Psoriazė

Kas yra psoriazė?

Psoriazė – tai lėtinė odos liga, kuriai būdingas itin pagreitėjęs odos ląstelių atsinaujinimas. Sergant šia liga, odos ląstelės dauginasi iki dešimties kartų greičiau nei įprastai, todėl jos kaupiasi paviršiuje ir sudaro sustorėjusius, nelygius odos plotus. Šie pakitimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jie pastebimi galvos odoje, alkūnių, kelių srityse ir apatinėje nugaros dalyje. Psoriazė nėra užkrečiama ir neperduodama nuo žmogaus žmogui, tačiau liga neretai pasireiškia keliems tos pačios šeimos nariams, kas rodo genetinį polinkį.

Psoriazės simptomai

Ligos požymiai gali skirtis priklausomai nuo psoriazės formos. Dažniausiai pasitaikanti rūšis yra plokštelinė psoriazė, kuriai būdingi šie simptomai:

Odos plokštelės

Ant šviesios odos jos dažniausiai atrodo raudonos ir padengtos sidabriškai balkšvomis pleiskanomis. Vidutinio tamsumo odoje pažeistos vietos gali būti koralinio ar lašišos atspalvio, o žvyneliai – šviesiai sidabriniai. Tamsesnės odos atveju plokštelės dažnai būna rusvos arba violetinio atspalvio, padengtos pilkšvomis pleiskanomis. Šios odos vietos gali niežėti, būti skausmingos, o kartais įtrūkti ir kraujuoti. Esant sunkesnei ligos eigai, atskiros plokštelės gali susilieti tarpusavyje ir apimti didelius odos plotus.

Nagų pokyčiai

Psoriazė gali paveikti rankų ir kojų nagus. Tokiais atvejais nagai gali pakeisti spalvą, jų paviršiuje atsirasti smulkių įdubimų. Kartais nagai tampa trapūs, pradeda trupėti arba net atsiskiria nuo nago guolio.

Galvos odos pažeidimai

Galvos odoje gali susiformuoti pleiskanos, sustorėję odos plotai ar net kietesnės plutos, kurios neretai sukelia diskomfortą.

Be odos simptomų, daliai žmonių išsivysto ir psoriazinis artritas – uždegiminė sąnarių liga. Jai būdingas sąnarių skausmas, patinimas ir sustingimas. Skaičiuojama, kad psoriazinis artritas pasireiškia maždaug 10–30 % asmenų, sergančių psoriaze.

Kuriose vietose dažniausiai pasireiškia psoriazė?

Psoriaziniai pažeidimai dažniausiai aptinkami šiose kūno vietose:

• Alkūnėse ir keliuose
• Galvos odoje
• Rankų ir kojų naguose
• Veide ir burnos gleivinėje
• Lytinių organų srityje
• Apatinėje nugaros dalyje
• Ant rankų ir pėdų

Ligos sunkumas vertinamas pagal tai, kokia kūno dalis yra pažeista ir kiek odos ploto apima psoriazė. Taip pat atsižvelgiama į tai, kurios kūno vietos yra paveiktos. Net jei pažeistas plotas nėra didelis, simptomai gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę, jei liga apima rankas, pėdas, veidą ar lytinius organus.

Psoriazės sunkumo laipsniai

Pagal pažeistos odos plotą psoriazė skirstoma į tris pagrindines kategorijas:

• Lengva forma – pažeista mažiau nei 5 % kūno paviršiaus
• Vidutinio sunkumo forma – pažeidžiama nuo 5 iki 10 % kūno paviršiaus
• Sunki forma – pažeista daugiau nei 10 % kūno paviršiaus

Didžioji dalis atvejų, apie 80 %, priskiriami lengvai arba vidutinio sunkumo psoriazei.

Psoriazės tipai

Psoriazė pasireiškia keliomis skirtingomis formomis, kurios skiriasi odos pažeidimų pobūdžiu, vieta ir ligos eiga.

Plokštelinė psoriazė

Tai dažniausiai nustatoma psoriazės forma. Jai būdingi pakilę, aiškių ribų odos plotai, kurie dažnai būna sausi, pleiskanojantys ir sukelia niežėjimą. Šie pakitimai gali varginti ilgą laiką ir kartotis.

Nagų psoriazė

Kai liga pažeidžia rankų ar kojų nagus, juose atsiranda smulkių įdubimų, pakinta nago spalva. Nagai gali tapti trapūs, pradėti skilinėti, o kai kuriais atvejais – atsiskirti nuo nago guolio.

