Kolonoskopija: kokios ligos nustatomos ir kaip pasiruošti

Kolonoskopija yra medicininė procedūra, kurios metu gydytojas įterpia kamerą, pritvirtintą prie ilgos ir lanksčios vamzdelio, vadinamo kolonoskopu, į tiesiąją žarną ir storąją žarną. Šis tyrimas atliekamas siekiant užkirsti kelią, gydyti arba stebėti storosios žarnos ligas, tokias kaip kolorektalinis vėžys. Kolonoskopiją paprastai atlieka gastroenterologas arba kolorektalinis chirurgas, kurie specializuojasi virškinamojo trakto ligų srityje.

Kokias ligas galima nustatyti atliekant kolonoskopiją?

Kolonoskopijos metu galima diagnozuoti daugybę ligų, įskaitant:

• Kolorektalinį vėžį
• Kolorektalinius polipus – mažus darinukus, kurie dažniausiai yra nepavojingi, tačiau gali išsivystyti į vėžį
• Uždegimines žarnyno ligas – pavyzdžiui, opinį kolitą ar Krono ligą
• Žarnyno išemiją – būklę, kai sumažėja kraujo tekėjimas į žarnyną
• Divertikulozę – būklę, kai žarnyno sienelėje susidaro mažos kišenėlės
• Divertikulitą – divertikulozės sukeltą uždegimą
• Opas
• Virškinamojo trakto perforacijas – skylutes virškinamajame trakte
• Storosios žarnos užsikimšimus

Kada reikėtų atlikti pirmąją kolonoskopiją?

Kolonoskopija dažnai naudojama siekiant patikrinti kolorektalinio vėžio riziką. Gydytojai paprastai rekomenduoja pirmąjį tyrimą atlikti sulaukus 45 metų. Tačiau tam tikri rizikos veiksniai gali paskatinti atlikti šį tyrimą anksčiau, įskaitant:

• Asmeninę ar šeimos istoriją, susijusią su kolorektaliniu vėžiu ar tam tikrais polipais
• Šeimos istoriją, susijusią su paveldima kolorektalinio vėžio sindromu, pvz., šeimine adenomatozine polipoze (FAP) arba Linčo sindromu (dar vadinamu paveldimu nepolipoziniu kolorektaliniu vėžiu)
• Uždegiminę žarnyno ligą, tokią kaip opinis kolitas ar Krono liga
• Ankstesnį radioterapijos gydymą pilvo ar dubens srityje dėl kitų vėžio tipų

Jei šeimoje buvo kolorektalinio vėžio atvejų, svarbu pasitarti su gydytoju dėl ankstesnio patikrinimo. Pastaraisiais metais jaunų žmonių susirgimų šiuo vėžiu skaičius padidėjo, o diagnozės dažnai nustatomos vėlyvose stadijose, kai gydymas yra sudėtingesnis.

Kolonoskopijos kaina Lietuvoje

Lietuvoje kolonoskopijos kaina priklauso nuo pasirinktos medicinos įstaigos, procedūros sudėtingumo ir papildomų paslaugų, tokių kaip anestezija. Pavyzdžiui, „Hila” klinikoje standartinė kolonoskopijos procedūra kainuoja 199 eurus, o „Endoklinikoje” – 230 eurų. Jei procedūros metu reikia pašalinti polipus, taikoma papildoma kaina, priklausanti nuo polipų skaičiaus ir dydžio. Tačiau Lietuvos sveikatos sistema siūlo nemokamas kolonoskopijos paslaugas tam tikroms amžiaus grupėms. Pagal Storosios žarnos vėžio prevencinę programą, vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų amžiaus gali nemokamai atlikti slapto kraujavimo testą kas dvejus metus. Jei testo rezultatas teigiamas, pacientui suteikiama nemokama kolonoskopija. Norint pasinaudoti šia programa, būtina turėti šeimos gydytojo siuntimą. Svarbu paminėti, kad kolonoskopijos kainos gali skirtis priklausomai nuo medicinos įstaigos ir teikiamų paslaugų. Todėl rekomenduojama prieš procedūrą pasitarti su pasirinkta gydymo įstaiga dėl tikslių kainų ir galimų kompensacijų.

Ką reikia padaryti prieš kolonoskopiją?

