metų vis dar gyvena 11 asmenų.

Tačiau svarbu suprasti, kad šie skaičiai yra tik statistiniai vidurkiai ir negali tiksliai prognozuoti, kiek ilgai gyvensite ar kaip gerai reaguosite į gydymą. Jei turite klausimų apie savo individualią prognozę, verta pasikalbėti su gydytoju.