Galvos odos psoriazė

Ši forma pasireiškia galvos odoje. Vieniems žmonėms ji primena smulkias, į pleiskanas panašias atplaišas, kitiems – storus, visą galvos odą dengiančius plokštelinius pažeidimus.

Pustulinė psoriazė

Šiam tipui būdinga pakitusios spalvos, pleiskanojanti oda, ant kurios atsiranda smulkių pūlinėlių. Dažniausiai pažeidžiami delnai ir pėdų padai.

Lašinė (gutinė) psoriazė

Ši psoriazės forma dažniau prasideda vaikystėje arba jauname suaugusiųjų amžiuje. Jai būdingos smulkios dėmelės, kurios gali būti rausvos, raudonos, rusvos ar violetinės spalvos. Dažniausiai jos atsiranda ant liemens ir galūnių. Ligos pradžią gali paskatinti kvėpavimo takų infekcijos, streptokokinė angina, tonzilių uždegimas, stiprus stresas, odos pažeidimai arba tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, vaistų nuo maliarijos ar beta adrenoblokatorių, vartojimas.

Inversinė psoriazė

Šiai formai būdingi lygūs, blizgūs ir pakitusios spalvos odos pažeidimai, atsirandantys odos raukšlėse – pažastyse, kirkšnyse ar po krūtimis. Šviesios odos žmonėms pažeistos vietos dažniausiai būna ryškiai raudonos, o tamsesnės odos atveju – tamsesnės nei aplinkinė oda, kartais rusvo ar violetinio atspalvio.

Eritroderminė psoriazė

Tai reta, bet itin sunki psoriazės forma. Jai būdingas intensyvus odos spalvos pakitimas ir gausus pleiskanų atsisluoksniavimas dideliais plotais. Šią būklę gali sukelti stiprus nudegimas saulėje, infekcijos, tam tikri vaistai arba staigus kai kurių psoriazės gydymo priemonių nutraukimas. Eritroderminė psoriazė reikalauja skubaus gydymo, nes gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.

Psoriazės priežastys

Tiksli psoriazės atsiradimo priežastis nėra iki galo nustatyta, tačiau specialistai sutaria, kad liga išsivysto dėl kelių veiksnių derinio. Vienas iš pagrindinių mechanizmų – imuninės sistemos veiklos sutrikimas, kuris sukelia uždegimą. Dėl to odos ląstelės pradeda gamintis per greitai. Įprastai odos ląstelių atsinaujinimo ciklas trunka nuo 10 iki 30 dienų, o sergant psoriaze naujos ląstelės susidaro kas 3–4 dienas. Dėl tokio tempo senos ląstelės nespėja pasišalinti ir kaupiasi odos paviršiuje, sudarydamos būdingas pleiskanas.

Pastebėta, kad psoriazė dažnai pasireiškia šeimose, nors gali praleisti vieną ar kelias kartas. Pavyzdžiui, liga gali būti nustatyta seneliui ir anūkui, tačiau nepasireikšti vaiko motinai ar tėvui.

Ar psoriazė yra užkrečiama?

Psoriazė nėra užkrečiama liga, todėl ja neįmanoma užsikrėsti per prisilietimą ar kitokį kontaktą su sergančiuoju. Nors odos pakitimai matomi išoriškai, pati liga yra susijusi su vidiniais organizmo procesais, ypač imuninės sistemos veikla, o ne su infekcija.

Psoriazės paūmėjimą sukeliantys veiksniai

Yra įvairių aplinkybių, kurios gali paskatinti psoriazės atsiradimą pirmą kartą arba išprovokuoti ligos paūmėjimus jau ja sergantiems žmonėms.

Hormonų svyravimai

Psoriazė dažnai pasireiškia arba suaktyvėja brendimo laikotarpiu. Taip pat ją gali išprovokuoti menopauzė. Nėštumo metu simptomai kai kurioms moterims susilpnėja arba visiškai išnyksta, tačiau po gimdymo liga gali vėl paūmėti.

Stresas

Mokslininkai mano, kad imuninė sistema į emocinę ir psichologinę įtampą gali reaguoti panašiai kaip į fizinius dirgiklius, pavyzdžiui, traumas ar infekcijas. Dėl to stresas laikomas vienu svarbių psoriazės paūmėjimo veiksnių.

