Psoriazė: simptomai, tipai ir gydymas

Psoriazė yra autoimuninis sutrikimas, kuris sukelia storų, žvynuotų plokštelių susidarymą ant odos. Nors šios būklės visiškai išgydyti neįmanoma, yra gydymo metodų, padedančių sumažinti simptomų stiprumą ir paūmėjimų dažnumą.

Psoriazė atsiranda tada, kai imuninė sistema skatina per didelę odos ląstelių gamybą.

Paprastai odos ląstelės atsinaujina per maždaug 30 dienų, tačiau sergant psoriaze šis procesas įvyksta vos per 3-4 dienas. Naujos ląstelės nesunyksta natūraliai, o kaupiasi ant odos paviršiaus, formuodamos uždegimines, niežtinčias ir kartais skausmingas plokšteles.

Psoriazė pasireiškia apie 7,5 milijono suaugusiųjų, o jos dažnis vienodas tiek vyrams, tiek moterims.

Ligos pradžia dažniausiai būna dviem amžiaus periodais: 15-25 metų ir 50-60 metų, tačiau ji gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, net vaikystėje.

Psoriazės simptomai

Psoriazė sukelia odos ląstelių kaupimąsi, dėl ko susiformuoja storos, sausos, žvynais padengtos odos plokštelės.

Paūmėjimai ir remisijos

Psoriazė pasireiškia paūmėjimų (kai simptomai stiprėja) ir remisijų (kai simptomai susilpnėja ar išnyksta) laikotarpiais. Remisijos gali trukti nuo 1 mėnesio iki metų, tačiau numatyti jų trukmę yra sunku.

Ligos sunkumas

Psoriazės sunkumas priklauso nuo jos tipo, simptomų lokalizacijos ir bendros būklės:

Lengva psoriazė – dengia mažiau nei 3% kūno.
Vidutinė psoriazė – dengia 3-10% kūno.
Sunki psoriazė – dengia daugiau nei 10% kūno.

Maždaug 25% sergančiųjų turi vidutinio sunkumo arba sunkią psoriazės formą.

Psoriazės tipai

Psoriazė gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios skiriasi savo išvaizda, simptomais ir pažeistomis kūno vietomis.

Plokštelinė psoriazė

Ši forma pasitaiko 80-90% psoriaze sergančių žmonių. Ją atpažinti galima pagal iškilusias, paraudusias ir uždegimines odos vietas.

Šviesios odos žmonėms – pažeidimai yra rausvi arba raudoni, padengti baltai sidabrinėmis žvynuotomis plokštelėmis.
Vidutinio atspalvio odai – plokštelės dažniausiai būna koralinės spalvos.
Tamsios odos žmonėms – pažeidimai gali būti tamsiai rudi arba violetiniai su pilkšvais žvynais.

Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos: nugara, sėdmenys, galvos oda ir galūnės, tačiau liga gali išplisti bet kur.

Atvirkštinė psoriazė

Ši psoriazės rūšis dažniausiai išsivysto odos klostėse, tokiose kaip:

pažastys,
kirkšnys,
odos plotai po krūtimis,
lytinių organų ar sėdmenų sritys.

Pažeidimai šiose vietose dažnai neturi žvynų, būna lygesni ir blizgūs. Dėl pastovaus trynimosi ir prakaitavimo šio tipo psoriazė gali paūmėti, ypač žmonėms su antsvoriu ar giliomis odos raukšlėmis.

Eritroderminė psoriazė

Tai reta, bet labai sunki psoriazės forma, kuri pasireiškia 1-2,25% sergančiųjų.

Šiai būklei būdingas stiprus odos uždegimas dideliuose kūno plotuose, kartu su:

intensyviu niežuliu,
skausmu,
stipriu odos lupimusi.

Ši forma gali sutrikdyti organizmo cheminę pusiausvyrą, todėl gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip:

plaučių uždegimas,
širdies nepakankamumas,
skysčių kaupimasis organizme.

Jei pasireiškia šie simptomai, būtina skubi medicininė pagalba, gali prireikti gydymo ligoninėje.

Lašelinė psoriazė

Ši psoriazės forma būdinga mažiau nei 30% sergančiųjų, dažniausiai vaikams ir paaugliams.

Būdinga smulkių, atskirų dėmelių atsiradimas ant odos, kurios nėra tokios storos kaip plokštelinės psoriazės pažeidimai.

Šią psoriazės formą gali sukelti:

viršutinių kvėpavimo takų infekcijos,
streptokokinė infekcija,
tonzilitas,
stresas,
odos pažeidimai.

Kartais ši psoriazės forma išnyksta savaime ir daugiau nepasikartoja, tačiau gali sugrįžti vėliau plokštelinės psoriazės pavidalu.

Pūslinė psoriazė

Tai reta psoriazės forma, kuriai būdingi baltos pūslės su pūliais, apsuptos uždegiminės odos.

Pūslinė psoriazė gali paveikti tik tam tikras kūno vietas (pavyzdžiui, rankas ir pėdas) arba pasireikšti visame kūne.

