Magnetinio rezonanso tomografija: kas tai yra, tipai ir rezultatai

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tai neskausmingas ir itin tikslus diagnostinis tyrimas, leidžiantis gauti aiškius vidaus organų ir audinių vaizdus. Šis metodas naudoja didelį magnetą, radijo bangas ir kompiuterį, tačiau nenaudoja rentgeno spindulių ar jonizuojančiosios spinduliuotės.

Kadangi MRT neturi jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, jis yra dažnai pasirenkamas tyrimo būdas pacientams, kuriems reikia dažnai kartoti vaizdinius tyrimus, ypač esant galvos smegenų ligoms ar jų stebėjimui.

Kas yra atviras MRT?

Atvirasis MRT – tai specifinis MRT aparato tipas, leidžiantis atlikti tyrimą be uždaros cilindrinės erdvės. Šiuose aparatuose yra du lygiagretūs magnetai – vienas virš paciento, kitas po juo, o tarp jų lieka didelė atvira erdvė. Tai sumažina klaustrofobiją ir padeda pacientams jaustis patogiau.

Tačiau atvirieji MRT aparatai negali užtikrinti tokio pat aukštos kokybės vaizdo kaip uždarieji MRT aparatai. Uždarųjų MRT aparatuose magnetai suformuoja cilindro formos tunelį, kuriame pacientas atlieka tyrimą. Nors uždaras MRT gali sukelti nerimą ar diskomfortą dėl ankštos erdvės, jis suteikia ryškiausius ir detaliausius vaizdus.

Jei jaučiate nerimą dėl uždaro MRT arba turite klaustrofobiją, pasitarkite su gydytoju. Jei reikia, gali būti skiriami raminamieji vaistai arba, retais atvejais, trumpalaikė nejautra.

Kas yra MRT su kontrastine medžiaga?

Kai kurių MRT tyrimų metu gali būti naudojamas kontrastinis preparatas. Kontrastinėje medžiagoje yra gadolinio – retažemio metalo, kuris, patekęs į organizmą, keičia šalia esančių vandens molekulių magnetines savybes. Tai pagerina vaizdų kokybę ir leidžia tiksliau įvertinti tam tikras struktūras.

Kontrastinė medžiaga pagerina šių sričių matomumą:

• Navikų
• Uždegiminių procesų
• Infekcijų
• Organų kraujotakos
• Kraujagyslių būklės

Jei MRT tyrimas atliekamas su kontrastu, gydytojas įves intraveninį kateterį į rankos ar plaštakos veną ir per jį suleis kontrastinę medžiagą.

Šie preparatai yra saugūs, tačiau gali sukelti įvairaus sunkumo šalutinių reakcijų – nuo labai lengvų iki itin retų sunkių alerginių reakcijų.

MRT ir kompiuterinės tomografijos (KT) skirtumai

MRT ir KT yra du skirtingi vaizdiniai diagnostiniai metodai:

• MRT (magnetinio rezonanso tomografija) naudoja magnetus, radijo bangas ir kompiuterį, kad sukurtų detalius organizmo vidaus vaizdus.
• KT (kompiuterinė tomografija) remiasi rentgeno spinduliais ir kompiuteriniu apdorojimu, kad suformuotų skerspjūvių vaizdus.

Gydytojai dažnai renkasi MRT tyrimus, kai reikia detaliau ištirti minkštuosius audinius ir ne kaulines struktūras. Be to, MRT yra saugesnis metodas, nes jis nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, kuri yra būdinga KT tyrimams.

MRT geriau nei KT ar įprasti rentgeno tyrimai parodo smegenų, nugaros smegenų, nervų, raumenų, raiščių ir sausgyslių būklę.

Tačiau MRT ne visada gali būti taikomas. Magnetinis laukas gali turėti įtakos metaliniams implantams ar medicininiams prietaisams, tokiems kaip širdies stimuliatoriai ar insulino pompos. Tokiais atvejais dažniausiai pasirenkama kompiuterinė tomografija.

Reikia atkreipti dėmesį, kad MRT tyrimai paprastai yra brangesni nei KT ar įprastiniai rentgeno tyrimai.

Ką galima pamatyti MRT tyrimo metu?

MRT leidžia detaliai ištirti įvairias organizmo struktūras, įskaitant:

• Smegenis ir nervinį audinį aplink jas
• Krūtinės ir pilvo organus (širdį, kepenis, tulžies latakus, inkstus, blužnį, žarnyną, kasą ir antinksčius)
• Krūtų audinius
• Stuburą ir nugaros smegenis
• Dubens organus (šlapimo pūslę, gimdą, kiaušides ar prostatą)
• Kraujagysles
• Limfmazgius

Kada reikalingas MRT tyrimas?