Vaistai

Kai kurie medikamentai gali pabloginti psoriazės eigą. Tarp jų:

• Litis, vartojamas bipoliniam sutrikimui ir kitoms psichikos ligoms gydyti
• Vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio ir širdies ligų, įskaitant beta adrenoblokatorius, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius ir chinidiną
• Vaistai nuo maliarijos, tokie kaip chlorokvinas, hidroksichlorokvinas ir kvinakrinas
• Indometacinas, naudojamas uždegimui slopinti

Staigus steroidų nutraukimas

Vietinio poveikio steroidai, dažnai naudojami psoriazės simptomams mažinti, gali sukelti ligos paūmėjimą, jei jų vartojimas nutraukiamas per greitai ar be palaipsnio dozės mažinimo.

ŽIV infekcija

Ankstyvose ŽIV infekcijos stadijose psoriazės simptomai dažnai būna ryškesni. Pradėjus tam tikrą gydymą, ligos eiga paprastai palengvėja.

Kitos infekcijos

Ypač glaudus ryšys pastebimas tarp streptokokinių infekcijų ir lašinės psoriazės, kuriai būdingos smulkios, lašo formos dėmelės. Vaikams pirmasis psoriazės paūmėjimas neretai pasireiškia po streptokokinės anginos. Taip pat ligą gali suaktyvinti ausų uždegimas, bronchitas, tonzilitas ar kitos kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas.

Saulės šviesa

Daugeliui sergančiųjų saikingas natūralios saulės poveikis yra naudingas. Tačiau kai kuriems žmonėms saulė gali pabloginti psoriazės simptomus, ypač jei patiriamas stiprus nudegimas. Būnant lauke svarbu tinkamai apsaugoti odą.

Odos pažeidimai

Įpjovimai, nubrozdinimai, vabzdžių įkandimai, infekcijos ar intensyvus kasymasis gali tapti psoriazės atsiradimo ar paūmėjimo priežastimi.

Kūno svoris

Nutukusiems žmonėms psoriazinės plokštelės dažniau formuojasi odos raukšlėse ir linkiuose.

Orų sąlygos

Šaltuoju metų laiku psoriazė neretai paūmėja. Sausas oras, mažesnis saulės šviesos kiekis ir žema temperatūra gali sustiprinti simptomus. Rekomenduojama reguliariai drėkinti odą ir namuose naudoti oro drėkintuvą.

Psoriazės rizikos veiksniai

Genetiniai veiksniai

Sergant psoriaze, genai, atsakingi už imuninės sistemos signalus, veikia netinkamai. Vietoje apsaugos nuo ligų sukėlėjų jie skatina uždegimą ir pernelyg greitą odos ląstelių dauginimąsi. Nustatyta daugiau nei 80 genų, kurie skiriasi psoriaze sergančių ir nesergančių žmonių organizmuose. Manoma, kad ligai išsivystyti reikalingas kelių genų derinys. Apie 10 % žmonių turi genetinį polinkį psoriazei, tačiau realiai ja suserga tik 2–3 %.

Alkoholis

Gausus alkoholio vartojimas didina psoriazės riziką, ypač jaunesniems vyrams. Be to, alkoholis gali sumažinti gydymo veiksmingumą.

Rūkymas

Rūkymas gali net iki dviejų kartų padidinti psoriazės atsiradimo tikimybę. Jei žmogus taip pat turi sergančių artimųjų, rizika išauga dar labiau. Rūkymas siejamas ir su sunkiau gydoma pustuline psoriaze, kuri pažeidžia delnus ir pėdų padus.

Kitos su psoriaze susijusios ligos

Psoriazė dažniau pasitaiko žmonėms, kuriems nustatytos šios būklės:

• Uždegiminės žarnyno ligos
• Širdies ir kraujagyslių ligos
• Metabolinis sindromas
• Cukrinis diabetas
• Nutukimas
• Inkstų ligos
• Uveitas – akies uždegiminė liga

Kam dažniausiai pasireiškia psoriazė?

Psoriazė diagnozuojama:

• Apie 2–3 % pasaulio gyventojų
• Maždaug 3 % Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų

Ligos paplitimas skiriasi priklausomai nuo regiono ir etninės grupės. Pasauliniu mastu psoriazė dažniau nustatoma Šiaurės Europoje, o rečiausiai – Rytų Azijoje.

Psoriazės diagnostika

Psoriazės nustatymas paprastai pradedamas išsamiu gydytojo įvertinimu. Vizito metu specialistas apžiūri odą ir surenka informaciją apie paciento sveikatos būklę, taip pat domisi, ar šeimoje yra buvę psoriazės atvejų.

