Stomatitas

Stomatitas yra bendras terminas, apibūdinantis burnos gleivinės uždegimą ir skausmą, kuris gali apsunkinti valgymą, kalbėjimą ir net miegą. Ši būklė gali pasireikšti bet kurioje burnos dalyje: skruostų vidinėje pusėje, dantenose, liežuvyje, lūpose ar gomuryje.

Stomatito rūšys

Stomatitas gali būti kelių rūšių:

• Aftinės opos – tai pavienės arba grupinės gelsvos ar blyškios opos su raudonu apvadu, dažniausiai atsirandančios skruostų vidinėje pusėje, liežuvyje ar lūpų viduje.
• Pūslelinė – tai skysčio pripildytos pūslelės, kurios atsiranda ant ar aplink lūpas, rečiau – ant dantenų ar gomurio. Vėliau jos apsitraukia šašu ir gali būti lydimos dilgčiojimo, skausmo ar deginimo pojūčio prieš joms pasirodant.
• Burnos gleivinės dirginimas, kurį gali sukelti:
  • netyčinis skruosto, liežuvio ar lūpos įkandimas;
  • dantų breketai ar kiti ortodontiniai prietaisai, taip pat aštrūs, nuskilę dantys;
  • tabako kramtymas;
  • burnos gleivinės nudegimas nuo karšto maisto ar gėrimų;
  • dantenų uždegimas (gingivitas) ar kitos burnos infekcijos;
  • jautrumas tam tikriems maisto produktams ar vaistams;
  • autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė, Krono liga ar Behčeto sindromas;
  • tam tikrų vaistų vartojimas, įskaitant chemoterapiją, antibiotikus, reumatoidinio artrito ar epilepsijos gydymui skirtus preparatus;
  • spindulinė terapija, naudojama vėžio gydyme.

Stomatito simptomai: aftinės opos ir pūslelinė

Aftinės opos:

• gali būti skausmingos;
• paprastai trunka nuo 5 iki 10 dienų;
• linkusios kartotis;
• dažniausiai nesukelia karščiavimo.

Pūslelinė:

• dažniausiai būna skausminga;
• praeina per 7-10 dienų;
• gali būti lydima peršalimo ar gripo simptomų.

Stomatito priežastys: aftinės opos ir pūslelinė

Aftinės opos

Nors tikslios aftinių opų priežastys nėra žinomos, jų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai: tam tikri vaistai, burnos gleivinės sužalojimai, netinkama mityba, stresas, bakterijos ar virusai, miego trūkumas, staigus svorio kritimas. Taip pat kai kurie maisto produktai, tokie kaip bulvės, citrusiniai vaisiai, kava, šokoladas, sūris ir riešutai, gali paskatinti opų atsiradimą.

Aftinės opos gali būti susijusios su laikinu imuninės sistemos susilpnėjimu dėl peršalimo, hormoninių pokyčių ar vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo. Net atsitiktinis skruosto įkandimas ar aštrus maistas gali išprovokuoti jų atsiradimą.

Manoma, kad šios opos gali turėti genetinį polinkį ir yra laikomos autoimunine liga, tačiau jos nėra užkrečiamos.

Pūslelinė

Pūslelinę sukelia herpes simplex 1 tipo virusas. Skirtingai nei aftinės opos, pūslelinė yra užkrečiama nuo pūslelių atsivėrimo iki visiško jų užgijimo. Pirmoji infekcija dažniausiai įvyksta dar vaikystėje ir gali būti palaikyta peršalimu ar gripu. Po pirmosios infekcijos virusas lieka organizme ir gali atsinaujinti dėl tokių veiksnių kaip stresas, karščiavimas, trauma, hormonų pokyčiai (pavyzdžiui, menstruacijos) ar saulės spindulių poveikis.

Kai pūslelės pasikartoja, jos dažniausiai atsiranda toje pačioje vietoje. Be to, virusas gali išplisti į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, akis ar lytinius organus.

Dažniausių stomatito formų gydymas

Burnos opos paprastai užgyja per dvi savaites net ir be gydymo. Jei priežastis aiški, gydytojas gali paskirti tikslinį gydymą. Jei priežasties nustatyti nepavyksta, gydymas sutelkiamas į simptomų mažinimą.

Siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą, rekomenduojama:

• vengti karštų gėrimų ir maisto produktų, taip pat sūraus, aštraus ar rūgštaus maisto;
• vartoti skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas;
• jei burnoje yra nudegimų, skalauti šaltu vandeniu ar čiulpti ledukus.

Aftinių opų gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti diskomfortą ir apsaugoti nuo infekcijos. Gali padėti šie metodai:

• gerti daugiau vandens;
• skalauti burną druskos tirpalu;
• laikytis geros burnos higienos;
• ant opos tepti vietinius anestetikus, tokius kaip lidokainas (nerekomenduojama vaikams iki 6 metų);
• naudoti vietinius kortikosteroidinius preparatus, tokius kaip triamcinolono pasta, kuri padeda apsaugoti opą burnos viduje ir ant dantenų;
• specialūs preparatai gali palengvinti simptomus, jei jie naudojami ankstyvame opų vystymosi etape.

Jei opos yra stiprios ir dažnos, gali būti paskirti:

• priešuždegiminiai geliai;
• specialūs gydomieji tepalai;
• skalavimo skysčiai, skirti sumažinti uždegimą.

Jei aftinės opos kartojasi dažnai, tai gali būti folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo požymis. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimus.

Kortikosteroidiniai vaistai, tokie kaip prednizolonas, yra veiksmingiausi mažinant uždegimą ir skausmą. Jie taip pat padeda gydyti pūslelinę po kelių dienų nuo jos atsiradimo, kai virusas jau nebeaktyvus, o likęs tik uždegimas.

Ne visi žmonės gali vartoti priešuždegiminius vaistus. Pavyzdžiui, sergantiems diabetu prednizolonas gali padidinti cukraus kiekį kraujyje. Todėl prieš pradedant gydymą būtina pasitarti su gydytoju.

Pūslelinės gydymas

Šios ligos visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau gydymas gali padėti sumažinti simptomus:

• antivirusiniai vaistai, tokie kaip valacikloviras, veiksmingi, jei vartojami iškart pajutus pirmuosius simptomus;
• pūslelių padengimas apsauginiais tepalais su antivirusinėmis medžiagomis;
• ledo uždėjimas ant pažeistos vietos gali padėti sumažinti skausmą;
• L-lizino papildai ir gydytojo paskirti antivirusiniai vaistai gali sutrumpinti pūslelių gijimo laiką.

Kai kurios burnos opos gali būti rimtesnių sveikatos problemų požymis. Jei burnos opos neišnyksta per dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją.