Vaikų prievarta: rūšys, požymiai ir ilgalaikės pasekmės

Vaiko išnaudojimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o dažnai pasitaiko keli skirtingi jų tipai vienu metu. Tai rimta problema, galinti palikti žymių kūnui, psichikai ir net nulemti tolimesnį vaiko gyvenimo kelią. Svarbu suprasti, kaip ši skriauda pasireiškia, mokėti atpažinti ženklus bei žinoti, kaip apsaugoti vaikus ir reaguoti į įtarimus dėl prievartos.

Fizinio smurto pavyzdžiai ir medicininė prievarta

Skausmingas vaiko skriaudimas gali pasireikšti smūgiais, spardymais, deginimu, vaiko laikymu po vandeniu, purtymu, metimu, apribojimu ar net mušimu įvairiais daiktais. Kartais suaugusieji naudoja virves ar kitus objektus, kad privertų vaiką nekvėpuoti arba nesujudėti.

Labai reta, bet grėsminga fizinio smurto rūšis yra medicininė prievarta, dar vadinama medicinine vaiko prievarta. Tokiu atveju tėvai ar globėjai siekia vaikui nereikalingos ir žalingos medicininės priežiūros. Ši prievarta gali pasireikšti dviem būdais: kai suaugusysis išgalvoja ar išpučia vaiko ligos simptomus arba kai pats sukuria simptomus (pavyzdžiui, suleisdami vaikui vaistų be reikalo). Tokie veiksmai dažnai susiję su suaugusiojo psichikos sveikatos sutrikimais.

Seksualinė prievarta

Seksualinė prievarta apima bet kokį seksualinį veiksmą su vaiku, kuris nebūtinai reiškia fizinį prisilietimą. Prievartos pavyzdžiai: vaiko demonstravimas pornografijai, vertimas dalyvauti pornografinėse nuotraukose ar vaizdo įrašuose, intymus prisilietimas, nešvankių pasakojimų ar žinučių siuntimas, intymių kūno dalių demonstravimas vaikui, seksualinių juokų ar pasakojimų pasakymas vaiko aplinkoje.

Emocinė (psichologinė) prievarta

Emocinė prievarta žaloja vaiko emocinę raidą ir gebėjimą jaustis saugiai. Ji gali pasireikšti nuolatiniu niekinimu, gėdinimu, kritikavimu, grasinimais, užgauliojimu ar pašaipomis. Taip pat dažna ir nuošalumo forma, kai vaikui neparodomas meilės, nesuteikiama parama ir dėmesys, ignoruojami jo poreikiai. Kartais šios skriaudos vyksta vaiko akivaizdoje, stebint smurtą prieš kitus šeimos narius ar net augintinius.

Nepriežiūra ir jos pasireiškimai

Nepriežiūra – kai vaiko globėjas ar tėvas nesuteikia būtiniausios priežiūros: nesirūpina apranga, maistu, būstu, šildymu ar švara. Medicininė nepriežiūra pasireiškia tuomet, kai nesuteikiama reikalinga medicininė ar psichologinė pagalba. Vienas iš nepriežiūros pavyzdžių – reikalingų vaistų slėpimas (pavyzdžiui, vaikui, sergančiam astma, neduodamas inhaliatorius).

Taip pat nepriežiūra gali būti tuomet, kai vaikas ilgą laiką paliekamas vienas ar nesaugioje aplinkoje. Jei tėvai ar globėjai dingsta, atsisako bendravimo ar nesirūpina vaiku, tai laikoma vaiko palikimu be priežiūros.

Priklausomybės ir jų įtaka vaikui

Kai tėvai arba globėjai piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais, tai dažnai atsiliepia vaikų saugumui. Pavyzdžiai: vaikai, kurie neprižiūrimi, nes tėvai yra apsvaigę; vaikams suteikiami narkotikai arba alkoholis; narkotinių medžiagų gamyba namuose vaikų akivaizdoje; vaisiaus apnuodijimas dar prieš gimimą dėl motinos piktnaudžiavimo.

Prekyba žmonėmis ir vaikų išnaudojimas

Prekyba vaikais dažnai siejama su prostitucija, pornografija – tai vadinama komerciniu vaikų seksualiniu išnaudojimu. Taip pat vaikai gali būti verčiami elgetauti, platinti narkotikus ar sunkiai dirbti už menką atlyginimą. Priklausomai nuo situacijos, prekyba vaikais gali būti tiek seksualinės, tiek fizinės prievartos forma.