Klinikinė apžiūra

Daugeliu atvejų psoriazę galima atpažinti remiantis vien tik fizine apžiūra, ypač kai būdingi odos pakitimai matomi tipinėse vietose, tokiose kaip:

• Galvos oda
• Ausys
• Alkūnės
• Keliai
• Bamba
• Rankų ir kojų nagai

Šiose srityse dažniausiai pastebimos psoriazinės plokštelės ar kiti ligai būdingi požymiai.

Laboratoriniai tyrimai

Jeigu kyla abejonių dėl diagnozės arba reikia atmesti kitas odos ligas, gydytojas gali atlikti biopsiją. Jos metu paimamas nedidelis odos ar nago audinio mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje, siekiant patvirtinti diagnozę ir įsitikinti, kad simptomus nesukelia infekcija.

Psoriazės eiga

Psoriazė neturi aiškiai apibrėžtų stadijų. Liga gali progresuoti laikui bėgant, o simptomai – stiprėti arba kartotis paūmėjimų forma. Dėl šios priežasties rekomenduojama nuolat stebėti ligos požymius ir apie bet kokius pokyčius laiku informuoti gydytoją. Ankstyvas reagavimas gali padėti išvengti sunkios psoriazės formos ar su ja susijusių komplikacijų.

Psoriazės gydymas

Psoriazės gydymo būdų yra daug, o jų pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo, pažeistų kūno vietų, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kitų individualių veiksnių. Vieni gydymo metodai lėtina pernelyg greitą odos ląstelių dauginimąsi, kiti padeda sumažinti niežėjimą, sausumą ir uždegimą.

Vaistai, naudojami gydant psoriazę

Dažniausiai taikomos vietinio poveikio priemonės:

• Steroidiniai kremai ir tepalai
• Receptiniai vietinio poveikio preparatai su roflumilastu
• Drėkinamosios priemonės sausai odai
• Salicilo rūgštis
• Akmens anglies degutas, dažnai naudojamas galvos odos psoriazei gydyti (losjonų, kremų, putų, šampūnų ar vonios priemonių pavidalu)
• Vitamino D pagrindu sukurti kremai ar tepalai, skiriami gydytojo
• Retinoidų kremai
• Kalcineurino inhibitoriai
• Antralinas

Gydymas esant vidutinio sunkumo ar sunkiai psoriazei

Kai vietinio poveikio priemonių nepakanka, taikomi sisteminiai gydymo metodai:

Metotreksatas

Šis vaistas skiriamas tik sunkiais atvejais, nes gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, įskaitant kaulų čiulpų, kepenų ar plaučių pažeidimus. Gydymo metu būtina nuolatinė medicininė priežiūra, laboratoriniai tyrimai, o kartais – papildomi vaizdiniai ar invaziniai tyrimai.

Retinoidai

Tai vaistai, susiję su vitaminu A, vartojami tablečių ar vietinio poveikio formomis. Geriamieji retinoidai gali sukelti sunkių nepageidaujamų reiškinių, įskaitant apsigimimus, todėl jie netinka nėščioms moterims ar planuojančioms pastoti.

Ciklosporinas

Imuninę sistemą slopinantis vaistas, naudojamas tais atvejais, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi. Jis gali pakenkti inkstams ir padidinti kraujospūdį, todėl gydymo metu būtina atidi sveikatos būklės kontrolė.

Biologinė terapija

Biologiniai vaistai veikia tikslines imuninės sistemos grandis, kurios psoriazės atveju yra pernelyg aktyvios. Šiai grupei priskiriami įvairūs preparatai, naudojami tiek odos psoriazei, tiek psoriaziniam artritui gydyti.

Nebiologiniai sisteminiai vaistai

Šios priemonės nėra pagamintos iš gyvų organizmų. Naujesnės kartos vaistai, tokie kaip JAK inhibitoriai, blokuoja uždegiminius signalus organizme. Jie veikia greitai ir dažnai vartojami tablečių forma, be injekcijų poreikio.

Fermentų inhibitoriai

Tokie vaistai kaip apremilastas ar deucravacitinibas skirti ilgalaikiam uždegiminių ligų, įskaitant psoriazę ir psoriazinį artritą, gydymui. Jie veikia slopindami specifinius fermentus, kurie dalyvauja uždegimo procesuose.