Prieš kolonoskopiją būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius medikamentus ir papildus, taip pat apie turimas ligas ar sveikatos būkles, tokias kaip:

• Nėštumas
• Plaučių ligos
• Širdies ligos
• Kraujo krešėjimo sutrikimai
• Alergija vaistams

Jei vartojate vaistus nuo diabeto arba kraujo krešėjimą veikiančius preparatus, gydytojas gali nurodyti laikinai pakeisti jų vartojimą prieš procedūrą. Tačiau niekada nenutraukite vaistų vartojimo nepasitarę su gydytoju. Jei vartojate geležies papildus, juos reikėtų nutraukti likus 7 dienoms iki kolonoskopijos.

Kolonoskopijos pasiruošimas

Gydytojas pateiks išsamias instrukcijas, kaip pasiruošti procedūrai. Labai svarbu tiksliai laikytis šių nurodymų, nes jie užtikrina, kad žarnynas bus visiškai išvalytas, o tai suteiks gydytojui aiškų vaizdą. Jei žarnynas nėra tinkamai paruoštas, procedūrą gali tekti atidėti. Nors nurodymai gali šiek tiek skirtis, dažniausiai reikės atlikti šiuos veiksmus:

1. Žema skaidulų dieta Mažiausiai 2-3 dienas prieš procedūrą rekomenduojama laikytis žemos skaidulų dietos. Venkite maisto, kuriame yra sėklų, riešutų, spragėsių ar kitų daug skaidulų turinčių produktų.
2. Skaidrių skysčių dieta Paskutinę dieną prieš kolonoskopiją leidžiama vartoti tik skaidrius skysčius – jokio kieto maisto per pusryčius, pietus ar vakarienę. Galima vartoti:
   • Skaidrų sultinį ar bujoną
   • Želė (be raudonos, mėlynos ar violetinės spalvos dažiklių)
   • Ledinukus ar šaldytus skanėstus (geltonos, žalios ar skaidrios spalvos)
3. Vidurius laisvinantys preparatai Gydytojo paskirtą vidurius laisvinantį preparatą reikėtų vartoti pagal instrukcijas likus popietei ar vakarui iki procedūros. Tai yra vadinamasis žarnyno paruošimo rinkinys, kuris dažnai apima ne tik vidurių laisvinamąjį, bet ir elektrolitus. Kadangi vidurius laisvinantis preparatas sukelia intensyvų žarnyno išsituštinimą, būtina gerti daug skysčių ir atstatyti elektrolitų balansą.

Žarnyno paruošimo priemonės

Yra du pagrindiniai žarnyno paruošimo rinkinių tipai:

1. Polimerų pagrindu pagamintos formulės (PEG) Šios formulės yra veiksmingos ir saugios, tačiau reikalauja išgerti didelį kiekį skysto preparato, kartais net daugiau nei galoną. Dėl to kai kuriems žmonėms gali būti sunku tai toleruoti.
2. Druskų pagrindu pagamintos formulės (NaP) Šios formulės yra tablečių pavidalo, todėl kai kurie pacientai jas renkasi kaip patogesnį variantą. Tačiau jos gali dirginti skrandį ir sukelti elektrolitų disbalansą, kuris pavojingas sergantiems tam tikromis ligomis, tokiomis kaip kepenų ar inkstų nepakankamumas, širdies sutrikimai, diabetas ar uždegiminės žarnyno ligos.

Skysčiai, kuriuos galima vartoti prieš kolonoskopiją

Dieną prieš procedūrą svarbu vartoti daug skysčių. Leidžiami gėrimai:

• Vanduo
• Sultinys
• Obuolių sultys
• Baltųjų vynuogių arba baltųjų spanguolių sultys
• Imbierinis limonadas ar „Sprite” (su cukrumi arba dietinis)
• Juoda kava ar arbata be pieno ir grietinėlės

Venkite alkoholio, taip pat raudonos, mėlynos ar violetinės spalvos maisto ar gėrimų.

Po kolonoskopijos

Būtinai pasirūpinkite, kad kas nors jus parvežtų namo po procedūros. Kolonoskopijos metu naudojami seduojantys vaistai, todėl vairuoti ar naudotis mechanizmais pavojinga 8 valandas po procedūros. Informuokite savo vairuotoją, kad grįžimui namo būsite pasiruošę po 2-3 valandų nuo procedūros pradžios.

Kas vyksta kolonoskopijos metu?

Prieš procedūrą jums bus skirta bendroji nejautra arba raminamieji vaistai, kurie leis jums būti beveik visiškai nesąmoningiems ir nejautriems.

