Felty sindromas: svarbiausi simptomai ir veiksmingi gydymo būdai

Reumatoidiniu artritu sergantiems žmonėms kartais gali pasireikšti reta komplikacija – Felty sindromas. Ši būklė pasižymi padidėjusia blužnimi ir itin sumažėjusiu baltųjų kraujo kūnelių kiekiu. Kartais tai sukelia skausmą ir padidina rimtų infekcijų tikimybę.

Kas dažniausiai susiduria su Felty sindromu

Nors Felty sindromas pasitaiko rečiau nei 3 % visų reumatoidiniu artritu sergančiųjų atvejų, didesnė rizika jį išsivystyti kyla vyresnio amžiaus žmonėms – ypač tiems, kurie jau dešimtmetį ar ilgiau serga reumatoidiniu artritu. Ši komplikacija tris kartus dažniau pasitaiko moterims nei vyrams, o vaikams ji itin reta.

Kaip atsiranda ši būklė

Tiksli Felty sindromo priežastis nėra žinoma. Manoma, kad imuninė sistema gali pradėti klaidingai naikinti savo pačios baltuosius kraujo kūnelius, arba kaulų čiulpai ima gaminti nenormalius baltuosius kraujo kūnelius, kurie nesugeba kovoti su infekcijomis. Gali būti, kad ligai išsivystyti įtakos turi ir paveldimi veiksniai, nors dažniausiai Felty sindromas šeimose nepasikartoja.

Pagrindiniai simptomai

Felty sindromas dažnai pasireiškia požymiais, panašiais į reumatoidinį artritą arba kitų autoimuninių ligų simptomus, todėl diagnozė gali būti sudėtinga. Dažniausiai pasitaiko šie negalavimai:

• Mažakraujystė – organizmui trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, tad sumažėja deguonies tiekimas audiniams
• Silpnumas, nuovargis
• Pablogėjusi apetitas ir svorio netekimas
• Nusilpusi imuninė sistema, dažnesnės arba užsitęsusios infekcijos (ypač kvėpavimo takuose, šlapimo takuose, kraujyje)
• Pakeitusi odos spalva – pabalimas, rudos dėmės, žaizdelės ant kojų
• Skausmingi, patinę, sustingę sąnariai (dažniausiai rankose, pėdose, rankų ar kojų srityje)
• Karščiavimas
• Nerimstančios ar degančios, sekretuojančios akys

Be šių simptomų, visada pastebima padidėjusi blužnis – organas, esantis po kairiais šonkauliais. Jis reguliuoja baltųjų kraujo kūnelių kiekį ir svarbus imuninei apsaugai. Jei blužnis išvešėjusi, galite jausti diskomfortą arba skausmą po kairiais šonkauliais, taip pat greičiau prisisotinti valgant, nes padidėjusi blužnis spaudžia skrandį. Tačiau kartais blužnies padidėjimas nesukelia jokio nemalonaus pojūčio.

Kaip diagnozuojamas Felty sindromas

Jei gydytojas įtaria Felty sindromą, pirmiausia rankomis apčiuopia pilvą, siekdamas įvertinti blužnies padidėjimą. Dažnai prireikia ir išsamesnių tyrimų. Gali būti atliekami vaizdo tyrimai:

• MRT – detalus vidaus organų vaizdas, sukuriamas naudojant magnetinius laukus ir radijo bangas
• Kompiuterinė tomografija (KT) – kelios rentgeno nuotraukos sujungiamos į visapusišką organų vaizdą

Taip pat imami kraujo tyrimai. Felty sindromui būdingas žemas neutrofilų (tam tikros rūšies baltųjų kraujo kūnelių) kiekis, kurie svarbūs kovojant su bakterinėmis infekcijomis.

Gydymo galimybės

Jei reumatoidinis artritas yra kontroliuojamas ir pati Felty sindromo eiga lengva, papildomas gydymas gali būti nereikalingas. Tačiau esant nusiskundimams taikomas įvairus gydymas:

• Vaistai, stabdantys ligos progresavimą. Dažnai skiriamas mažų dozių metotreksatas, kuris gali sustabdyti Felty sindromo eigą. Gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai kaip pykinimas ar burnos opelės, todėl reguliariai stebima kepenų veikla. Kartais skiriami ir kiti vaistai nuo reumatoidinio artrito, pavyzdžiui, gliukokortikoidai arba ligą modifikuojantys vaistai (DMARD).
• Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Kai kurios priemonės, tokios kaip rituksimabas, slopina nenormalią imuninės sistemos veiklą.
• Vaistai, skatinantys baltųjų kraujo kūnelių gamybą. Tam naudojami specialūs veiksniai, padedantys organizmui atkurti reikiamą baltųjų kraujo kūnelių kiekį ir apsaugoti nuo infekcijų.
• Savarankiška priežiūra. Gydytojas patars dėl fizinio aktyvumo ir poilsio režimo. Švelnus šilumos kompresas gali sumažinti silpną skausmą, o nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, taip pat gali būti naudingi.
• Chirurginis gydymas. Sunkiais ar į gydymą neatspariais atvejais gali būti siūloma blužnį pašalinti. Tokia procedūra dažnai padeda grąžinti kraujo kūnelių kiekį į normos ribas ir sumažinti infekcijų riziką ilgesniam laikui.