Placebo efektas: kas tai?

Psichologinis nusiteikimas gali nulemti, kaip mūsų organizmas reaguoja į vaistus ar net tuščias tabletes. Pavyzdžiui, tyrimuose dalyviai gaudavo placebą ir būdavo informuoti, kad jis veikia kaip stimuliantas. Praėjus kuriam laikui, jų pulsas pagreitėdavo, kraujospūdis pakildavo, jie tapdavo žvalesni. Tačiau kai tie patys žmonės vartodavo tą pačią kapsulę, tik sužinoję, kad ši padeda užmigti, poveikis būdavo visiškai priešingas – organizmas sulėtėdavo, vystydavosi mieguistumas.

Tikėjimas būsimais rezultatais atlieka itin svarbų vaidmenį. Kuo labiau žmogus įsitikinęs, kad gydymas padės, tuo didesnė tikimybė pajusti realius pokyčius. Pastebėta ir tai, kad santykis tarp žmogaus ir gydytojo gali sustiprinti tokį efektą, todėl profesionalus bendravimas dažnai prisideda prie teigiamų rezultatų.

Kaip veikia neigiami lūkesčiai

Panaši įtaka stebima, kai žmogus tikisi neigiamų pasekmių. Jei asmuo mano, kad gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas ar nuovargis, padidėja tikimybė, jog šie simptomai iš tiesų atsiras. Tai dar kartą įrodo, kaip stipriai mintys gali veikti mūsų kūną.

Placebo fenomenas – ne tik įsivaizdavimas

Placebo poveikis nėra tik vaizduotės vaisius. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad organizmas iš tiesų reaguoja fiziškai – pavyzdžiui, pradeda gaminti daugiau endorfinų, veikiančių kaip natūralūs skausmo malšintojai. Tokie pokyčiai liudija, jog tikėjimas ir nusiteikimas gali paskatinti tikras organizmo reakcijas.

Iššūkiai ir perspektyvos

Placebo efektą sunku atskirti nuo tikro vaisto poveikio, todėl klinikiniuose bandymuose kartais kyla sunkumų vertinant gydymo efektyvumą. Mokslininkai ieško būdų, kaip tiksliau atriboti šiuos du veiksnius – tai padėtų patikimiau nustatyti, kiek veiksmingas yra pats vaistas ir sumažinti tyrimų kaštus. Tolimesni tyrimai galėtų atverti naujas galimybes taikyti placebo efektą įvairių ligų gydyme.