Svarbu pažymėti, kad:

Tai nėra infekcinė liga.
Ji nėra užkrečiama.

Kaip diagnozuojama psoriazė?

Psoriazės diagnozę gydytojas nustato įvertinęs paciento simptomus ir išklausęs jo asmeninę bei šeimos ligos istoriją. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama odos biopsija, siekiant atmesti kitas odos ligas, pavyzdžiui, egzemą.

Norint įvertinti psoriazės sunkumą, taikomi įvairūs metodai:

Kūno paviršiaus ploto įvertinimas (BSA) – nustatoma, kiek procentų kūno dengia pažeista oda.
Psoriazės ploto ir sunkumo indeksas (PASI) – skaičiuojamas pagal odos sustorėjimą, pleiskanojimą ir spalvos pakitimus.
Dermatologinės gyvenimo kokybės indeksas (DLQI) – vertinama, kaip psoriazė veikia kasdienį paciento gyvenimą.

Sunkumo lygis	Pažeistas kūno plotas (BSA)	PASI balas
Lengva	mažiau nei 3%	0-4
Vidutinė	3-10%	5-9
Sunki	daugiau nei 10%	10+

Psoriazės priežastys ir sukėlėjai

Psoriazė yra autoimuninė liga, kuri daro įtaką imuninei sistemai.

Imuninė sistema gamina T ląsteles, kurios apsaugo organizmą nuo infekcijų. Tačiau sergant psoriaze, dėl tam tikrų veiksnių imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas odos ląsteles. Tai sukelia uždegimą ir greitesnį odos ląstelių dauginimąsi, dėl ko susidaro žvynelinės plokštelės.

Dažniausi psoriazės paūmėjimo veiksniai:

Stresas ir nerimas
Odos pažeidimai (įbrėžimai, nudegimai saulėje, vabzdžių įkandimai)
Šaltas, sausas oras
Infekcijos
Hormoniniai pokyčiai

Tam tikri vaistai taip pat gali sukelti psoriazės paūmėjimą:

Liitis
Beta adrenoblokatoriai
Vaistai nuo maliarijos
Interferonai
Imikvimodas
Kai kurie antibiotikai
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Psoriazės rizikos veiksniai

Psoriazės išsivystymui įtaką daro tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai.

Ligos, galinčios padidinti psoriazės riziką:

Uždegiminė žarnyno liga (IBD) – apima Krono ligą ir opinį kolitą. Kai kurie psoriazės gydymui skirti vaistai gali pabloginti šių ligų simptomus.
Genetika – apie 40% psoriaze sergančių žmonių turi šeimos istoriją, susijusią su šia liga.
Infekcijos – psoriazės paūmėjimą jauname amžiuje gali sukelti angina, bronchitas ar tonzilitas.

Kiti rizikos veiksniai:

Širdies ir kraujagyslių ligos
Metabolinis sindromas
Aukštas kraujospūdis
Diabetas
Rūkymas
Per didelis alkoholio vartojimas
Nutukimas

Psoriazės komplikacijos

Psoriazė gali sukelti kitų sveikatos problemų, veikiančių kaulus, raumenis ir metabolizmą.

Apie 1 iš 3 psoriaze sergančių žmonių per 5-10 metų išsivysto psoriazinis artritas (PsA).
Psoriazinis artritas – tai lėtinė autoimuninė liga, kuri dažniausiai pasireiškia 30-50 metų žmonėms. Ji sukelia sąnarių skausmą, patinimą ir gali ilgainiui juos pažeisti.

Žmonės, sergantys psoriaze, taip pat turi didesnę riziką susirgti:

depresija,
nerimo sutrikimais,
širdies ir kraujagyslių ligomis,
metaboliniu sindromu,
cukriniu diabetu,
kai kuriomis vėžio formomis (plaučių vėžiu, limfoma, odos vėžiu).

Psoriazės gydymas

Psoriazė nėra visiškai išgydoma, tačiau yra gydymo būdų, padedančių sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Gydymo metodas priklauso nuo psoriazės tipo, sunkumo ir bendros paciento sveikatos būklės.

Vaistai be recepto

Akmens anglies degutas – gali sumažinti niežėjimą ir pleiskanojimą.
Hidrokortizono kremai – padeda sumažinti uždegimą ir niežėjimą.
Salicilo rūgštis – padeda pašalinti pleiskanas, ypač galvos odoje.
Anti-niežėjimo priemonės – produktai su kalaminu, mentoliu ar kamparu gali sumažinti niežulį.

Vietinio poveikio gydymas (tepalai ir kremai)

Tai dažniausiai pirmo pasirinkimo gydymas lengvos ar vidutinės psoriazės atvejais. Šie vaistai padeda sulėtinti odos ląstelių augimą, mažina uždegimą ir niežėjimą.

