Impetigas: simptomai, priežastys, komplikacijos ir gydymas

Impetiga – tai infekcinė odos liga, kuri dažniausiai pasireiškia ten, kur oda jau pažeista ar nubrozdinta. Vis dėlto kai kurie veiksniai gali dar labiau padidinti riziką užsikrėsti šia infekcija.

Rizikos veiksniai: kam lengviau susirgti impetiga?

Dažniausiai impetiga serga mažamečiai vaikai – ypač tie, kuriems nuo dvejų iki penkerių metų. Tokio amžiaus vaikų imuninė sistema dar nesusiformavusi iki galo, todėl jie mažiau atsparūs odos infekcijoms.

Dar viena svarbi aplinkybė – klimatas. Šilto ir drėgno oro zonose impetiga paplitusi labiau, kadangi tokiomis sąlygomis bakterijos lengviau dauginasi ir plinta.

Odą pažeidę įpjovimai, nubrozdinimai ar kitos žaizdelės atveria vartus bakterijoms. Taip pat riziką didina kitos odos problemos: atopinis dermatitas, egzemą, grybelinės infekcijos, niežai, utėlės ar vabzdžių įkandimai, kuriuos kasant susidarę pažeidimai skatina infekciją plisti.

Impetiga sparčiai plinta žmonių gausiai lankomose ar ankštose vietose – pavyzdžiui, vaikų lopšeliuose, darželiuose ar mokyklose. Jei dalijatės rūbais, patalyne arba rankšluosčiais su sergančiu žmogumi, infekcija gali persiduoti ir jums.

Ligos ar silpnėjanti imuninė sistema

Kai kurios ligos ar gydymo būdai taip pat padidina imuniteto silpnumą. Tai gali būti kepenų ar inkstų veiklos pažeidimai, cukrinis diabetas, atliekamos dializės, gydymas chemoterapija, lėtinių infekcijų eiga ar vaistų vartojimas per veną. Tokiems žmonėms gresia dažnesni infekcijos atvejai.

Bloga higiena, retai prausiama oda ar nedažnai plaunamos rankos leidžia bakterijoms lengviau daugintis ir kelia didesnę užkrėtimo tikimybę. Mažų vaikų didesnė pakartotinės infekcijos rizika, nes jie dažnai krapšto ir nusidrasko žaizdeles.

Galimos impetigos komplikacijos

Nors dažniausiai impetiga praeina be rimtesnių pasekmių, kartais komplikacijos vis dėlto pasitaiko. Didžiausias pavojus kyla tuomet, jei liga užtrunka arba smarkiai progresuoja. Tokiais atvejais komplikacijos dažniausiai suvaldomos antibiotikais.

• Odos uždegimas (celiulitas): infekcija gali plisti į gilesnius odos sluoksnius, sukelti paraudimą, skausmą, tinimą ar šilumą. Kartais pasireiškia ir bendri uždegimo požymiai – karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas. Negydomas celiulitas gali būti pavojingas gyvybei.
• Žvynelinė (guttatinė psoriazė): po bakterinės infekcijos gali išsivystyti neinfekcinis, tačiau nemalonus odos bėrimas, kuris dažniausiai per kelias savaites praeina savaime. Gydytojas gali rekomenduoti specialius kremus.
• Randai: pavieniai impetigos bėrimai dažniausiai nesugadina odos išvaizdos ilgam. Tačiau draskantis arba jei susiformuoja sunkesnė ligos forma (ektima), randų tikimybė didėja.
• Inkstų uždegimas: pavieniais atvejais infekcija gali pažeisti ir inkstų kraujagysles. Jei pastebite tamsų ar kruviną šlapimą, pilvo, kojų, veido ar akių patinimą, būtina skubiai pasikonsultuoti su mediku.
• Kraujo užkrėtimas: kai bakterijos patenka į kraują, išsivysto pavojinga bakterinė infekcija. Tada reikia skubios antibiotikų terapijos. Jei bėrimą lydi vėmimas, labai aukšta temperatūra, padažnėjęs kvėpavimas ar stiprus silpnumas, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos.
• Stafilokokinė odos liga: kai kurios bakterijos išskiria toksinus, kurie sukelia pūslių atsiradimą, odos paraudimą ir lupimąsi. Tokie atvejai gydomi stipresniais antibiotikais.
• Skarlatina: jei pastebite šviesiai rausvą bėrimą ant kūno, jis gali signalizuoti šios bakterinės infekcijos pradžią. Ją būtina gydyti, kad nepaskleistumėte ligos kitiems.

