Šarminis vanduo ir vėžys

Šarminis vanduo pastaruoju metu dažnai minimas kaip galinti padėti saugoti nuo vėžio ar netgi palengvinti sveikimą. Tačiau ar šie teiginiai pagrįsti mokslu? Apžvelkime, kaip šarminis vanduo veikia žmogaus organizmą, kiek mūsų kūnas iš tikrųjų gali paveikti pH lygį, ir ką tyrimai sako apie šio vandens naudą sveikatai bei onkologinių ligų prevenciją.

Kas yra šarminis vanduo

Šarminis vanduo – tai tiesiog vanduo, kuriame yra daugiau šarminių mineralų nei įprastame vandenyje. Standartinis geriamas vanduo paprastai turi neutralų arba šiek tiek šarminį pH – apie 7–7,5. Tuo tarpu šarminio vandens pH dažniausiai siekia 8 ar net 9. Didžiausią įtaką vandens pH turi į jį patekę mineralai: natrio, kalcio, magnio ir kiti.

Šarminį vandenį galima gauti įvairiais būdais – naudojant specialius filtrus, pridedant sodos, įrenginiuose, vadinamuose jonizatoriais, arba tiesiog perkant parduotuvėje. Svarbu paminėti, kad tam tikros vandens valymo sistemos, tokios kaip atvirkštinės osmozės, visiškai išvalo mineralus, todėl toks vanduo sveikatai nėra palankus – panašiai kaip augalams, kurie laistomi tik distiliuotu vandeniu.

Kokią įtaką turi mityba

Šarminio vandens šalininkai dažnai rekomenduoja ir šarminę mitybą. Alkaliniais laikomi dauguma daržovių, dauguma vaisių, sėklos bei net… citrinų sultys (nors jos rūgščios, organizme tampa šarminės). Tuo tarpu rūgštines savybes turi mėsa, pupelės, riešutai, grūdai.

Paprastai sveikatai naudingiausi yra šarminiai produktai, tačiau kai kurie rūgštiniai (pvz., pupelės, riešutai, pilno grūdo produktai, morkos) taip pat ypač vertingi.

Kaip organizmas reguliuoja pH

Norint suprasti, ar šarminis vanduo gali turėti įtakos vėžio rizikai ar gydymui, svarbu žinoti pH reguliavimą kūne. pH nurodo, kiek rūgštinis ar šarminis yra skystis: 1–6,9 – rūgštus, 7 – neutralus, 7,1–14 – šarminis.

Mūsų kraujo pH išlieka itin stabilus – tarp 7,35–7,45. Tai šiek tiek šarminis intervalas, būtinas daugeliui fermentų ir baltymų veikti tinkamai. Staigus nukrypimas nuo šių reikšmių organizmui pavojingas – tiek smarkus rūgštėjimas (acidozė), tiek per didelis šarminimas (alkalozė) gali būti gyvybei grėsmingi.

Nors šlapimo pH keičiasi priklausomai nuo mitybos ar kitų procesų, taip organizmas reguliuoja, kad kraujo pH išliktų pastovus. Kiti kūno skysčiai ar organai, pavyzdžiui, skrandžio sultys ar makšties terpė, natūraliai yra kur kas rūgštingesni.

Kaip reguliuojama pH

• Kvėpavimas: Plaučiai šalina anglies dioksidą, palaikydami rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Greitesnis kvėpavimas sumažina rūgšties kiekį.
• Inkstai: Jie gali sulaikyti arba pašalinti šarminius bei rūgštinius junginius, bet veikia lėčiau nei kvėpavimas.
• Kiti tamponai kūne: Pavyzdžiui, kraujo baltymai padeda greitai susidoroti su rūgščių pertekliumi.

Dėl šių priežasčių pH nukrypti yra sudėtinga – net jei pakeisime mitybą ar gersime daug šarminio vandens, kraujo pH kisti nepradės. Tai patvirtina tyrimai: net su šarminiu vandeniu ir tokiu pačiu maistu kraujo pH pokytis būna menkas – tik 0,014 vieneto, o šlapime pH gali pasikeisti net ir vienu vienetu.

Kas vyksta su šarminiu vandeniu virškinamajame trakte

Prarijus šarminį vandenį, jis pirmiausia patenka į skrandį, kur natūraliai vyrauja stipriai rūgštinė terpė (pH 1,5–3,5). Nedidelis rūgštingumo sumažėjimas būna tik trumpam, nes tolimesnėse žarnyno atkarpose maistas ir skysčiai susilieja su virškinimo sultimis, todėl viskas vėl pasiekia natūralų pH. Taigi gėrimo pH įtakos organizmo terpėms praktiškai neturi.

