ALK geno pakitimų nulemtas nesmulkialąstelinis plaučių vėžys: DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSCLC) – tai dažniausiai pasitaikanti plaučių vėžio rūšis. Nedidelei daliai pacientų nustatomas specifinis genetinis pokytis, vadinamas ALK pertvarka arba ALK mutacija. Tokiems atvejams dažnai vartojamas terminas „ALK teigiamas“ vėžys.

Kuo pasižymi ALK mutacija?

Žmogaus embriono vystymosi metu ALK (anaplastinė limfomos kinazė) genas nulemia tam tikrų baltymų gamybą, kurie būtini ląstelių augimui. Paprastai šis genas išsijungia dar prieš gimimą, bet kai kuriems žmonėms vėliau jis gali vėl suaktyvėti ir susijungti su kitu genu. Tokia sąjunga vadinama genų suliejimu ir lemia pokyčius, kurie laikomi mutacija.

Kai šis genas pakinta, organizmas pradeda gaminti nenormalų baltymą, kuris stimuliuoja vėžinių ląstelių dauginimąsi ir plitimą. ALK mutacija dažniausiai yra susijusi su adenokarcinoma – vėžio tipu, kuris prasideda plaučių gleivių liaukose.

Kas dažniausiai serga ALK teigiamu plaučių vėžiu?

Apie 5 % visų NSCLC atvejų yra susiję su ALK pertvarka. Priežastys vis dar nežinomos, manoma, kad šis genetinis pakitimas nėra paveldimas.

Skirtingai nei dauguma kitų plaučių vėžio rūšių, ALK teigiamas vėžys dažnai užklumpa niekada nerūkiusius žmones. Jis nesusijęs su įprastais rizikos veiksniais, tokiais kaip asbesto poveikis ar oro tarša.

Be to, ši vėžio forma dažniau pastebima jaunesniems pacientams. Apie pusė sergančiųjų sužino apie diagnozę būdami 50 metų ar jaunesni, tačiau kartais liga nustatoma net paaugliams ar jauniems suaugusiesiems.

Kai nustatoma IV stadija

Vėžio stadija parodo, kiek liga išplitusi po visą kūną. Kuo didesnis stadijos numeris, tuo tolėliau vėžys pažengęs. Ketvirta stadija reiškia, kad liga išplito į tolimus organus, pvz., kepenis ar smegenis, ir tampa sunkiai išgydoma.

Didžioji dalis žmonių, sergančių ALK teigiamu plaučių vėžiu, sužino apie ligą, kai ši jau yra IV stadijoje. Vis dėlto, atitinkamas gydymas padeda išgyventi vidutiniškai apie 7 metus ar net ilgiau. Pastebėję simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Pagrindiniai simptomai

Daugeliu atvejų plaučių vėžys ilgą laiką nesukelia jokių požymių. Kai liga progresuoja, galima pastebėti tokius simptomus:

• Nenutrūkstantis kosulys
• Skausmas krūtinėje, ypač giliai kvėpuojant, kosint ar juokiantis
• Užkimimas
• Neaiškios kilmės svorio kritimas ir apetito stoka
• Kraujas skrepliuose
• Dusulys
• Silpnumas, nuovargis
• Švokštimas

Ligos išplitus gali atsirasti:

• Skausmas kauluose
• Galvos skausmai, rankų ar kojų silpnumas, tirpimas, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar traukuliai
• Pageltusi oda ar akys
• Pojūčiai ar gumbeliai po oda

Kaip nustatoma diagnozė?

Diagnozavus NSCLC, gydytojas dažniausiai paskiria ALK mutacijos tyrimą, kad būtų galima parinkti efektyviausią gydymą. Šiam tikslui atliekama biopsija – paimamas nedidelis naviko audinio mėginys ir ištiriamas laboratorijoje, ar nėra specifinės genų mutacijos.

Be to, atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti, kaip toli liga pažengusi. Paprastai atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar rentgeno nuotraukos. Kartais gali prireikti papildomos biopsijos ar chirurginės intervencijos, kurios metu galima rasti iki tol nepastebėtų vėžio židinių.

Gydymo galimybės

ALK inhibitatoriai – pagrindinė šio tipo plaučių vėžio gydymo priemonė. Jie stabdo nenormalų ALK baltymą ir taip slopina vėžinių ląstelių augimą. Toks gydymas vadinamas taikiniu terapija, nes veikia tik vėžio ląsteles.

Šiuos vaistus galima vartoti tik patvirtinus ALK mutaciją laboratoriniais tyrimais. Nors jie visiškai neišgydo, gydymas gali prailginti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę. Dažnai ALK inhibitoriai derinami su kitais gydymo metodais: chemoterapija, spinduline terapija, chirurgija ar imunoterapija.

