Kūdikių dantų dygimas: simptomai ir pagalbos priemonės

0
4

Dantų dygimas – natūralus kūdikio augimo etapas, kai pieniniai dantys pradeda veržtis pro dantenas. Ši fazė dažnai sukelia diskomfortą – dantenos tampa jautrios, o kūdikis gali tapti irzlus. Nors manyta, kad dantys tiesiog „pjauna“ dantenas, iš tikrųjų hormonų veikiamos dantenos suminkštėja ir patinsta dar iki danties išlindimo. Būtent šis tinimas ir jautrumas dažniausiai ir lemia nemalonius pojūčius.

Kada prasideda dantų dygimas?

Dažniausiai pirmieji dantys kūdikiams pradeda dygti apie 6-ą mėnesį, tačiau laikotarpis gali labai varijuoti. Kai kuriems dantys pasirodo net keturių mėnesių, o kitiems – tik po pirmojo gimtadienio. Šis procesas individualus ir paveldimi veiksniai taip pat turi įtakos.

Kiek trunka dygimas?

Dantų dygimas nėra nuolatinė būsena – kiekvienas dantis veržiasi atskiru laikotarpiu. Pirmieji dantys – dažniausiai apatiniai priekiniai – pasirodo tarp 6 ir 10 mėnesių. Iki pirmųjų metų vidurio išdygsta daugiau dantukų, o krūminiai paprastai pasirodo tarp 13 ir 19 mėnesių. Visi 20 pieninių dantų paprastai būna išdygę iki trejų metų.

Kaip atpažinti dantų dygimą?

Simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko:

  • Dantenų patinimas ir jautrumas
  • Išrankumas, verksmingumas
  • Padidėjęs noras graužti arba kramtyti kietus daiktus
  • Gausus seilėjimasis, galintis sukelti bėrimų ant veido
  • Kosulys
  • Skruosto trynimas ar ausies traukimas
  • Plaukiojančios rankos burnon
  • Maitinimosi ar miego įpročių pokyčiai
  • Nedaug pakilusi temperatūra

Jei kūdikis karščiuoja itin stipriai, vemia, viduriuoja ar pastebite kitus nespecifinius simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes šie požymiai paprastai nebūdingi dantų dygimui.

Dantenų pakitimai ir bėrimai

Dygstant dantims, dantenos gali parausti, patinti ar tapti itin jautrios. Šie pokyčiai sumažėja, kai dantukas išlenda į paviršių. Dažnas seilėjimasis gali sukelti dirginimą ir bėrimus ant smakro, veido ar net kaklo. Svarbu dažnai švelniai nuvalyti kūdikio odą minkštu audiniu, kad išvengtumėte dirginimo.

Dygimo požymiai ir ausų uždegimas: kuo skiriasi?

Kūdikiai, kuriems dygsta dantys, ir tie, kurie serga ausų infekcija, gali turėti panašių simptomų: jie trina ausis, graužia rankytes, būna neramūs, gali pasikeisti valgymo ar miego grafikai. Tačiau ausų infekcijai būdingas stiprus skausmas, aukšta temperatūra, klausos sutrikimai arba išskyros iš ausies.

Kaip mažinti dygimo sukeliamą diskomfortą?

  • Dantukų žaislai ir kramtukai. Geriausia pasiūlyti šaltus, bet ne užšaldytus kramtukus (be skysčio viduje), šaltą šaukštelį, vėsų susuktą švarų rankšluostėlį ar latekso žiedą. Venkite užrišti kramtukų ant kaklo – tai pavojinga užspringti.
  • Atsargiai masažuokite dantenas švariu pirštu. Kartais švelnus spaudimas ar sukamieji judesiai suteikia lengvą palengvėjimą.
  • Vėsūs skystieji maisto produktai, pavyzdžiui, obuolių tyrelė ar jogurtas, tinka, jei kūdikis jau valgo kietą maistą.
  • Dažnai plaukite žaislus, šluostes ir kitus sukramtukus.

Kada rinktis vaistus skausmui malšinti?

