Pienligė

Makštyje natūraliai egzistuoja subalansuota bakterijų ir mieliagrybių ekosistema. Hormoninis estrogenas skatina naudingųjų bakterijų – laktobacilų – dauginimąsi. Jos padeda naikinti kenksmingus mikroorganizmus ir palaikyti gerą intymią sveikatą. Tačiau sutrikus šiai pusiausvyrai, grybelis Candida gali pradėti sparčiai daugintis ir sukelti pienligę, dar vadinamą makšties kandidoze.

Ši būklė dažnai sukelia niežulį ir diskomfortą, apie ją nemalonu kalbėti, tačiau ji yra itin paplitusi. Manoma, kad maždaug 75 % moterų bent kartą gyvenime susiduria su pienlige.

Nors pienligė gali pasireikšti bet kuriuo metu ir bet kam, tam tikri veiksniai ženkliai padidina jos atsiradimo tikimybę. Daugeliu atvejų ši infekcija yra greitai ir nesudėtingai išgydoma.

Pienligė ir bakterinė vaginozė: skirtumai

Pienligė ir bakterinė vaginozė (BV) priklauso makšties uždegimų, dar vadinamų vaginitais, grupei. Nors jų simptomai gali būti panašūs, šios būklės atsiranda dėl skirtingų priežasčių ir gydomos nevienodai. Pienligę dažnai galima gydyti be recepto įsigyjamais vaistais, tuo tarpu bakterinei vaginozei dažniausiai reikalingas gydytojo paskirtas receptinis gydymas.

Kai kurios makšties infekcijos gali būti gydomos savarankiškai, tačiau kitoms būtina profesionali medicininė pagalba. Gydytojas padės tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.

Pienligės simptomai

Pagrindiniai pienligės požymiai yra niežėjimas ir nemalonūs pojūčiai, tačiau gali pasireikšti ir kiti simptomai:

• Deginimas, paraudimas ir patinimas makštyje bei vulvoje (išorinėje lytinių organų dalyje)

• Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis

• Diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu

• Tirštos, baltos, bekvapės išskyros, primenančios varškę

• Vandeningos makšties išskyros

• Bėrimas makšties srityje

• Smulkūs įtrūkimai ar nedidelės žaizdelės vulvos odoje

Jeigu įtariate pienligę, prieš pradėdami savarankišką gydymą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Šios infekcijos simptomai gali būti panašūs į kitų, rimtesnių būklių požymius, įskaitant lytiškai plintančias infekcijas ar bakterinę vaginozę. Tiksli diagnozė yra būtina siekiant veiksmingo gydymo.

Pienligės priežastys

Pienligė gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, tarp jų:

Hormoniniai pokyčiai

Nėštumas, žindymas, menopauzė ar hormoninių kontraceptikų vartojimas gali pakeisti makšties mikrofloros pusiausvyrą.

Cukrinis diabetas

Jei diabetas nėra tinkamai kontroliuojamas, padidėjęs cukraus kiekis makšties gleivinėje sudaro palankias sąlygas mieliagrybiams daugintis.

Antibiotikų vartojimas

Šie vaistai gali sunaikinti ne tik ligas sukeliančias, bet ir naudingąsias makšties bakterijas.

Makšties plovimai ir purškalai

Tokios priemonės gali sutrikdyti natūralią makšties mikroflorą.

Susilpnėjusi imuninė sistema

Žmonėms, sergantiems ŽIV ar kitais imuninės sistemos sutrikimais, Candida grybelis gali lengviau išplisti.

Lytiniai santykiai

Nors pienligė nėra laikoma lytiškai plintančia infekcija, grybelis gali būti perduodamas artimo kontakto metu.

Stresas

Tyrimai rodo, kad Candida grybelis, kaip ir kiti mikroorganizmai, reaguoja į stresą. Didžioji dalis šių žinių gauta laboratorinių tyrimų metu, tačiau žmogaus organizme grybelis susiduria su įvairiais veiksniais vienu metu, o tai gali turėti įtakos jo gebėjimui sukelti ligą.

