Tiesiosios žarnos iškritimas: simptomai, priežastys, gydymas, operacija

Stačiosios žarnos iškritimas – tai būklė, kai žarnos galas išslysta į išorę pro išangę. Tam tikros aplinkybės ir gyvenimo būdo veiksniai gali didinti šio sutrikimo tikimybę tiek suaugusiems, tiek vaikams. Apžvelkime, kas lemia didesnę riziką, kaip atpažįstama ši problema, kokie gydymo būdai taikomi ir kaip galima išvengti komplikacijų.

Rizikos veiksniai: kas linkę į tiesiosios žarnos iškritimą

Ši problema dažniau pasitaiko moterims, ypač vyresniame amžiuje. Tačiau yra daug įvairių priežasčių, kodėl stačiosios žarnos iškritimas išsivysto dažniau:

• Ilgalaikis vidurių užkietėjimas
• Nuolatinis tempimas tuštinantis
• Nugarkaulio traumos ar tarpslankstelinių diskų ligos
• Demencija ar persirgtas insultas
• Pašalinta gimda (histerektomija)
• Silpni dubens dugno arba išangės raumenys
• Paveldimumas – jei tokia būklė pasitaikė šeimos nariui
• Žarnyno ar tiesiosios žarnos raiščių pažeidimai
• Parazitinės infekcijos, pvz., šistosomozė
• Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip LOPL
• Gerybinis prostatos padidėjimas
• Įgimti žarnyno sutrikimai, pavyzdžiui, Hiršprungo liga ar žarnyno nervų vystymosi sutrikimai

Tiesiosios žarnos iškritimas vaikystėje

Vaikams ši problema reta, tačiau ji gali ištikti esant:

• Dažnam užkietėjimui ar nuolatiniam tempimui tuštinantis
• Užsitęsusiai viduriavimui
• Prastai mitybai
• Cistinei fibrozei
• Nugaros smegenų pažeidimams
• Įgimtiems žarnyno ar dubens ligoms, tokioms kaip Hiršprungo liga
• Išangės traumoms, galimai dėl prievartos

Vaikams protrūkis dažniausiai gali būti išgydytas gydant pagrindinę priežastį, tačiau kai kuriais atvejais reikalinga specialisto pagalba ar operacija.

Kaip nustatoma ši diagnozė?

Tiesiosios žarnos iškritimą gali būti sunku atskirti nuo kitų panašių sutrikimų, todėl gydytojai taiko kelis ištyrimo metodus:

• Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas – gydytojas apčiuopia raumenų jėgą pirštu.
• Išangės elektromiografija – padeda nustatyti, ar yra nervų pažeidimų.
• Manometrija – matuojamas raumenų tonusas specialiu vamzdeliu.
• Išangės ultragarsinis tyrimas – įvertina raumenis ir audinius.
• Pudendinio nervo latencijos testas – tikrinama nervų funkcija, lemiančios tuštinimosi kontrolę.
• Proktografija – atliekamas magnetinio rezonanso arba rentgeno tyrimas stebint tuštinimąsi.
• Kolonoskopija – leidžia iš vidaus įvertinti storąją žarną ir aptikti sutrikimus.
• Proktosigmoidoskopija – į žarnyną įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, ieškoma uždegimų ar navikų.
• MRT – vertinami visi dubens organai.
• Apatinės virškinamojo trakto nuotraukos su bariu – rentgeno pagalba matomos žarnyno formos ir pakitimai.

Gydymo galimybės: nuo savipagalbos iki chirurgijos

Jei iškritimas pastebimas ankstyvoje stadijoje ir yra labai nedidelis, gali užtekti paprastos pagalbos – vartoti išmatų minkštiklius, skaidulines medžiagas, o esant reikalui, žarną atsargiai grąžinti atgal rankomis. Daugeliu atvejų vaikams užtenka pašalinti pagrindinę priežastį, pavyzdžiui, gydyti užkietėjimą ar viduriavimą. Tačiau suaugusiesiems, kai raumenų funkcija neatsigauna, dažniausiai būtina operacija.

Chirurginis gydymas

Jei reikalinga operacija, gydytojas gali pasiūlyti vieną iš kelių būdų. Rinktis chirurginę taktiką lemia paciento sveikatos būklė, amžius ir iškritimo mastas. Populiariausios operacijos:

• Rektopeksija – žarnynas pritvirtinamas prie dubens sienelės siūlais ar tinkleliu. Atliekama per pilvo sieną, dažnai su specialia stebėjimo kamera. Ši operacija taikoma sunkesniais atvejais, suteikiant bendrinę nejautrą. Dažniausiai (apie 97 proc. atvejų) ji būna sėkminga.
• Perinealinė (tarpvietės) operacija – pasirenkama vyresniems, silpnesniems ar turint nedidelį iškritimą. Gali būti atliekama vietinėje nejautroje. Yra dvi pagrindinės šio metodo rūšys:
• Altemeier procedūra – pašalinamas iškritęs žarnos segmentas, likusi dalis prijungiama prie išangės. Kartais iškritimo rizika išlieka.
• Delorme procedūra – pašalinama gleivinė, sustiprinama ir susiuvama raumenų sienelė prie išangės, tinka esant smulkiam iškritimui.

Su kokiomis rizikomis galima susidurti po operacijos?

• Kraujavimas
• Infekcija
• Seksualinės funkcijos sutrikimai
• Virškinimo trakto nepraeinamumas arba pablogėjęs vidurių užkietėjimas
• Šalia esančių nervų ir organų pažeidimas
• Iškritimo pasikartojimas (tai nutinka 2–5 proc. atvejų)

Pooperacinė priežiūra ir grįžimas į įprastą gyvenimą

Po operacijos paprastai ligoninėje praleisite labai trumpai – kartais užtenka ir vienos nakties. Iš pradžių vartosite skysčius, vėliau palaipsniui grįšite prie įprasto maisto. Gydytojas stebės, ar atsinaujina normalus tuštinimasis. Kad sumažintumėte iškritimo atsinaujinimo ir užkietėjimo riziką, svarbu gerti daug vandens, valgyti daug ląstelienos ir prireikus vartoti išmatų minkštiklius. Paprastai normaliam aktyvumui galima sugrįžti per 4–6 savaites.

Kaip išvengti iškritimo ir jo pasikartojimo?

• Nesistenkite tuštinantis
• Kasdien suvalgykite bent penkias porcijas daržovių bei vaisių – taip gausite daugiau skaidulų
• Gerkit pakankamai skysčių – apie 6–8 stiklines vandens per dieną
• Fizinis aktyvumas taip pat svarbus
• Rūpinkitės sveiku svoriu, jei reikia – jį koreguokite
• Kartotinį vidurių užkietėjimą pravartu aptarti su gydytoju; jis gali paskirti minkštiklių ar laisvinamųjų
• Venkite sunkaus kilnojimo, kuris padidina spaudimą žarnyno raumenims

Kokios galimos komplikacijos?

• Žarnos pažeidimai, pavyzdžiui, išopėjimas ar kraujavimas
• Kai kada nebeįmanoma grąžinti iškritusios žarnos atgal rankomis
• Kraujotakos sutrikimai žarnyne (stranguliacija), dėl ko gali vystytis audinių žuvimas (gangrena)
• Sudėtingesnė tuštinimosi kontrolė – problemas su dujų ar išmatų sulaikymu patiria 50–75 % sergančiųjų
• Vidurių užkietėjimas

Tiesiosios žarnos iškritimas gali būti labai nemalonus, tačiau anksti nustatytas ir gydytas užtikrina geriausias galimybes atkurti įprastą gyvenimo kokybę.