Gliukozės kiekio kraujyje matavimas: kaip ir kada atlikti?

Kada ir kaip tikrinti gliukozės kiekį kraujyje

Kada stebėti gliukozę?

Kraujyje esančio cukraus lygio stebėjimas dažnai tampa kasdieniu įpročiu žmonėms, kuriems diagnozuotas diabetas. Priklausomai nuo jūsų sveikatos, gali tekti tikrintis prieš valgį, prieš fizinę veiklą, prieš miegą, prieš sėdant prie vairo ar tuomet, kai jaučiate cukraus sumažėjimo požymius.

Kiekvieno žmogaus situacija individuali, todėl planą, kada ir kiek kartų per dieną reikėtų atlikti tyrimą, sudarykite kartu su savo gydytoju. Susirgus ar jaučiant negalavimus, cukraus tikrinimo gali prireikti dažniau nei įprastai.

Kas gali daryti įtaką cukraus tyrimų rezultatams?

Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip anemija ar podagra, gali paveikti jūsų tyrimų rezultatus. Taip pat svarbūs įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai:

• Karštis ar drėgmė
• Didelis aukštis virš jūros lygio
• Skysčių stoka (dehidratacija)
• Infekcijos ar kiti susirgimai
• Stresas
• Vartojami maisto produktai
• Skiriami vaistai
• Neišsimiegojimas ar bloga miego kokybė

Jei pastebite neįprastai išsiskiriančius rezultatus, patikrinkite, ar matuoklis ir testavimo juostelės veikia teisingai ir nėra pasibaigęs jų galiojimo laikas.

Kokie yra rekomenduojami cukraus lygiai?

Nors kiekvienam žmogui gydytojas gali nurodyti individualias ribas, daugumai suaugusiųjų, sergančių diabetu, rekomenduojamos tokios reikšmės:

• Prieš valgį: 80–130 mg/dL
• Praėjus 1–2 val. po valgio: mažiau nei 180 mg/dL

Būkite pasiruošę, kad normos gali keistis dienos bėgyje ir priklausyti nuo įvairių aplinkybių.

HbA1c – ilgalaikės cukraus kontrolės rodiklis

Šalia kasdienių matavimų, svarbu reguliariai pasitikrinti HbA1c lygį. Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius. Daugelis šiuolaikinių gliukomačių pateikia bendrą vidurkinį rezultatą, kuris dažnai atitinka HbA1c rodiklį.

• HbA1c 6% atitinka vidutinį cukraus lygį – apie 126 mg/dL
• Kiekvienas 1% padidėjimas rodo žymų cukraus augimą (pvz., 9% – apie 212 mg/dL)

Kaip užfiksuoti ir analizuoti savo rezultatus?

Labai svarbu tvarkingai žymėtis cukraus rodmenis, o esant reikalui – ir šlapimo ar ketonų tyrimų rezultatus. Dauguma gliukozės matuoklių išsaugo duomenis atmintyje, kai kurie net perduoda duomenis į kompiuterį ar telefoną, kad galėtumėte juos peržiūrėti ar pasidalinti su sveikatos priežiūros specialistais.

Vertingas įprotis – šalia skaičių pasižymėti, ką valgėte, kokia tuo metu buvo jūsų veikla ar aktyvumas. Net tokie užsiėmimai kaip sodininkystė gali paveikti rodiklius ir padeda lengviau suprasti kasdienius pokyčius.

Kaip tiksliai atlikti namų gliukozės tyrimą?

• Visada naudokite matuoklio gamintojo ir gydytojo rekomenduotus testavimo būdus
• Pasirūpinkite, kad juostelės būtų skirtos jūsų prietaisui ir nepasibaigusio galiojimo
• Matuoklį ir kitas priemones laikykite taip, kaip nurodyta instrukcijose
• Laikykite rankas švarias ir sausas prieš bet kokį tyrimą
• Reguliariai valykite prietaisą ir kartais patikrinkite jį pas gydytoją

Esminės įžvalgos

Gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas – vienas svarbiausių įrankių valdant diabetą. Tam galima naudoti ir atskirus matuoklius su juostelėmis, ir nuolatinio cukraus sekimo sistemas, ir reguliarius HbA1c tyrimus. Gydytojas padės nustatyti jums tinkamiausius rodiklius bei paaiškins, kokie veiksniai gali keisti skaičius.

Į ką atkreipti dėmesį dėl tyrimų dažnumo ir metodų?

Kiek ir kada tikrintis cukraus kiekį, priklausys nuo jūsų tipo diabeto, gydymo būdo, kasdienės veiklos ir sveikatos. Įprasta tyrimus atlikti iškart pabudus, prieš arba po valgio, prieš ir po fizinio aktyvumo, taip pat prieš einant miegoti ar pajutus neįprastus simptomus.

Jei reikia patvirtinti cukrinio diabeto diagnozę, gydytojas įvertina HbA1c. Jei šis rodiklis du kartus iš eilės siekia ar viršija 6,5%, diagnozuojamas diabetas. Vertės tarp 5,7 ir 6,4% leidžia įtarti priešdiabetinę būklę, o mažiau nei 5,7% laikoma norma.

Ką reikia žinoti apie kraujo cukraus tyrimų patikimumą?

Šiuo metu tik gliukozė kraujyje leidžia tiksliai įvertinti cukraus kiekį. Nors eksperimentuojama su įvairiais neinvaziniais būdais (prakaito, seilių, šlapimo ar ašarų analize), tik tradiciniai metodai dabar yra patikimiausi.