Nekontroliuojamo diabeto simptomai

Nekontroliuojamas diabetas – tai būklė, kai cukraus kiekis kraujyje nuolat išlieka per aukštas (hiperglikemija) ar dažnai nukrenta per žemai (hipoglikemija). Žmonės, kurių diabetas nekontroliuojamas, susiduria su didesne rizika patirti įvairius sveikatos sutrikimus, o ligos komplikacijos gali būti rimtos.

Kaip diabetas daro įtaką organizmui

Kai cukraus kiekis kraujyje nuolat didelis (180 mg/dL ar daugiau), organizme pamažu pažeidžiami nervai, kraujagyslės, pažeidžiami svarbūs organai. Sergant diabetu, insulino nepakanka arba organizmas nesugeba jo veiksmingai panaudoti – dėl to gliukozė nepatenka į ląsteles, kaupiasi kraujyje ir ilgainiui daro žalą audiniams.

Komplikacijos paprastai skirstomos į dvi grupes:

• Mikrovaskulinės komplikacijos: smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai – akių (diabetinė retinopatija), inkstų (diabetinė nefropatija), nervų (diabetinė neuropatija).
• Makrovaskulinės komplikacijos: didelių kraujagyslių pažeidimas – širdies ir kraujagyslių ligos, insultai, periferinių arterijų ligos.

Taip pat dažnesni burnos ertmės susirgimai, padidėja infekcijų rizika, kyla nėštumo komplikacijų grėsmė.

Kas gali sukelti nekontroliuojamą diabetą?

Diabeto kontrolė gali būti prasta dėl nepakankamos diagnozės, neefektyvaus gydymo ar nesilaikymo gydymo plano. Dažniausi požymiai – nuolat jaučiamas troškulys, silpnumas, neryškus matymas.

Nekontroliuojamo diabeto požymiai

Diabetas gali būti ilgai nepasireiškiantis aiškiais požymiais, tačiau progresuojant atsiranda šie simptomai:

• Dažnas šlapinimasis (poliurija)
• Didelis troškulys (polidipsija)
• Nuolatinis alkio jausmas (polifagija)
• Stiprus nuovargis
• Neaiškus matymas
• Nepastebėtas svorio kritimas

Taip pat gali išryškėti retesni simptomai – rankų ir kojų tirpimas ar dilgčiojimas, odos pokyčiai, padažnėję infekcijos, prastas žaizdų gijimas, kraujotakos sutrikimai ar klausos suprastėjimas.

Nekontroliuojamo diabeto fiziniai padariniai

• Hiperglikemija: Ilgalaikė kraujo cukraus pertekliaus būklė. Gali pasireikšti dideliu troškuliu, padidėjusiu šlapinimusi, sulėtėjusiu žaizdų gijimu.
• Diabetinė ketoacidozė: Staiga išsivystanti, pavojinga komplikacija, kai dėl insulino stokos organizmas skaido riebalus ir išskiria kenksmingus ketonus. Gali atsirasti silpnumas, pykinimas, kvėpavimo pagreitėjimas, būdingas „vaisinis“ kvapas iš burnos.
• Diabetinė pėda ir infekcijos: Prasta kraujotaka ir silpnesnis imunitetas lemia lėtai gyjančias žaizdas, opas, polinkį į infekcijas. Negydant gresia gangrena ar net galūnių amputacija.
• Svorio kritimas: Organizmui trūkstant energijos, pradedami skaidyti raumenys ir riebalai, todėl kūno masė mažėja.
• Nuovargis ir jėgų stoka: Dėl nesugebėjimo panaudoti gliukozės ląstelės stokoja energijos, žmogus nuolat jaučiasi išsekęs.
• Regos suprastėjimas: Staigūs gliukozės svyravimai paveikia akių lęšiuką ir tinklainę, o ilgainiui didėja rizika visiškai prarasti regą.
• Polinkis į odos ligas: Dažnai atsiranda tamsiai pigmentuotų odos plotelių (juodoji akantozė), pūslės, odos sustandėjimas ar niežėjimas. Gali formuotis net stipriai niežtintys gelsvi mazgeliai (erupcinė ksantomatozė).
• Kraujotakos ir nervų pažeidimai: Dėl susidarančių riebalinių apnašų (aterosklerozės) pablogėja kraujotaka, kyla periferinių arterijų liga, pamažu pažeidžiami ir nervai.
• Klausos sutrikimai: Cukrinis diabetas gali pažeisti ir vidinę ausį, sukeldamas klausos nusilpimą ar jautrumą triukšmui.

Ilgalaikiai padariniai

Neprižiūrimas diabetas ilgainiui gali lemti negrįžtamus sveikatos sutrikimus – apakimą, inkstų nepakankamumą, apie kurį nebepavyks išgydyti. Tam tikri pokyčiai (pavyzdžiui, nervų pažeidimai) gali būti suvaldoma tik tuo atveju, jei liga pastebima ir kontroliuojama ankstyvoje stadijoje.

Nesureguliuotas cukraus kiekis taip pat didina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ar miokardo infarkto riziką.

Statistiškai sergančiųjų antro tipo diabetu gyvenimo trukmė trumpėja vidutiniškai šešeriais metais, tačiau tinkama gliukozės kontrolė gali žymiai pagerinti sveikatą bei prailginti gyvenimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote neįprastą troškulį, dažną šlapinimąsi, stiprų nuovargį, neryškų matymą, stiprų alkio jausmą arba netikėtai mažėja svoris – būtina pasitarti su gydytoju ir aptarti galimą diabeto patikrą.

Žmonės, kuriems jau diagnozuotas diabetas, turėtų lankytis profilaktinėje patikroje keletą kartų per metus. Jei pastaruoju metu gliukozės tyrimai nebuvo atlikti arba sunku suvaldyti ligą, paskirkite vizitą pas specialistą, kad galėtumėte atnaujinti gydymo planą.

Kaip išvengti komplikacijų?

Gliukozės kontrolė yra pagrindinis žingsnis siekiant išvengti komplikacijų. Tinkamos mitybos, fizinio aktyvumo ir gyvenimo būdo pokyčiai dažnai leidžia pagerinti cukraus kiekį kraujyje. Kai kuriems užtenka tik šių priemonių, kitiems gali prireikti vaistų ar insulino.

Jei pastebite, kad dabartinis gydymas nebeveikia, pasitarkite su savo gydytoju dėl gydymo pakeitimų.

Santrauka

Nekontroliuojamas cukrinis diabetas kelia grėsmę visam organizmui. Dauguma simptomų pagerėja, kai gliukozės lygis sureguliuojamas, tačiau ilgalaikiai padariniai gali būti negrįžtami.

Simptomai, kurie turėtų kelti susirūpinimą: didelis nuovargis, dažnas šlapinimasis, nesutramdomas troškulys ar alkis, nepagrįstas svorio kritimas, regos pablogėjimas. Sunkesniais atvejais gali vystytis gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip diabetinė ketoacidozė.

Gera žinia – tinkamai valdant cukraus kiekį vaistais, reguliariai judant ir pasirinkus subalansuotą mitybą, galima išvengti komplikacijų, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti kitų ligų riziką.