Vaikų skausmo malšinimo vaistai gali būti naudojami, tačiau tik pasitarus su gydytoju ir laikantis nurodytos dozės. Ibuprofenas netinka jaunesniems nei 6 mėn. kūdikiams, o acetaminofenas vartojamas pagal gydytojo rekomendacijas. Vietiniai gelių preparatai ar preparatai, kuriuose yra benzokaino arba stiprių žolelių ekstraktų, netinka vaikams – jų sudėtyje gali būti pavojingų medžiagų.

Gamtinės priemonės dantų dygimo metu

Kai kurie tėvai nori išbandyti natūralius būdus, tačiau būtina pasitarti su gydytoju. Ne visi naminiai, žoliniai ar homeopatiniai produktai tinka kūdikiams. Gali būti naudojamas šaltu vandeniu sudrėkintas ir atvėsintas rankšluostis arba atvėsintas žindukas. Veidrodiniai, gelio pripildyti ar užšaldyti kramtukai netinka – jie gali tapti per kieti ar netgi sulūžti. Kai kuriems kūdikiams padeda ilgesnis maitinimas krūtimi, o jei dygimas sukelia didelį diskomfortą, trumpam galima pasiūlyti šaltą vandenį iš gertuvės (jei kūdikiui bent 6–9 mėn.).

Ką vengti dantų dygimo metu?

  • Niekada neduokite vaikui priemonių ar žaislų, kurių nepaskirta naudoti kramtymui.
  • Venkite žaislų su skysčiu, kurį kūdikis galėtų praryti.
  • Nesirinkite lūžtančių, pigios plastmasės ar cheminėmis medžiagomis užterštų daiktų – rinkitės tik patikimus guminukus.
  • Stipriai užšaldyti kramtukai, taip pat ir įvairūs karoliai, yra pavojingi ir nerekomenduojami – jie kelia uždusimo ar užspringimo pavojų.
  • Neeksperimentuokite su nedokumentuotais homeopatiniais ar žolelių mišiniais, ypač jei jų sudėtis nežinoma.

Būsimų dantukų priežiūra

  • Net ir prieš išdygstant pirmiesiems dantims rekomenduojama nuvalyti dantenas sudrėkintu švariu marlės tamponu ar šluoste kartą per dieną.
  • Kai pasirodo pirmieji dantys, švelniai valykite juos du kartus per dieną tokiu pačiu būdu.
  • Po pirmojo gimtadienio pradėkite naudoti specialų vaikams skirtą minkštą dantų šepetėlį su vandeniu ir labai mažu kiekiu dantų pastos be fluorido.
  • Geriau neleisti kūdikiui užmigti su buteliuku burnoje, kad pienas ar sultys neturėtų galimybės ilgai liestis prie dantų.
  • Rinkitės apsilankymą pas odontologą, kai prasikala pirmasis dantis, bet ne vėliau nei pirmųjų metų pabaigoje.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei kūdikis sunkiai karščiuoja, jam pasireiškia vėmimas, viduriavimas, kūnas išberiamas, arba jei įtariamas sužalotas dantis po griuvimo, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju arba odontologu. Pieninių dantų priežiūra labai svarbi – jų nesaugant, padidėja rizika anksti netekti dantų arba susirgti ėduonimi.

Ką verta žinoti apie homeopatinius produktus?

Homeopatinės tabletės ar tepalai dantų dygimo metu nėra rekomenduojami, nes jų sudėtis dažnai neaiški, o kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, belladonna, gali būti pavojingos mažiems vaikams. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į netikėtus simptomus, pvz., traukulius, raumenų silpnumą ar pasunkėjusį kvėpavimą, ir nedvejodami kreiptis pagalbos.

Pagrindiniai akcentai

Dantų dygimas yra įprasta vaiko augimo dalis. Jis gali būti nemalonus, tačiau dažniausiai nesukelia ligų. Namuose galite palengvinti simptomus – šiame etape svarbiausia kantrybė ir tinkamos priemonės. Jei atsiranda neįprastų požymių arba stiprus karščiavimas, pasitarkite su sveikatos profesionalais.

Komentarų sekcija išjungta.