Standartinius ALK inhibitorius šiandien sudaro tokie vaistai kaip alektinibas, brigatinibas, ceritinibas, ensartinibas ir lorlatinibas. Jie vartojami tabletėmis vieną arba du kartus per dieną.

Praėjus 1-2 metams nuo ALK inhibitoriaus vartojimo pradžios, vėžio ląstelės dažnai tampa jam atsparios. Tokiu atveju gydymas gali būti keičiamas kito tipo ALK inhibitoriumi ar kitomis terapijomis. Kartais vėl atliekama biopsija, kad būtų galima pritaikyti gydymą pagal naujus vėžio ląstelių pokyčius.

Šalutiniai poveikiai ir stebėjimas

Gydant ALK inhibitoriais, dažniausiai pasitaiko:

• Viduriavimas
• Nuovargis
• Pykinimas
• Vėmimas
• Haze ar neryškus matymas

Paprastai šie poveikiai nėra sunkūs, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti stipresni, ypač vartojant ceritinibą. Retkarčiais gali išsivystyti plaučių audinio uždegimas – pneumonitas, dėl kurio būtina nutraukti vaisto vartojimą.

Kadangi ALK inhibitoriai gali turėti įtakos širdies veiklai, prieš pradedant gydymą rekomenduojama atlikti širdies EKG tyrimą.

Kada skiriama chemoterapija?

Priklausomai nuo diagnozės eigos, gydymas gali prasidėti nuo chemoterapijos, net dar nežinant apie ALK mutaciją. Jei tyrimų metu paaiškėja, kad vėžys yra ALK teigiamas, gydymas chemoterapija dažnai tęsiamas kelis ciklus, jei nėra ligos progresavimo. Ligai plintant, gydytojas gali rinktis ALK inhibitorių.

Kiti gydymo būdai ir pagalba

Gydymo taktika pasirenkama pagal tai, kaip toli išplitusi liga. Jei nustatomi metastazės smegenyse, taikoma operacija ar spindulinė terapija, tačiau šiuolaikiniai ALK inhibitoriai dažnai padeda išvengti tokių procedūrų.

• Simptomų mažinimui gali būti skiriami nuskausminamieji, vaistai nuo dusulio ar kitų pojūčių.
• Kai kaupiasi skysčiai aplink plaučius, gali būti atliekamos procedūros, padedančios lengviau kvėpuoti.

Bendradarbiaukite su gydytoju ir informuokite apie visus pojūčius tam, kad gautumėte tinkamiausią pagalbą.

Kiek dažnai lankytis pas gydytoją?

Vizitų dažnumas priklauso nuo ligos stadijos ir būklės. Gydytojai parengia asmeninį patikros grafiką – svarbu laikytis nustatytų vizitų ir tyrimų. Dažniausiai atliekami:

• Kraujo tyrimai
• Plaučių funkcijos vertinimas
• Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgenas ar kompiuterinė tomografija

Klinikiniai tyrimai – papildoma galimybė

Nuolat ieškoma naujų gydymo būdų plaučių vėžiui gydyti. Kartais, ypač IV stadijos atveju, verta pasidomėti galimybe dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir aptarti šią galimybę su gydytoju, jei įprasti gydymo variantai netinka ar nepadeda.

Būkite aktyvūs savo gydymo kelyje ir drąsiai klauskite gydytojo visų rūpimų klausimų. Aptarkite ne tik fizinę savijautą, bet ir emocinius sunkumus. Prireikus, gydytojas gali pasiūlyti psichologo pagalbą ar nukreipti į emocinės paramos grupes.

Paramos ir pagalbos galimybės

Diagnozė dažnai sukelia stiprias emocijas ir neretai pasikeičia kasdienybė. Kiekvienas į tokią žinią reaguoja skirtingai. Individualios ar grupinės terapijos, emocinės paramos grupės padeda išgyventi sudėtingus etapus ir geriau suprasti savo ligą.

Gydytojas visada gali rekomenduoti tinkamą pagalbą ar informuoti apie paramos grupes jūsų gyvenamojoje vietoje.

Paliatyvios pagalbos svarba

Paliatyvioji pagalba skirta ne tik slopinti ligos simptomus, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę kovojant su plaučių vėžiu. Tai nėra tas pats, kas slauga gyvenimo pabaigoje – paliatyvi pagalba taikoma viso gydymo metu ir padeda susidoroti su nuovargiu, skausmu, dusuliu, emociniu stresu.

Ji gali apimti vaistus nuo pykinimo ar skausmo, papildomą deguonį ar konsultacijas. Įprastai paliatyvios pagalbos komandos dirba ligoninėse, klinikose, ilgalaikės priežiūros įstaigose ar lanko pacientus namuose. Komandoje gali būti gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, kapelionai ir mitybos specialistai.

Pagalbos galimybę verta aptarti su savo gydymo komanda jau nuo pirmų diagnozės dienų.