Pažymėtina, kad vandenyje esantys mineralai gali papildyti trūkstamus elementus ir, jei organizme tuo metu kažko trūksta, žmogus gali pasijusti geriau. Tačiau efektas nėra susijęs būtent su šarmingumu.

Šarminis vanduo ir vėžys: ką rodo tyrimai?

Laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad vėžio ląstelės mėgsta rūgštesnę aplinką – taip joms lengviau daugintis. Net aplinkiniai audiniai šalia navikų paprastai tampa rūgštūs, o tai siejama su vėžio augimu ir plitimu. Tačiau bandymai tokius rezultatus perkelti į žmogaus organizmą nepavyksta.

Dauguma tyrimų, kurie bandė įvertinti šarminio vandens ar šarminės mitybos poveikį onkologijai, reikšmingų rezultatų nepateikė. Didelė apžvalga, apėmusi 252 publikacijas, nepatvirtino, kad šarminis vanduo mažintų vėžio riziką ar stabdytų jo vystymąsi. Tik vienoje aprašyta menka sąsaja tarp šarminio sūrio ir šlapimo pūslės vėžio, tačiau kitame tyrime šlapimo pH pokyčiai jokios reikšmingos įtakos nerodė.

Ar šarminis vanduo gali padėti esant kitoms būklėms?

Kol kas pagrindiniai tyrimai dėl šarminio vandens pritaikymo sveikatai vyksta laboratorijose. Vieno bandymo metu, kai pH buvo 8,8, šis vanduo galėjo slopinti fermentą pepsiną – medžiagą, dirginančią stemplę rėmens metu. Tačiau tokį patį efektą duoda ir įprasti rūgštingumą mažinantys vaistai.

Nauji eksperimentai atliekami ir su gyvūnais: pavyzdžiui, tirtas šarminio vandens poveikis pelėms ir nustatyta, kad jų chromosomų galiniai telomerai buvo ilgesni, kas hipotetiškai galėtų būti susiję su lėtesniu senėjimu. Žmonėms šis efektas bent kol kas nėra įrodytas.

Galiausiai, jei ateityje bus nustatyta, kad šarminis vanduo naudingas, svarbu bus įvertinti – ar poveikį davė pats šarminis balansas, ar tiesiog atstatyti mikroelementų trūkumai.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis šarminį vandenį

Vartojant šarminį vandenį retai pasitaiko šalutinių reakcijų žmonėms, kurių inkstai sveiki. Tačiau kai kuriems gali pasireikšti simptomai, susiję su rūgščių-šarmų pusiausvyros pokyčiais, pavyzdžiui, pykinimas, niežtinti oda, dilgčiojimas, sumišimas.

Eldery ir neišnešioti naujagimiai natūraliai gali turėti mažesnį skrandžio rūgštingumą, todėl jiems virškinimo sistema jautresnė bakterinėms infekcijoms. Verta prisiminti, kad skrandžio rūgštis – apsaugos priemonė nuo bakterijų ir normaliai virškindama baltyminį, kietesnį maistą. Ilgalaikis šarminio vandens vartojimas teoriškai galėtų sumažinti šią apsaugą.

Kai kuriems brangiausias šalutinis poveikis – piniginis: parduotuvėse šarminis vanduo brangus, o šarminių įrenginių kainos kartais siekia ir tūkstančius.

Asmenims, sergantiems inkstų, širdies ar virškinamojo trakto ligomis, taip pat tiems, kuriems taikomas specifinis gydymas, būtina pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti šarminį vandenį ar keičiant mitybą.

Išvados

Dabartiniai tyrimai nerodo, kad šarminis vanduo galėtų reikšmingai paveikti vėžio išsivystymą ar eigą. Vietoje to, mokslas rekomenduoja pagrindines rizikos mažinimo priemones: visavertę mitybą, fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą. Dauguma šarminių produktų išties sveiki, tačiau svarbu nepamiršti ir dalies rūgštinių maisto produktų (pvz., pupelių), kurie taip pat turi svarbių maistinių medžiagų. Greitų, paprastų sprendimų vėžio prevencijai kol kas nėra – senos, patikrintos sveikos gyvensenos taisyklės išlieka pagrindinės.