AHR agonistai

Tapinarofas – tai nesteroidinis vietinio poveikio kremas, naudojamas vieną kartą per dieną. Jis tinkamas daugumai kūno sričių, išskyrus akis ir makšties vidų.

Šviesos terapija

Fototerapijos metu gydytojas kontroliuojamai veikia odą ultravioletiniais spinduliais, taip lėtindamas odos ląstelių dauginimąsi. Vienas iš metodų – PUVA terapija, kai derinamas psoraleno vartojimas ir ultravioletiniai A tipo spinduliai.

Psoriazės simptomų lengvinimas namuose

Kai kurie natūralūs ar papildomi metodai gali padėti sumažinti psoriazės simptomus, nors nė vienas iš jų nėra pripažintas visiškai veiksmingu. Tokios priemonės gali būti naudojamos kaip papildomas pasirinkimas:

• Vietinio poveikio preparatai su oregono vynuoge
• Drėgnesnės aplinkos palaikymas
• Kremai su kapsaicinu
• Omega-3 riebalų rūgštys
• Alavijo preparatai
• Avižų vonios

Šios priemonės gali padėti sumažinti odos sausumą ir diskomfortą, tačiau jų poveikis skiriasi priklausomai nuo individualios organizmo reakcijos.

Psoriazės sveikatos netolygumai

Skirtingos rasinės ir etninės grupės psoriazę patiria nevienodai. Tyrimai rodo, kad baltaodžiams ši liga nustatoma dažniau nei kitoms grupėms. Tačiau taip pat pastebima, kad kitų rasių ir etninių bendruomenių atstovai apie simptomus praneša rečiau. Tai siejama su keliais veiksniais, įskaitant ribotą pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema ir dideles gydymo išlaidas, kurios gali tapti kliūtimi laiku kreiptis pagalbos.

Psoriazės komplikacijos

Psoriazė gali būti susijusi su įvairiomis gretutinėmis būklėmis. Nustačius diagnozę, svarbu aptarti su gydytoju, ar nėra šių galimų komplikacijų:

• Akių ligos, pavyzdžiui, junginės uždegimas
• Psoriazinis artritas
• Tam tikros onkologinės ligos
• Nutukimas
• Širdies ir kraujagyslių ligos
• Psichikos sveikatos sutrikimai, įskaitant žemą savivertę ir depresiją
• Antro tipo cukrinis diabetas
• Padidėjęs kraujospūdis
• Kitos autoimuninės ligos, tokios kaip Krono liga, celiakija ar išsėtinė sklerozė

Gyvenimas su psoriaze

Mityba sergant psoriaze

Nėra įrodyta, kad konkretūs maisto produktai tiesiogiai sukelia psoriazę. Vis dėlto tam tikri produktai gali sustiprinti uždegiminius procesus ir pabloginti simptomus. Prie tokių priskiriami:

• Alkoholis
• Pieno produktai
• Rafinuoti angliavandeniai
• Sotieji ir transriebalai
• Pridėtinis cukrus
• Gliutenas
• Raudona mėsa

Kita vertus, kai kurie maisto produktai pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Jų įtraukimas į kasdienę mitybą gali padėti sušvelninti ligos požymius:

• Žuvis, ypač tunas, skumbrė, lašiša, sardinės ir silkė, taip pat kiti liesi baltymų šaltiniai
• Augalinės kilmės baltymai, pavyzdžiui, tofu
• Vaisiai ir daržovės
• Alyvuogių aliejus
• Riešutai ir sėklos, tokios kaip graikiniai riešutai, linų sėmenys ir ispaninio šalavijo sėklos
• Pupelės ir lęšiai
• Pilno grūdo produktai
• Mažo riebumo pieno produktai, vartojami saikingai
• Maisto produktai, turintys daug omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant specialiai praturtintus jogurtus, pieną, kiaušinius ir sultis

Psoriazės valdymas kasdienybėje

Yra keletas praktinių priemonių, kurios gali padėti lengviau gyventi su psoriaze ir sumažinti simptomų pasikartojimą:

• Kasdien rinktis trumpas, šilto vandens vonias, naudojant švelnų, alergenų neturintį muilą, vengiant intensyvaus odos trynimo
• Reguliariai drėkinti odą tirštais, riebesniais kremais ar tepalais
• Gydytojo rekomendacija naudoti šviesos terapijos įrangą arba kasdien gauti apie 15–30 minučių natūralios saulės šviesos
• Rūpintis fiziniu aktyvumu, pakankamu miegu ir taikyti atsipalaidavimo metodus, pavyzdžiui, meditaciją
• Vesti užrašus apie veiksnius, kurie sukelia ligos paūmėjimus, kad būtų lengviau jų išvengti ateityje