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) dažnai naudojama diagnozuoti įvairias sveikatos būkles arba stebėti jau pradėto gydymo eigą. Egzistuoja skirtingi MRT tipai, priklausomai nuo to, kurią kūno dalį reikia ištirti.

MRT galvos smegenims ir nugaros smegenims

MRT tyrimas gali padėti nustatyti ir įvertinti šias būkles:

• Smegenų aneurizmas.
• Smegenų ar stuburo augliai.
• Galvos smegenų ar nugaros smegenų sužalojimai po traumos.
• Nugaros smegenų ir nervų uždegimai arba jų suspaudimas (įstrigęs nervas).
• Išsėtinė sklerozė (IS).
• Nugaros smegenų ligos.
• Stuburo anatomija ir iškrypimai.
• Insultas.

MRT širdies būklei įvertinti

Širdies MRT atliekamas dėl kelių priežasčių, įskaitant:

• Širdies kamerų, vožtuvų, didžiųjų kraujagyslių dydžio ir kraujotakos įvertinimą.
• Širdies ir kraujagyslių ligų diagnozavimą, pavyzdžiui, navikus, infekcijas ar uždegimus.
• Koronarinės širdies ligos poveikio įvertinimą, įskaitant kraujo tiekimo ribojimus ir randus širdies raumenyje po infarkto.
• Įgimtų širdies ydų tyrimą tiek vaikams, tiek suaugusiems.

MRT vidaus organams

MRT gali padėti diagnozuoti daugelį vidaus organų būklių, tarp jų:

• Navikus krūtinės ląstoje, pilve ar dubens srityje.
• Kepenų ligas, tokias kaip cirozė, bei tulžies latakų ir kasos sutrikimus.
• Uždegimines žarnyno ligas, pavyzdžiui, Krono ligą ar opinį kolitą.
• Kraujagyslių formavimosi anomalijas ir kraujagyslių uždegimus (vaskulitą).
• Besivystantį vaisių gimdoje.

MRT kaulams ir sąnariams

MRT tyrimai gali padėti nustatyti:

• Kaulų infekcijas (osteomielitą).
• Kaulų auglius.
• Disko išvaržas ar kitus stuburo diskų pažeidimus.
• Sąnarių problemas, susijusias su traumomis.

Kartais MRT atliekamas kartu su mamografija, siekiant aptikti krūties vėžį, ypač jei pacientas turi tankų krūtų audinį arba yra padidėjusi vėžio rizika.

Ar MRT tyrimas yra saugus?

MRT tyrimas paprastai yra saugus ir nesukelia pavojaus vidutiniam žmogui, jei laikomasi tinkamų saugumo priemonių.

Galingas magnetinis laukas, kurį generuoja MRT aparatas, nėra kenksmingas organizmui, tačiau gali paveikti implantuotus medicininius prietaisus, iškraipyti vaizdus arba sukelti jų veikimo sutrikimus.

Jei MRT atliekamas su kontrastine medžiaga, gali būti labai nedidelė alerginės reakcijos rizika. Tokios reakcijos dažniausiai yra lengvos ir gali būti kontroliuojamos vaistais. Jei pasireiškia alerginė reakcija, medicinos personalas yra pasiruošęs nedelsiant suteikti pagalbą.

Nėščiosioms gadolinio turintys kontrastiniai preparatai paprastai nenaudojami, nebent tai yra būtina dėl rimtų medicininių priežasčių, nes nėra pakankamai duomenų apie galimą poveikį vaisiui.

Kas neturėtų darytis MRT tyrimo?

Daugeliu atvejų MRT tyrimas yra saugus, net jei pacientas turi tam tikrus metalinius implantus. Tačiau kai kurie implantai gali būti nesuderinami su MRT technologija. MRT gali būti neįmanomas, jei organizme yra:

• Metaliniai sąnarių protezai.
• Kai kurie kochleariniai implantai.
• Tam tikri metaliniai smegenų aneurizmos spaustukai.
• Kai kurios metalinės kraujagyslių spiralės.
• Senesni širdies defibriliatoriai ar stimuliatoriai.
• Klajoklio nervo stimuliatoriai.

Jei gydytojas rekomenduoja MRT tyrimą, jis išsamiai apklaus apie jūsų medicininę istoriją ir galimus implantus ar medicininius prietaisus, kurie gali turėti įtakos tyrimui.