Plaučių embolija: simptomai ir gydymo būdai

Plaučių embolija yra pavojinga būklė, kai plaučių arterijos kraujotaka sutrinka. Tai sukina nepakankamumą kraujo dešiniojo skilvelio. Tai yra viena iš dažniausių mirties priežasčių ligoninėse, pasitaikiusi 20-200 žmonių iš 100 000.

Pagrindiniai simptomai yra dusulys, krūtinės skausmas, kraujo atkosėjimas ir apalpimas. Plaučių embolija reikalauja greitojo gydymo. Modernūs gydymo būdai tačiau vis dar palieka ligą sunkią ir mirties riziką.

Kas yra plaučių embolija ir jos paplitimas

Plaučių embolija (PE) yra komplikacija, kai kraujo krešulys užkimša plaučių arterijas. Tai sutrukdo kraujo tiekimą į plaučius. Europoje ši būklė pasireiškia 95 iki 100 atvejų per 100 tūkstančių gyventojų per metus.

Iki 40-50% asmenų, turinčių venų trombozę, rizikuoja susirgti plaučių embolija.

Plaučių embolijos statistika Lietuvoje

Lietuvoje venų trombozės dažnis yra 1 atvejis tūkstančiui gyventojų per metus. Plaučių embolijos dažnis siekia 0,5 atvejus tūkstančiui gyventojų per metus. Dėl nespecifinių klinikinių požymių, tiksli statistika yra sunkiai įvertinama.

Ligos pasikartojimo rizika

Pacientams, jau patyrusiems plaučių emboliją, yra didesnė pasikartojimo rizika. Apie 10% pacientų susiranda ją dar kartą per pirmuosius 6 mėnesius. Per pirmuosius metus tai pasireiškia 12%, per 5 metus – 25%, o per 10 metus – 30%.

Plaučių embolijos rizikos veiksniai ir priežastys

Plaučių embolija yra pavojinga būklė. Ji lemia įvairius rizikos veiksniai. Svarbiausi yra vyresni žmonės, rūkiantieji, su padidėjusiu arterinį kraujospūdį.

Turintys viršsvorių, cukrinių ligas, kraujo krešėjimo sutrikimus, mažai judant ir ilgas keliones. Nepakankamas lipidų kiekis ir peroraliniai kontraceptikai taip pat padidina riziką.

Plaučių embolija dažnai yra kitų ligų komplikacija. Ortopedinės operacijos, traumos, onkologija, chemoterapija, miokardo infarktas. Pakaitinė hormonų terapija ir lėtinės širdies ligos taip pat padidina riziką.

Fizinis aktyvumas ir pakankamas skysčių vartojimas yra svarbu. Laiku kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia simptomai. Tai gali būti staigus dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju.

rizikos veiksniais ir pasitarsys su gydytoju.

Tik kompleksinis požiūris gali sumažinti pavojingos gyvybei pavojingos būklės riziką.

Skirtingi plaučių embolijos tipai

Plaučių arterijos tromboembolija (PATE) gali būti įvairių. Tai priklauso nuo užkimštos kraujagyslės dydžio ir krešulio masės. Esama trys pagrindinės plaučių embolijos formos: masyvią, pusiau masyvią ir mikroemboliją.

Masyvi plaučių embolija

Masyvi PATE pasireiškia, kai užkimšta daugiau nei 60% plaučių kraujagyslių. Ši forma yra labai grėsminga. Ji sutrikdo daugiau nei pusės plaučių kraujotaką, kas gali sukelti širdies nepakankamumą ir mirtį. Kraujo krešuliai kraujyje ir trombozė yra pagrindinės priežastys.

Pusiau masyvi plaučių embolija

Pusiau masyvi PATE pasireiškia, kai užkimšta 50-60% plaučių kraujagyslių. Šios formos simptomai yra sunkesni nei mikroembolijos. Tačiau ne tokie drastiški kaip masyvinės PATE. Paciento būklė gali sparčiai blogėti, tačiau grėsmė gyvybei nėra tokia akivaizdi kaip masyvinės formos atvejais.

Mikroembolija

Mikroembolija pasireiškia, kai užkimšta mažiau nei pusė plaučių kraujagyslių. Ši forma dažnai nepasireiškia aiškiais klinikiniais simptomais. Bet gali būti nustatyta radiologiniais tyrimais. Kraujo krešuliai kraujyje ir trombozė taip pat yra pagrindinės priežastys.

Kuo stambesnis krešulys, tuo stambesnė kraujagyslė užkemšama. Tai lemia sunkesnius simptomus ir didesnę grėsmę paciento gyvybei.

Pagrindiniai plaučių embolijos simptomai

Plaučių embolija gali sukelti dažniausius simptomus. Tai priklauso nuo užkimštos kraujagyslės dydžio ir plaučių ploto. Pagrindiniai simptomai yra:

• Krūtinės skausmas, spaudimas, deginimas ar sunkumas
• Dusulys, apsunkęs kvėpavimas
• Kraujo atkosėjimas
• Apalpimas
• Dažnas kvėpavimas (tachipnėja)
• Žemas kraujo spaudimas
• EKG pokyčiai, būdingi dešinio skilvelio perkrovai

Simptomų stiprumas priklauso nuo užkimštos kraujagyslės ir plaučių ploto. Jei užkišta kraujagyslė didesnis ir plaučiai didesni, simptomai bus ryškesni. Masyvi plaučių embolija sukelia sunkesnius simptomus, o mikroembolizacijos – silpnesnius.

