Alergijos pagrindai: kas vyksta alerginės reakcijos metu?

Alergijos tyrimai svarbūs norint išsiaiškinti, kam jūsų organizmas yra jautrus. Egzistuoja keli skirtingi metodai, leidžiantys nustatyti alergijas ir padėti gydytojui parinkti geriausią gydymą.

Populiarūs alergijos tyrimo metodai

Odos dūrio (prik) testas

Atliekant šį testą, gydytojas ant jūsų odos užlašins nedidelį kiekį alergeno ir švelniai pradurs arba pažnaibys odą plona adata, kad alergenas prasiskverbtų. Ši procedūra dažniausiai atliekama ant dilbio arba nugaros. Jei esate alergiškas, per 15 minučių toje vietoje atsiranda išbėrimas arba pūkšlės. Dažnai vienu metu tiriama jautrumas kelioms medžiagoms.

Intraderminis odos tyrimas

Jei adatėlės testas neatskleidžia visos reikiamos informacijos, galima taikyti subtilesnį būdą – į odos paviršių suleidžiama labai maža doze alergeno. Gydytojas po kurio laiko apžiūri, ar nėra išbėrimo ar kitokios reakcijos.

Pleistro testas

Šis būdas leidžia nustatyti kontaktinį dermatitą. Antrąją odos vietą medicinos specialistas užlašina tam tikro alergeno lašelių ir uždengia vietą pleistru. Kartais alergenas būna jau įterptas į patį pleistrą. Pleistras paliekamas ant odos mažiausiai dviem paroms, vėliau gydytojas jį nuima ir patikrina, ar neatsirado sudirgimo.

Kraujo analizė

Tyrimo metu paimamas kraujo mėginys, kuris siunčiamas į laboratoriją. Ten į kraują įpilama potencialių alergenų ir matuojamas imunoglobulino E (IgE) kiekis. Šis metodas labiau linkęs parodyti klaidingai teigiamus rezultatus – gali būti, kad reakcija nustatoma, nors alergijos iš tiesų nėra.

Iššūkio (provokacinis) testas

Dažniausiai šią procedūrą atlieka alergologas. Pacientas, atidžiai stebimas medikų, suvartoja nedidelį įtariamo alergeno kiekį – dažniausiai tai maisto produktas arba vaistas. Tokiu būdu gydytojas įvertina jūsų reakciją. Esant stipriai alerginei reakcijai, nedelsiant suteikiama pagalba.

Pasiruošimas prieš alergijos tyrimus

Prieš atliekant alergijos testus svarbu bent 3–7 dienas nevartoti alergiją mažinančių vaistų, nes jie gali iškreipti rezultatus.

Alergija ir mityba: ką valgyti?

Šiuo metu nėra vaistų, kurie visiškai išgydytų alergijas, taip pat ir maisto netoleravimą. Tačiau sveika mityba gali padėti lengviau valdyti simptomus. Tyrėjai ieško produktų, galinčių palengvinti alerginių reakcijų eigą.

Sveikieji riebalai

Manoma, kad daug polinesočiųjų riebalų rūgščių (pvz., omega-3) turintys produktai naudingi mažinant uždegiminius procesus. Lašiša, skumbrė, tunas, linų sėmenys, chia sėklos ir graikiniai riešutai yra vertingi omega-3 šaltiniai. Pastebėta, kad šie riebalai gali sumažinti tikimybę vaikystėje išsivystyti alergijoms ar astmai.

Pavyzdžiui, Švedijoje atlikti tyrimai parodė, jog 8 metų vaikų kraujyje didesnės šių rūgščių koncentracijos siejasi su mažesne nosies alergijų tikimybe būnant 16 metų. Tačiau mokslininkai pabrėžia, jog tyrimų šioje srityje dar reikia daugiau.

Mediterraninė dieta

Didelio masto tyrimas Kretoje parodė, kad vaikai, gausiai vartojantys vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų ir riešutų, rečiau susiduria su šienlige ar kitomis alergijomis. Sveikas, įvairus maistas gali teigiamai paveikti imuninės sistemos atsaką.

Kaip suvaldyti alergijas kasdienybėje?

• Venkite žinomų alergenų, kiek įmanoma.
• Naudokite alergiją malšinančius vaistus pagal gydytojo rekomendacijas.
• Galite apsvarstyti imunoterapiją – alergines injekcijas, kurios ilgainiui gali susilpninti pernelyg aktyvią imuninę sistemą. Norint pajusti maksimalią naudą, šias injekcijas reikės tęsti 3–5 metus. Nors tai gali būti brangu, ilgalaikis efektas dažnai išlieka ir nustojus vartoti vaistus.