Pirmieji prievartos ženklai

Vaikystėje gali atsirasti mėlynių ar nubrozdinimų dėl žaidimų, tačiau kai kurie ženklai signalizuoja apie rimtesnes problemas. Svarbu stebėti tiek fizinius, tiek emocinius požymius.

Fizinės prievartos požymiai

• Randai, nudegimai ar sumušimai, kurių vaikas negali paaiškinti
• Žymės ant kūno, kurių forma primena ranką, diržą ar kitus daiktus
• Sužeidimai skirtingame gijimo etape
• Nesuteikta medicininė ar dantų pagalba
• Mėlynės pilvo ar kaklo srityje, ant ausų – tokios vietos nėra būdingos atsitiktinėms vaikų traumoms
• Vaikas vengia prisilietimų, bijo grįžti namo, dėvi netinkamus orui drabužius, pasitraukia iš draugų rato

Seksualinės prievartos požymiai

• Nepaaiškinamas nenoras bendrauti su tam tikru žmogumi
• Kraujo dėmės ar suplėšyti apatiniai drabužiai
• Kraujosruvos ar įbrėžimai lytinių organų srityje
• Skausmas, niežėjimas, sunku vaikščioti ar sėdėti
• Ankstyvas nėštumas ar lytiškai plintančios ligos
• Atsisakymas nusirengti kitų akivaizdoje, bėgimas iš namų
• Nepaprastai ankstyvas seksualinis elgesys arba žinios, neįprastos vaiko amžiui

Emocinės prievartos požymiai

• Nuolatinis nerimas suklysti
• Vėluojanti kalbos raida, sunkumai mokykloje
• Savęs nuvertinimas, depresija
• Dideli elgesio kraštutinumai (pernelyg paklusnus arba labai reikalaujantis)
• Galvos ar pilvo skausmai be aiškios priežasties
• Neturi artimo ryšio su tėvu ar globėju
• Nesidomi draugais, užsiėmimais

Nepriežiūros požymiai

• Vaikas nuolat atrodo nešvarus
• Dažnai paliekamas vienas arba su kitais vaikais be priežiūros
• Vartoja daugiau maisto nei įprasta arba slepia maistą ateičiai
• Dažnai praleidžia mokyklą
• Lėtai auga ar nepriauga svorio
• Negauna būtinos medicininės, dantų ar psichologinės pagalbos
• Užsisklendžia, išgyvena apatiją, elgiasi agresyviai ar baikščiai
• Turi sunkumų su kalba, maistu ar elgiasi destruktyviai

Prekybos vaikais požymiai

• Dažni neatėjimai į mokyklą
• Bėgimas iš namų
• Netikėti drabužių ar socialinio rato pokyčiai
• Ryšiai su žymiai vyresniu asmeniu
• Privalo daug skolinti ar kalba apie pinigų atidavimą „už skolą“
• Rūpinasi svetimais vaikais
• Į klausimus atsako taip, lyg būtų išmokęs tekstą

Kaip smurtas veikia vaikus?

Vaiko prievarta gali sukelti žalos tiek iškart, tiek ilgainiui. Dėl smurto vaikai patiria tiek fizinius, tiek emocinius sunkumus. Kartais pasekmės būna mirtinos.

Smurto pasekmės gali priklausyti nuo daugybės veiksnių – smurto rūšies, trukmės, stiprumo, ryšio su smurtautoju ir net vaiko amžiaus.

Trumpalaikiai padariniai

Vaikai gali patirti sumušimų, nubrozdinimų, skausmo ar kitų fizinių sužalojimų. Kūdikiams ypač pavojinga – dėl smurto jie gali patirti rimtų galvos traumų, prarasti sąmonę, patirti konvulsijas ar net tapti neįgaliais. Seksualinė prievarta kelia ir papildomą riziką – užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis.

Be fizinių pasekmių, vaikai dažnai patiria ir psichologinį sukrėtimą: ima elgtis agresyviai ar atvirkščiai, pasitraukia, nebebendrauja su kitais, atsisako veiklų, kurios anksčiau teikė džiaugsmo. Gali grįžti jau pamiršti įpročiai, pavyzdžiui, naktinis šlapinimasis lovoje. Paaugliai gali pradėti vartoti narkotikus ar alkoholį, ieškoti rizikos.

Ilgalaikiai padariniai

Nuo fizinio smurto gali likti ilgalaikė žala, pavyzdžiui, vystytis neurologinės ligos, turėti įgimtų sutrikimų, patirti apribojimų gyvenime. Sunkiais atvejais gali būti reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ar net aparatūrinė gyvybės palaikymo sistema.