Diagnostiniai tyrimai ir metodai

Plaučių embolijos diagnostika pasižymi įvairiais tyrimais. Jie padeda nustatyti ligos pobūdį ir sunkumą. Pagrindiniai tyrimai yra plaučių arterijų angiografija ir plaučių skenavimas su radioaktyvaisiais izotopais.

Dabar dažniausiai naudojama kompiuterinė tomografija su plaučių arterijų angiografija. Tai padeda diagnozuoti plaučių emboliją.

Kompiuterinė tomografija

Kompiuterinė tomografija padeda nustatyti krešulį plaučių arterijose. Taip pat patvirtina ar paneigia kitas plaučių ligas. Šis būdas yra pagrindinis diagnozuoti plaučių emboliją.

Jis suteikia daugybę informacijos apie krešulį. Tai padeda matyti jo dydį, lokalizaciją ir komplikacijas.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai, kaip D-dimerių lygių nustatymas, yra pradiniai testai. Jie padeda nustatyti, ar pacientas gali turėti plaučių emboliją. Aukštas D-dimerių kiekis kraujo serume rodo krešulių formavimąsi.

Plaučių skenavimas

Plaučių skenavimas naudojant radioaktyvius izotopus yra dažnas diagnostinis metodas. Jis padeda nustatyti kraujotakos sutrikimus plaučiuose. Šis tyrimas ypač naudingas, kai kompiuterinės tomografijos rezultatai nėra aiškūs.

Modernūs gydymo metodai ir galimybės

Plaučių embolijos gydymui naudojami įvairūs būdai. Antikoaguliantai, kaip heparinas, yra svarbūs. Jie sustabdžia kraujo krešulius.

Vitamino K antagonistai taip pat padeda. Jie užkirsto kelią krešuliams.

Esant masyviai plaučių emolijai, naudojami trombolitai. Streptokinazė ir urokinazė suardo krešulius. Tačiau šis būdas gali sukelti kraujavimą.

Balioninė plaučių angioplastika (BPA) yra nauja procedūra. Ji išplėsia susiaurėjusias plaučių arterijas. Tai pagerina kraujo tekėjimą ir sumažina spaudimą.

• Plaučių embolijai gydyti naudojami antikoaguliantai, tokie kaip heparinas, mažos molekulinės masės heparinai ir vitamino K antagonistai.
• Trombolitikai, pavyzdžiui, streptokinazė ir urokinazė, taikomi esant masyviai trombozei.
• Balioninė plaučių angioplastika (BPA) – nauja intervencinė procedūra, padedanti išplėsti susiaurėjusias plaučių arterijos šakas.

Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę efektyvių gydymo būdų. Jie pagerina pacientų gyvenimo kokybę. Antikoaguliantai iki naujų procedūrų – viskas priklauso pacientoems.

Antikoaguliantų terapija ir jos ypatumai

Plaučių embolijos atveju, gydymas prasideda nuo antikoaguliantų skyrimo. Šie vaistai padeda suskaidyti kraujagysles užkimšusius krešulius. Jie užkirsto kelią naujų susidaryti.

Heparino skyrimas

Gydymas pradedamas nuo heparino, kuris įvedamas į veną arba po oda. Heparinas veikia greitai, bet jo poveikis trunka trumpai. Dėl to kartu skiriami ir geriamieji antikoaguliantai.

Geriamieji antikoaguliantai

Kai krešulio rodiklis (INR) pasiekia 2-3 vertę, o protrombino laikas (SPA) 15-25%, heparinas pakeičiamas varfarinu. Svarbu, kad pacientai nekeistų gydytojo nurodytų dozių. Tai gali sukelti komplikacijas.

Vartodami varfariną, pacientai reguliariai tikrina INR ir SPA rodiklius. Tai užtikrina, kad krešėjimo inhibavimas vyksta tinkamai. Tad galima išvengti pavojingų komplikacijų, kaip kraujavimas ar nauji krešuliai.

Trombolitinė terapija ir jos taikymas

Esant masiviems trombozės atvejams, gydymas gali apimti trombolitinės terapijos naudojimą. Trombolitikai, tokie kaip streptokinazė ir urokinazė, rekomenduojami. Tai kai nustatytas didelis trombo dydis, pacientas yra jaunas ir neserga sunkiomis gretutinėmis ligomis.

Trombą galima ištirpdyti per pirmąs 2-4 valandas nuo simptomų pradžios. Ši terapija gali būti taikoma ne tik sistemiškai. Taip pat naudojant kateterinę trombolizę, kai trombas tirpdomas tiesiogiai vykdant procedūrą.

Troboliitinės terapijos tikslas – kuo greičiau pašalinti trombozę ir atkurti gydymą.

Nors ši terapija yra efektyvi, ją reikia skirti itin atidžiai vertinant paciento rizikos veiksnius. Šiuolaikiniai metodai ir nuolatinė paciento stebėsena padeda pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Tai sumažina galimų komplikacijų riziką.