Kolonoskopijos eiga

Kolonoskopijos metu gulėsite ant šono, sulenkę kelius ir prispaudę juos prie krūtinės. Gydytojas įterps kolonoskopą – ilgą, lanksčią vamzdžio formos priemonę su šviesa ir kamera, kuri perduoda vaizdą į ekraną. Kolonoskopui judant per žarnyną, gydytojas stebės, ar nėra nenormalių darinių ar kitų problemų. Pasiekus žarnyno galą, kolonoskopas lėtai ištraukiamas, kad gydytojas galėtų dar kartą peržiūrėti viską ir įsitikinti, jog niekas nepraleista.

Ar kolonoskopija skausminga?

Kolonoskopijos metu per veną bus įvestas kateteris, per kurį jums bus skiriami raminamieji ir skausmą malšinantys vaistai. Tai užtikrins, kad procedūros metu nejausite skausmo. Galite jausti spaudimą, kai kolonoskopas juda per žarnyną ar kai jis naudojamas žarnynui pripūsti, kad gydytojas turėtų geresnį vaizdą.

Kiek laiko trunka kolonoskopija?

Procedūra paprastai trunka apie 30 minučių, jei gydytojas neranda jokių nenormalių darinių. Jei aptinkami maži augliai, vadinami polipais, jie dažnai pašalinami procedūros metu. Tai gali pridėti apie 15 minučių prie procedūros trukmės. Jei gydytojas pastebi įtartinų darinių, galinčių rodyti vėžį, kolonoskopu gali būti paimtas audinio mėginys laboratoriniam tyrimui. Tai vadinama biopsija. Tokiu atveju procedūra gali užtrukti iki 60 minučių.

Kas vyksta po kolonoskopijos?

Po kolonoskopijos apie valandą būsite stebimi atsigavimo kambaryje, kad būtų užtikrinta, jog nėra jokių komplikacijų. Taip pat tai suteikia laiko pilnai prabusti nuo anestezijos. Anestezijos poveikis gali trukti iki 24 valandų, todėl turėsite pasirūpinti, kad kas nors parvežtų jus namo.

Kolonoskopijos šalutiniai poveikiai

Po procedūros galite jausti šiuos šalutinius poveikius:

• Dujos, spazmai, pilvo pūtimas ar pykinimas gali atsirasti per pirmąją valandą po procedūros.
• Jei buvo skirta bendra nejautra, galite jaustis apsvaigę, sumišę, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sausa burna, šaltkrėtis ar gerklės skausmas.
• Nedidelis kraujavimas po pirmojo tuštinimosi yra normalus, ypač jei buvo pašalinti audiniai. Tai gali tęstis kelias dienas.

Priežiūra po kolonoskopijos

Po procedūros rekomenduojama atsipalaiduoti. Anestezijos poveikis gali trukti iki paros, todėl venkite vairuoti, priimti svarbius sprendimus ar grįžti į darbą. Normalios mitybos galite laikytis, kai tik pasijusite pasiruošę.

• Jei jaučiate pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi, pasivaikščiojimas gali palengvinti būklę.
• Atkreipkite dėmesį į kraujavimą. Nedidelis kraujavimas po pirmojo tuštinimosi yra normalus, tačiau jei kraujavimas intensyvus ar pastebite kraujo krešulių, kreipkitės į gydytoją.

Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate pilvo skausmą, karščiavimą ar galvos svaigimą – tai reti, bet galimi reiškiniai po procedūros.

Gydytojo rekomendacijos

Prieš išleidžiant jus iš gydymo įstaigos, gydytojas pateiks išsamius nurodymus. Perskaitykite juos atidžiai ir laikykitės jų. Jums gali būti rekomenduojama laikytis lengvos dietos, vengti produktų, kuriuose gausu skaidulų, ar sunkiai virškinamo maisto. Rekomenduojami produktai:

• Sportiniai gėrimai su elektrolitais
• Vaisių sultys
• Žolelių arbata
• Krekeriai
• Vištienos sriuba arba sultinys
• Plakti kiaušiniai
• Konservuoti vaisiai
• Jogurtas
• Skrudinta balta duona
• Bulvių košė

Venkite alkoholio, rupios duonos, riešutų, sėklų, keptų ar stipriai prieskoninių patiekalų bei žalių daržovių.

Kolonoskopijos komplikacijos

Nors dauguma kolonoskopijų atliekamos be problemų, retos komplikacijos yra galimos:

• Žarnos sienelės įtrūkimai ar kiti pažeidimai
• Kraujavimas, kuris nesustoja pašalinus audinius
• Infekcija
• Neigiama reakcija į anesteziją

Svarbu atidžiai perskaityti ir laikytis visų išrašymo nurodymų. Jei buvo atlikta biopsija ar pašalinti polipai, gali tekti laikinai vengti tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, kraują skystinančių preparatų.