Kas yra gūžys? Gūžio atsiradimo priežastys

Gūžio diagnozė dažnai prasideda gydytojui apžiūrint kaklą. Jei įtariamas skydliaukės padidėjimas, gali būti skiriami įvairūs tyrimai, kurie padeda išsiaiškinti gūžio priežastį ir jo poveikį organizmui.

Kaip nustatomas gūžys

• Ultragarsinis tyrimas leidžia tiksliai įvertinti skydliaukės dydį ir nustatyti, ar yra mazgų.
• Kraujo tyrimai parodo skydliaukės hormonų koncentraciją bei ieško specifinių antikūnų, galinčių būti kai kurių gūžio formų požymiais.
• Biopsija atliekama plona adata — paimamas nedidelis audinio arba skysčio mėginys, kuris patikrinamas laboratorijoje. Taip įvertinama, ar nėra vėžinių pakitimų.
• Skydliaukės skenavimas padeda įvertinti šio organo veiklą ir vaizdą kompiuterio ekrane — tam naudojami nedideli kiekiai radioaktyvios medžiagos.
• Esant dideliam arba į krūtinės ląstą besitęsiančiam gūžiui, gali būti skiriamas kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas.

Gūžio gydymo galimybės

Nedidelis gūžys, kai skydliaukės hormonų kiekis yra normalus, dažnai jokio gydymo nereikalauja. Tačiau jei hormonų lygis pakitęs arba gūžys sukelia simptomus, gydymas būna būtinas.

• Vaistai. Jeigu fiksuojamas skydliaukės nepakankamumas, gydytojas gali skirti hormonų pakeičiamosios terapijos vaistus. Laikui bėgant, skydliaukės apimtis dažniausiai mažėja, tačiau didelis mazginis gūžys, ypač jei jame daug randinio audinio, nuo vaistų nesumažėja. Uždegiminių gūžio formų gydymui gali būti paskirti nesteroidiniai vaistai arba steroidai.
• Chirurginis gydymas. Jei gūžys tampa itin didelis, spaudžia kaklo organus, sukelia hormonų perteklių, kurio nepavyksta kontroliuoti vaistais, ar įtariamas vėžys, šalinama visa arba dalis skydliaukės. Tokiu atveju dažniausiai prireikia visą gyvenimą vartoti skydliaukės hormonų preparatus.
• Radioaktyvusis jodas. Šis metodas taikomas aktyviai skydliaukei — radioaktyvus jodas apsaugo nuo padidėjusios hormonų gamybos ir sumažina skydliaukės audinį. Po gydymo beveik visada tenka vartoti pakaitinę hormonų terapiją.

Gūžio stebėjimas

Turint gūžį, rekomenduojama profilaktiškai atlikti ultragarsinius tyrimus – tai leidžia laiku pastebėti, jei mazgai didėtų arba taptų įtartini. Kilus įtarimui, gali būti atliekama biopsija siekiant įvertinti skydliaukės būklę išsamiau.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors dažniausiai gūžys didėja lėtai ir nesukelia ryškių požymių, tam tikrais atvejais reikia nedelsti. Jeigu atsiranda dusulys, pasunkėja kvėpavimas, pasikeičia balsas ar juntamas spaudimas kakle – tai signalai, kad gūžys gali spausti trachėją, stemplę, venas ar balso stygų nervus. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju, nes gali prireikti specifinio arba chirurginio gydymo.