Meningokokas

Meningokokinis meningitas – tai reta, tačiau itin pavojinga bakterinės kilmės liga. Ji sukelia stiprų uždegimą dangalų, kurie apsupa galvos ir nugaros smegenis. Šie dangalai vadinami smegenų dangalais.

Visos infekcijos, kurias sukelia bakterija Neisseria meningitidis, apibūdinamos kaip meningokokinė liga. Dažniausiai pasitaikančios jos formos yra meningokokinis meningitas ir meningokokinė septicemija, dar vadinama kraujo užkrėtimu.

Pastaraisiais metais meningokokinė liga nustatoma rečiau nei anksčiau, tačiau ji išlieka ypač grėsminga. Net ir taikant gydymą antibiotikais, liga gali baigtis mirtimi arba sukelti sunkias pasekmes. Apytiksliai dešimt–penkiolika procentų susirgusiųjų neišgyvena, o daliai pasveikusiųjų išlieka ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Tarp jų gali būti klausos praradimas, smegenų pažeidimai, neurologiniai sutrikimai ar galūnių netekimas.

Meningokokinio meningito priežastys

Bakterijos vaidmuo

Bakterija Neisseria meningitidis, dar vadinama meningokoku, yra dažniausia bakterinio meningito priežastis vaikams ir paaugliams. Suaugusiųjų grupėje ji užima antrą vietą tarp šios ligos sukėlėjų.

Daugeliui žmonių šios bakterijos gali būti aptinkamos nosiaryklėje ir nesukelti jokių simptomų. Tačiau tam tikromis, ne visuomet aiškiomis aplinkybėmis, jos gali įveikti organizmo apsauginius barjerus ir patekti į kraują. Iš kraujotakos bakterijos gali pasiekti nervų sistemą ir sukelti meningokokinį meningitą. Taip pat infekcija gali tiesiogiai patekti į nervų sistemą po sunkių galvos traumų, chirurginių intervencijų ar kitų infekcinių procesų.

Plitimo keliai

Meningokokai plinta per seiles ir gleives, todėl būtinas tiesioginis artimas kontaktas. Užsikrėsti galima bučiuojantis arba kosint labai arti kito žmogaus veido. Bakterijos išorinėje aplinkoje išlieka trumpai, todėl rizika užsikrėsti liečiant paviršius, kuriuos lietė sergantis asmuo, yra nedidelė.

Liga ypač lengvai plinta vietose, kur žmonės gyvena glaudžiai, pavyzdžiui, studentų bendrabučiuose ar karinėse kareivinėse.

Skirtumai nuo virusinio meningito

Bakterinis meningitas reikšmingai skiriasi nuo virusinio. Jis pasitaiko rečiau, tačiau yra gerokai sunkesnės eigos ir pavojingesnis gyvybei. Dėl šios priežasties, atsiradus simptomams vaikui ar suaugusiajam, būtina kuo greičiau nustatyti tikslią infekcijos kilmę ir pradėti tinkamą gydymą.

Meningokokinio meningito rizikos veiksniai

Tik nedidelė dalis žmonių, kurie turi kontaktą su meningokokine bakterija, iš tikrųjų suserga. Vis dėlto yra tam tikrų aplinkybių, kurios reikšmingai padidina užsikrėtimo ir sunkios ligos riziką.

Amžius

Didžiausias sergamumas nustatomas kūdikiams ir mažiems vaikams. Po jų rizikos grupėje yra paaugliai ir jauni suaugusieji, taip pat vyresnio amžiaus žmonės.

Susilpnėjusi imuninė sistema

Didesnė tikimybė susirgti kyla asmenims, kurių imunitetas nusilpęs. Tai gali būti susiję su tam tikrų vaistų vartojimu, ŽIV infekcija, pjautuvine anemija arba blužnies pašalinimu.

Skiepų nebuvimas

Neskiepyti asmenys yra labiau pažeidžiami meningokokinės infekcijos, ypač jei jie priklauso kitoms rizikos grupėms.

Artimas kontaktas su sergančiuoju

Ilgalaikis ar glaudus bendravimas su infekuotu asmeniu didina bakterijos perdavimo tikimybę.

Gyvenimas perpildytose vietose

Žmonės, gyvenantys tankiai apgyvendintose aplinkose, ypač ten, kur daug jaunų žmonių, turi didesnę riziką užsikrėsti.