Ar pienligė yra užkrečiama?

Pienligė gali išsivystyti tiek po lytinių santykių, tiek ir be jų. Nors ji gali būti perduodama per artimą kontaktą, ši būklė nepriskiriama lytiškai plintančioms infekcijoms.

Kaip diagnozuojama pienligė

Pienligės nustatymas prasideda nuo gydytojo ar slaugytojo atliekamos išorinių ir vidinių lytinių organų apžiūros. Apžiūros metu įvertinama vulvos ir makšties būklė. Taip pat paimamas makšties išskyrų mėginys – jis surenkamas specialiu tamponėliu ir perduodamas laboratoriniam ištyrimui, kur nustatoma, ar yra Candida grybelio perteklius.

Pienligės gydymas

Dažniausiai pienligė gydoma be recepto įsigyjamais priešgrybeliniais preparatais – kremais, tepalais arba makšties žvakutėmis, kurių sudėtyje yra klotrimazolo arba mikonazolo. Gydymo trukmė gali svyruoti nuo 1 iki 7 dienų, priklausomai nuo pasirinktos priemonės ir simptomų intensyvumo.

Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti geriamuosius priešgrybelinius vaistus, pavyzdžiui, flukonazolą arba ibreksafungerpą.

Nėštumo metu leidžiama naudoti tik vietinio poveikio priemones – kremus ar žvakutes. Geriamųjų vaistų tokiu laikotarpiu rekomenduojama vengti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie pienligės gydymo preparatai gali susilpninti prezervatyvų ar diafragmų veiksmingumą. Dėl to padidėja neplanuoto nėštumo ar lytiškai plintančių infekcijų rizika. Prieš vartojimą būtina atidžiai perskaityti naudojimo instrukcijas ir įspėjimus.

Pasikartojanti pienligė

Asmenims, sergantiems cukriniu diabetu arba turintiems susilpnėjusią imuninę sistemą, pienligė gali kartotis dažnai. Tokia būklė vadinama pasikartojančia vulvovaginaline kandidoze. Jeigu per metus pasireiškia keturi ar daugiau pienligės epizodų, gydytojas gali rekomenduoti ilgalaikį gydymą – pavyzdžiui, flukonazolo vartojimą kartą per savaitę šešis mėnesius.

Taip pat yra patvirtintas oteseconazolas, skirtas asmenims, kuriems pienligė kartojasi ir kurie neplanuoja turėti vaikų ateityje.

Kaip sumažinti pienligės riziką

Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad probiotikų turintis jogurtas ar Lactobacillus acidophilus papildai gali sulėtinti mieliagrybių dauginimąsi makštyje ir taip sumažinti infekcijos tikimybę. Vis dėlto ryšys dar nėra galutinai patvirtintas, todėl reikalingi papildomi tyrimai.

Kiti būdai, galintys padėti išvengti pienligės:

• Rinktis medvilninius apatinius drabužius

• Stengtis, kad intymi oda išliktų sausa

• Vengti makšties plovimų

• Nenaudoti intymių dezodorantų

• Rinktis bekvapes higienines priemones

• Naudoti vandens pagrindo lubrikantus

• Sergant diabetu, palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje

Šių priemonių laikymasis gali padėti išsaugoti natūralią makšties mikrofloros pusiausvyrą ir sumažinti pienligės pasikartojimo riziką.

Šaltiniai

• Sobel, J. D. Vulvovaginal candidosis. The Lancet.
• Centers for Disease Control and Prevention. Sexually Transmitted Infections Treatment Guidelines: Vulvovaginal Candidiasis.
• European (IUSTI/WHO) Guideline on the Management of Vaginal Discharge.
• Murray, P. R., Rosenthal, K. S., Pfaller, M. A. Medical Microbiology.
• Donders, G. G. G. Definition and classification of abnormal vaginal flora. Best Practice & Research Clinical Obstetrics & Gynaecology.