Kaip nustatoma impetiga?

Diagnozė paprastai grindžiama apžiūrėjus būdingas pūsleles bei bėrimus ant veido ar kitų kūno vietų. Specialūs tyrimai reikalingi retai. Jeigu pirmas pasirinktas gydymas neveiksmingas, gydytojas gali paimti mėginį iš žaizdos ir nustatyti, kuriam antibiotikui bakterijos jautriausios.

Kartotinėmis impetigos infekcijomis sergantiems asmenims gydytojas gali paimti tepinėlį iš nosies – čia dažnai „gyvena“ ligą sukeliančios bakterijos.

Gydymas ir ką daryti užsikrėtus

Nors daugelis impetigos atvejų praeina savaime per keletą savaičių, dažniausiai rekomenduojamas antibiotikų gydymas, kad liga baigtųsi greičiau ir nesukeltų užsikrėtimo rizikos kitiems.

Antibiotikai padeda pasveikti per 7–10 dienų. Jie gali būti tepami ant odos kremo ar tepalo pavidalu – ši priemonė taikoma tuomet, kai pažeidimų yra nedaug. Gydytojas nurodys, kaip ir kiek laiko naudoti preparatą.

• Prieš tepant vaistą, rekomenduojama švelniai nuplauti žaizdelę šiltu vandeniu ir muilu.
• Antibiotikų kremus paprastai reikia naudoti keliskart per dieną – 5–7 dienas.
• Prieš ir po procedūros svarbu nusiplauti rankas.
• Jei įmanoma, pažeistą vietą pridengti tvarsčiu.

Kai pažeidimų yra daugiau, gali prireikti antibiotikų geriamųjų preparatų kursu. Svarbu visada išgerti visą paskirtą antibiotikų kursą – net jei bėrimai pradeda gyti greičiau. Antraip infekcija gali atsinaujinti.

Jei vartojant paskirtą gydymą liga nedingsta arba jei bėrimai didėja, būtina informuoti gydytoją dėl tolimesnių veiksmų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kilus įtarimui dėl impetigos, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar dermatologu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas. Jeigu kartu su odos bėrimais atsiranda ir karščiavimas ar bendra savijauta blogėja, kaip galima greičiau kreipkitės į specialistą.

Kartotiniai pažeidimai, dažnai pasikartojanti liga ar sunkesnės formos impetiga gali būti ženklas, kad reikia papildomų tyrimų ir nuodugnesnio ištyrimo.

Kaip apsisaugoti ir užkirsti kelią ligos plitimui?

Nors visiškai išvengti bakterijų kartais neišeina, įmanoma sumažinti infekcijos riziką ar išplitimą.

• Rūpinkitės higiena: dažnai plaukite rankas, ypač po prisilietimo prie pažeistos vietos.
• Pažeistas vietas rekomenduojama plauti muiluotu vandeniu ir uždengti tvarsčiu, jei yra galimybė.
• Rankšluosčius, patalynę ir drabužius, kuriuos naudojo sergantis asmuo, skalbkite karštame vandenyje.
• Dezinfekuokite žaislus ir kitus dažnai liečiamus daiktus, jei juos naudojo sergantis asmuo.
• Nesidalinkite asmeninėmis higienos priemonėmis, drabužiais ar patalyne.

Infekcijos laikotarpiu venkite artimo kontakto su kitais, ypač su kūdikiais ir mažamečiais vaikais. Nerekomenduojama lankytis ugdymo įstaigose, sporto treniruotėse, viešose vietose, kol liga nėra visiškai išgydyta.

Laikantis šių taisyklių lengviau apsaugoti save ir kitus – juk impetiga dažniausiai yra trumpalaikė ir veiksmingai gydoma. Svarbiausia laiku pastebėti problemą, rūpintis higiena ir laikytis gydytojo rekomendacijų.