Meningokokinio meningito simptomai

Meningokokinė infekcija gali progresuoti labai sparčiai, todėl itin svarbu anksti atpažinti požymius ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Dažniausi simptomai

Meningokokiniam meningitui būdingi keli pagrindiniai požymiai:

• Staiga pakilusi aukšta kūno temperatūra
• Stiprus, ilgai trunkantis galvos skausmas
• Kaklo sustingimas
• Sąmonės sutrikimai, sumišimas ar kiti psichikos pokyčiai

Kiti galimi požymiai

Be pagrindinių simptomų, gali pasireikšti ir papildomi:

• Bendras stiprus negalavimas
• Pykinimas arba vėmimas
• Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai
• Mieguistumas arba sunkumas pabusti
• Sąnarių ar raumenų skausmai
• Apetito ir troškulio stoka
• Traukuliai

Simptomai kūdikiams

Mažiems vaikams ligos požymiai gali skirtis nuo suaugusiųjų. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus:

• Įtempta arba išsipūtusi momenė
• Aukšto tono, verkiantis ar dejavimą primenantis verksmas
• Sustingę, trūkčiojantys judesiai arba neįprastas vangumas
• Padidėjęs dirglumas
• Neįprastas mieguistumas ar letargija
• Vėmimas
• Prastas maitinimasis

Meningokokinė septicemija

Meningokokinė septicemija – tai ypač pavojinga kraujo infekcija, kurią sukelia ta pati Neisseria meningitidis bakterija. Infekcijai pažeidžiant kraujagysles visame organizme, gali atsirasti ryškus odos bėrimas.

Bėrimas kaip pavojingas signalas

Vienas svarbiausių požymių – rausvai violetinis odos bėrimas, vadinamas petechijomis. Jis rodo, kad bakterijos pateko į kraują. Šis bėrimas skiriasi nuo kitų tuo, kad spaudžiant dėmės neišblykšta.

Tai yra neatidėliotina medicininė būklė. Bėrimo dėmės atsiranda dėl kraujo išsiliejimo iš pažeistų kraujagyslių. Kraujo užkrėtimas vadinamas meningokokine septicemija ir be skubaus gydymo gali tapti mirtinas vos per kelias valandas.

Kiti septicemijos požymiai

Be bėrimo, gali pasireikšti ir šie simptomai:

• Kojų skausmas
• Padažnėjęs kvėpavimas
• Netolygios odos spalvos pakitimai – oda gali pabąlti ar pamėlynuoti
• Drebulys
• Šaltos rankos ir pėdos

Ligai progresuojant, kraujagyslėse pradeda formuotis krešuliai, kurie trikdo deguonies patekimą į odą, vidaus organus ir kitus audinius. Dėl to gali atsirasti randėjimas, galūnių amputacijos poreikis ar organų nepakankamumas.

Meningokokinio meningito komplikacijos

Meningokokinis meningitas gali baigtis mirtimi arba sukelti labai sunkių, ilgalaikių sveikatos pasekmių. Smegenų audinio tinimas, kraujagyslėse susidarantys krešuliai ir į kraują išsiskiriantys bakterijų toksinai gali negrįžtamai pažeisti smegenų bei nervų ląsteles.

Galimos ilgalaikės komplikacijos:

• Atminties sutrikimai
• Mokymosi sunkumai
• Elgesio pokyčiai
• Vaikščiojimo problemos
• Paralyžius
• Klausos praradimas
• Epilepsija

Siekiant sumažinti šių pasekmių riziką, būtina reaguoti nedelsiant. Delsti negalima. Skubi medicinos pagalba reikalinga šiais atvejais:

• Pastebimi meningokokiniam meningitui būdingi simptomai
• Gydymo metu būklė negerėja
• Yra pagrįstų įtarimų, kad galėjo įvykti kontaktas su sergančiuoju

Tokiais atvejais būtina vykti į artimiausią priėmimo–skubios pagalbos skyrių.

Meningokokinio meningito diagnostika

Įtarus meningokokinį meningitą, gydytojai paprastai nedelsdami pradeda gydymą antibiotikais, leidžiamais tiesiai į veną, dar nebaigus visų diagnostinių tyrimų. Tai daroma siekiant kuo greičiau suvaldyti infekciją.

Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami šie tyrimai:

Kraujo tyrimai

Vertinamas raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių kiekis, kraujo krešėjimo greitis bei tikrinama, ar kraujyje nėra bakterijų.

Kompiuterinė tomografija

Šis tyrimas leidžia nustatyti galimą smegenų tinimą ar kraujavimą bei įvertinti, ar saugu atlikti stuburo punkciją.

Stuburo punkcija

Plona adata paimamas nedidelis smegenų skysčio kiekis iš stuburo kanalo. Mėginys tiriamas dėl bakterinės infekcijos požymių.

Meningokokinio meningito gydymas

Pagrindinis gydymo metodas – antibiotikai, tokie kaip penicilinas ar ceftriaksonas, kurie leidžiami į veną. Įprasta gydymo trukmė siekia nuo penkių iki septynių dienų. Kai kuriais atvejais papildomai skiriami steroidiniai ir kiti vaistai, padedantys mažinti smegenų tinimą.

Esant sunkiai ligos eigai, gali prireikti ir papildomų skubių priemonių, ypač jei išsivysto komplikacijos, pavyzdžiui, pavojingai sumažėja kraujospūdis. Tokiais atvejais taikoma:

• Skysčių infuzija į veną
• Kraujospūdį palaikantys vaistai
• Kvėpavimo funkcijos palaikymas

Priklausomai nuo paciento būklės sunkumo, gali būti reikalingas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje, o hospitalizacija gali trukti savaitę ar ilgiau.