Smurto sukeliamas užsitęsęs stresas ilgainiui paveikia kūno funkcijas. Dėl to didėja rizika susirgti širdies ar plaučių ligomis, tam tikromis vėžio formomis, atsiranda psichologinių sutrikimų – depresija, nerimas, atminties problemos, potrauminio streso sutrikimas.

• Polinkis į savižudybę
• Smurto prieš kitus arba nuolankumo skatinimas
• Sveikatos ar emocinių problemų ignoravimas
• Pasitikėjimo kitais sunkumai
• Rizikingas lytinis elgesys arba didelis atsiribojimas
• Lėtinis skausmas (dažni galvos ar pilvo skausmai, fibromialgija)
• Žema savivertė
• Priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų

Kaip sumažinti smurto riziką?

Vaiko saugumas prasideda namuose. Svarbus žingsnis – mokytis valdyti kasdienį stresą. Daugelis tėvų jaučia nerimą ir nuovargį, ypač auginant kūdikį. Svarbu žinoti, kad kiekvienas kūdikis kartais ilgai verkia – tai normalu ir nereikia dėl to kaltinti savęs ar vaiko.

Augant vaikui, kalbėkite su juo apie kūno ribas, leiskite suprasti, kada kontaktas yra tinkamas, o kada ne – net ir artimiausi žmonės, pavyzdžiui, seneliai, neturi teisės verstis glėbesčiuotis, jei vaikas to nenori. Vaikams reikalinga aiški žinia, kad jie gali patys spręsti, kas gali juos liesti, ir kad, patyrus netinkamą elgesį, jie visada turi su kuo pasikalbėti – ir tai niekada nėra jų kaltė.

• Rodykite vaikui meilę, dėmesį, palaikykite jį – taip kuriamas pasitikėjimas ir atviras bendravimas.
• Neatsisakykite stebėti mažo vaiko, ypač jei jis negali savimi pasirūpinti.
• Rinkitės tik patikimus žmones vaikų priežiūrai.
• Mokykite vaikus saugiai elgtis internete ir realiame gyvenime.
• Svarstykite tėvystės įgūdžių mokymus.
• Nedvejodami kreipkitės pagalbos į artimuosius ar paramos grupes.

Ką daryti įtarus prievartą?

Įtarus, jog prieš vaiką naudojamas smurtas, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Tai nėra vien asmeninis šeimos reikalas – vaiko saugumas ir sveikata turi būti prioritetas.

• Jei vaikui būtina neatidėliotina medicininė pagalba, kuo greičiau nuveskite jį į ligoninę, kur gydytojai galės įvertinti ir suteikti pagalbą.
• Apie įtarimus praneškite atitinkamoms institucijoms – vaikų teisių apsaugos specialistams ar policijai.
• Užtikrinkite, kad vaikas nebūtų paliktas su skriaudėju ir kuo labiau sumažinkite jam galimą grėsmę.
• Jei smurtas galėjo vykti švietimo įstaigoje, informuokite šios įstaigos administraciją ir atitinkamas tarnybas.
• Padėkite vaikui gauti profesionalią psichologinę pagalbą, kad pradėtų sveikti emociškai.
• Palaikykite atvirą ryšį su vaiku, leiskite jam kalbėti – svarbiausia klausytis, o ne tardyti.
• Priminkite, kad jis nėra kaltas dėl to, kas atsitiko, ir kad jis visada sulauks jūsų pagalbos.
• Nesistenkite savarankiškai susidurti su galimu skriaudėju – palikite tai atsakingoms tarnyboms.

Vaikų prievartos atpažinimas medicinoje

Yra gydytojų, kurie specializuojasi vaikų prievartos atpažinime. Jie įvertina vaiko medicinos istoriją, apžiūri jį, aptaria su kitais gydytojais ir socialinėmis tarnybomis visas aplinkybes. Šie specialistai padeda atskirti, ar vaiko sužalojimai galėjo atsirasti dėl natūralių priežasčių, ar yra smurto pasekmė. Jie nedalyvauja nustatant, kas konkrečiai vaiką nuskriaudė, o daugiau prisideda prie objektyvaus smurto fakto nustatymo.

Pagrindinės išvados

Vaikų prievarta – opi problema, kuri gali nulemti ilgalaikę vaikų sveikatą ir net gyvybę. Dažnai vaikai patiria ne vieną skriaudą vienu metu, o požymiai gali būti tiek akivaizdūs, tiek sunkiai pastebimi. Gebėjimas juos atpažinti ir reagavimas įtarus smurtą gali išgelbėti vaiko gyvenimą.