Psoriazė ir psichikos sveikata

Psichikos sveikatos priežiūra yra svarbi visiems, tačiau psoriaze sergantys žmonės turi didesnę riziką susidurti su tam tikrais psichikos sutrikimais. Apie pastebimus simptomus būtina informuoti gydytoją. Dažniausiai su psoriaze siejamos šios būklės:

• Nerimo sutrikimai
• Depresija
• Seksualinės funkcijos sutrikimai
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimo sutrikimai
• Miego sutrikimai
• Valgymo sutrikimai
• Psichoziniai sutrikimai

Laiku atpažinta ir tinkamai gydoma psichikos sveikatos problema gali reikšmingai pagerinti bendrą gyvenimo kokybę sergant psoriaze.

Psoriazės prognozė

Ko tikėtis sergant psoriaze

Psoriazė dažniausiai prasideda jauname suaugusiųjų amžiuje ir daugeliu atvejų iš pradžių paveikia tik tam tikras kūno vietas. Sunkesnėmis ligos formomis odos pažeidimai gali išplisti ir apimti didelius kūno plotus. Psoriazinės plokštelės gali išnykti, oda laikinai pagerėti, tačiau po kurio laiko simptomai neretai atsinaujina.

Tai ilgalaikė liga, kuriai būdingi ramybės laikotarpiai ir paūmėjimai. Simptomų intensyvumas laikui bėgant gali kisti, priklausomai nuo gydymo, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių.

Ar psoriazė išgydoma?

Šiuo metu nėra gydymo, kuris visiškai išgydytų psoriazę. Tačiau tinkamai parinktos gydymo priemonės gali reikšmingai sumažinti simptomus, net ir esant sunkiai ligos formai. Naujausi tyrimai rodo, kad efektyviai kontroliuojant psoriazės sukeltą uždegimą, mažėja rizika susirgti širdies ligomis, patirti insultą, išsivystyti metaboliniam sindromui ar kitoms su lėtiniu uždegimu susijusioms ligoms.

Esminės įžvalgos

Psoriazė yra visą gyvenimą trunkanti liga, kuri negydoma gali palaipsniui sunkėti. Vis dėlto egzistuoja daugybė būdų, padedančių suvaldyti simptomus. Reguliarus gydomųjų kremų ir tepalų naudojimas, tam tikrų maisto produktų ribojimas, taip pat nuolatinė gydytojo priežiūra ir paskirtas gydymas leidžia išlaikyti gerą savijautą. Net ir sergant psoriaze galima gyventi visavertį, aktyvų ir sveiką gyvenimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie psoriazę

Kaip atrodo psoriazė?

Dažniausiai pasitaikanti forma – plokštelinė psoriazė – pasireiškia iškilusiais, nelygiais odos plotais, padengtais pleiskanomis. Pažeistų vietų spalva priklauso nuo odos atspalvio ir gali svyruoti nuo raudonos ar koralinės iki violetinės. Pleiskanos paprastai būna baltos, sidabriškos arba pilkšvos.

Ar psoriazė gali visiškai išnykti?

Gydymas gali ženkliai sumažinti ar net visiškai nuslopinti simptomus, tačiau pati liga yra lėtinė ir neišgydoma. Tai reiškia, kad simptomai gali vėl pasireikšti net ir po ilgesnio pagerėjimo laikotarpio.

Kiek trunka psoriazės paūmėjimas?

Paūmėjimai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tinkamas gydymas dažnai padeda sutrumpinti šį laikotarpį. Kai simptomai išnyksta, liga laikoma remisijoje. Šis laikotarpis gali trukti kelis mėnesius ar net keletą metų, priklausomai nuo individualios ligos eigos.

Šaltiniai

• European Dermatology Forum. European S3-Guideline on the systemic treatment of psoriasis vulgaris
• World Health Organization. Global report on psoriasis
• Boehncke, W.-H., Schön, M. P. Psoriasis. The Lancet
• National Institute for Health and Care Excellence (NICE). Psoriasis: assessment and management
• Griffiths, C. E. M., Barker, J. N. W. N. Pathogenesis and clinical features of psoriasis. The Lancet