Asmenims, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju per seiles ar kitas burnos išskyras, pavyzdžiui, mokykloje, darželyje, darbo vietoje ar namuose, profilaktiškai skiriami antibiotikai, siekiant užkirsti kelią infekcijos vystymuisi.

Meningokokinio meningito vakcina

Net ir taikant šiuolaikinį gydymą, meningokokinis meningitas išlieka labai pavojinga liga, todėl prevencija yra ypač svarbi. Skiepai gali apsaugoti nuo daugelio meningokokinės infekcijos formų.

Šiuo metu naudojamos kelios meningokokinės vakcinų grupės:

Konjuguotos meningokokinės vakcinos (MenACWY)

Šios vakcinos skirtos apsaugai nuo kelių meningokokų serogrupių. Jos gali būti skiriamos kūdikiams, vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems pagal amžiaus rekomendacijas.

Meningokokinės B serogrupės vakcinos (MenB)

Yra dvi šios grupės vakcinos, kurios dažniausiai rekomenduojamos paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau prireikus gali būti skiriamos ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Penkiavalentė meningokokinė vakcina (MenABCWY)

Ši vakcina taikoma tais atvejais, kai reikia vienu metu apsaugoti nuo serogrupių, kurias dengia tiek MenACWY, tiek MenB vakcinos.

Nors skiepai neapsaugo nuo visų meningokokinės ligos variantų, jie reikšmingai sumažina susirgimo riziką.

Skiepijimo rekomendacijos

Įprastai rekomenduojama pirmoji MenACWY vakcinos dozė vienuolikos metų amžiaus, o sustiprinamoji – šešiolikos metų. Jei pirmoji dozė nebuvo suleista laiku, ją galima skirti vėliau, o stiprinamąją – paauglystėje.

MenB vakcina rekomenduojama asmenims nuo dešimties metų, jei jie priklauso didesnės rizikos grupei.

Padidintos rizikos grupės

Skiepijimą ypač svarbu apsvarstyti šiems asmenims:

• Asmenims, kurie mano turėję kontaktą su meningokokiniu meningitu sergančiu žmogumi
• Studentams, gyvenantiems bendrabučiuose
• Kariuomenės naujokams
• Keliautojams į regionus, kuriuose meningokokinė liga paplitusi dažniau
• Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl blužnies pažeidimo, ŽIV infekcijos ar tam tikrų imuniteto sutrikimų
• Asmenims, vartojantiems vadinamuosius C5 inhibitorius
• Laboratorijų darbuotojams, dažnai dirbantiems su meningokokais

Skiepijimą reikėtų atidėti, jei tuo metu sergama sunkia liga. Vakcinos taip pat nerekomenduojamos asmenims, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi sunki alerginė reakcija į vakcinos sudedamąsias dalis ar ankstesnę dozę.

Dažniausiai po skiepo pasitaiko lengvas skausmas, patinimas ar paraudimas injekcijos vietoje – tai laikoma normalia reakcija. Tačiau atsiradus stipriems simptomams, tokiems kaip aukšta temperatūra, silpnumas, pykinimas, viduriavimas ar alergijos požymiai (dusulys, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Meningokokinio meningito DUK

Kaip užsikrečiama meningokokiniu meningitu?

Meningokokinį meningitą sukeliančios bakterijos perduodamos per užsikrėtusio žmogaus seiles arba gleives. Infekcijai plisti būtinas artimas kontaktas, pavyzdžiui, bučiavimasis arba tiesioginis kontaktas su kvėpavimo takų išskyromis, kai sergantis asmuo kosti labai arti.

Kuo skiriasi meningitas ir meningokokinė liga?

Meningitas – tai infekcinė liga, sukelianti galvos ir nugaros smegenis dengiančių dangalų uždegimą. Dažniausiai jį sukelia virusai, tačiau jis gali išsivystyti ir dėl bakterijų, parazitų ar grybelių poveikio.

Meningokokinė liga yra specifinė bakterinė infekcija, kurią sukelia Neisseria meningitidis. Ji gali pasireikšti dviem pagrindinėmis formomis: meningokokiniu meningitu, kuris yra bakterinio meningito tipas, ir meningokokine septicemija – pavojinga kraujo infekcija.

Kodėl atsiranda bėrimas sergant meningokokiniu meningitu?

Su meningokokiniu meningitu kartais pasireiškiantis bėrimas, vadinamas petechijomis, atsiranda dėl to, kad pažeistos kraujagyslės praleidžia kraują į aplinkinius audinius. Toks bėrimas rodo kraujo užkrėtimą ir yra itin pavojingas požymis. Tai laikoma skubios medicininės pagalbos reikalaujančia būkle, kuri turi būti gydoma nedelsiant.

Šaltiniai

• World Health Organization. Meningococcal meningitis: fact sheets and epidemiological reports
• Centers for Disease Control and Prevention. Meningococcal Disease: Clinical Information and Prevention Guidelines
• Harrison’s Principles of Internal Medicine. Bacterial Meningitis and Meningococcal Infections
• European Centre for Disease Prevention and Control. Invasive meningococcal disease surveillance and risk assessment
• Mandell, Douglas, and Bennett’s Principles and Practice of Infectious Diseases