Kortikosteroidai
Sintetinis vitaminas D
Retinoidai (sintetinis vitaminas A)
Pimekrolimuzo kremas ir takrolimuzo tepalas

Sisteminis gydymas

Kai psoriazė yra vidutinio sunkumo arba sunki, gydytojai gali skirti sisteminius vaistus, veikiančius visą organizmą.

Biologiniai vaistai

Šie vaistai blokuoja T ląstelių aktyvumą ir mažina uždegimą. Dažniausiai naudojami:

Adalimumabas
Certolizumabas
Infliksimabas
Ustekinumabas
Etanerceptas
Sekukinumabas

Janus kinazės (JAK) inhibitoriai

Šie vaistai blokuoja tam tikras imuninės sistemos reakcijas ir mažina uždegimą. Naudojami:

Tofacitinibas
Baricitinibas
Ruksolitinibas

Kaip sumažinti psoriazės paūmėjimų riziką?

Nors visiškai išvengti psoriazės paūmėjimų gali būti sudėtinga, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jų dažnumą ir intensyvumą:

Atpažinti ir vengti maisto produktų, kurie gali sukelti paūmėjimus.
Išlaikyti sveiką svorį, nes antsvoris gali didinti uždegiminius procesus organizme.
Reguliariai drėkinti odą, kad ji išliktų minkšta ir mažiau linkusi pleiskanoti.
Žiemos metu keliauti į saulėtą klimatą, kad būtų gaunama daugiau natūralių UV spindulių.
Mažinti stresą, užsiimant joga, fizine veikla ar meditacija.
Vengti rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo, nes jie gali skatinti uždegimą organizme.
Naudoti namų priemones niežuliui malšinti, pavyzdžiui, raminamuosius losjonus.

Antuždegiminė dieta ir psoriazė

Mityba gali turėti didelę įtaką psoriazės eigai, todėl rekomenduojama laikytis sveikos ir įvairios mitybos:

✅ Riboti alkoholio vartojimą✅ Vartoti liesus baltymų šaltinius, tokius kaip vištienos krūtinėlė✅ Valgyti žuvį, turinčią daug omega-3 riebalų rūgščių (pvz., lašišą, skumbrę)✅ Sumažinti gliuteno vartojimą, jei nustatyta alergija ar jautrumas gliutenui✅ Vengti uždegimą skatinančio maisto, pavyzdžiui, produktų su rafinuotais angliavandeniais ir sočiaisiais riebalais

Dažniausiai užduodami klausimai apie psoriazę

Kas yra pagrindinė psoriazės priežastis?

Tikslios psoriazės atsiradimo priežastys nėra žinomos. Tačiau ši liga dažnai pasireiškia šeimose, todėl genetika vaidina svarbų vaidmenį. Ne visi, turintys artimųjų su psoriaze, suserga šia liga, todėl manoma, kad ligos išsivystymui reikalingi tam tikri veiksniai arba trigeriai.

Psoriazė yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas odos ląsteles, skatindama per didelį jų dauginimąsi.

Svarbu pabrėžti, kad psoriazė nėra užkrečiama ir negali plisti nuo vieno žmogaus kitam.

Kokių vitaminų trūkumas gali sukelti psoriazę?

Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikrų vitaminų trūkumas gali būti susijęs su psoriazės vystymusi:

Vitamino D trūkumas – tyrimai parodė, kad 14 iš 20 tyrimų rado ryšį tarp psoriazės ir mažo vitamino D kiekio.
Vitamino E trūkumas – gali būti susijęs ne tik su psoriaze, bet ir su vitiligu, atopiniu dermatitu bei akne.
Vitamino A trūkumas – gali skatinti psoriazės paūmėjimus bei grybelines odos infekcijas.

Kas dažniausiai sukelia psoriazės paūmėjimą?

Daugeliui žmonių psoriazės simptomai gali suaktyvėti dėl šių veiksnių:

Stresas ir nerimas
Odos pažeidimai (įpjovimai, nudegimai saulėje, vabzdžių įkandimai)
Per ilgas saulės poveikis
Šaltas, sausas oras
Infekcijos
Hormoniniai pokyčiai

Kaip greitai atsikratyti psoriazės?

Nėra universalaus ir greito sprendimo, kaip atsikratyti psoriazės. Gydymas, kuris veiksmingas vienam žmogui, gali būti neveiksmingas kitam.

Galimi gydymo būdai:

Fototerapija – reguliariai veikiant odą ultravioletiniais spinduliais.
Vietiniai kremai ir tepalai – padeda sumažinti uždegimą ir pleiskanojimą.
Sisteminiai vaistai – geriami arba leidžiami vaistai, kurie veikia visą organizmą.
Streso mažinimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas.

Ar psoriazė gali visiškai išnykti?

Psoriazė gali išnykti tam tikram laikui, tačiau dažniausiai paūmėjimai grįžta. Ši liga turi remisijos ir paūmėjimo laikotarpius, kurie gali trukti nuo 1 mėnesio iki kelerių metų.

Remiantis Amerikos dermatologijos akademijos duomenimis, dauguma remisijų trunka nuo 1 iki 12 mėnesių.