Bambos išvarža kūdikiams: priežastys, simptomai, gydymas, operacija

Virš bambos pastebimas guzelis gali išgąsdinti, ypač jei atsiranda kūdikiui. Dažnai tai – bamboje susiformavusi išvarža. Ši būsena susijusi su tuo, kad dalis žarnyno arba kitas vidinis audinys pro nedidelį pilvo sienos tarpą išsiveržia į išorę, aplink bambą atsiranda patinimas ar išsišovimas.

Bambos išvaržos atsiradimas

Bambos išvarža formuojasi dėl to, kad pilvo sienelėje ties bamba lieka neužsidaręs plyšys. Nėštumo metu per šią vietą eina virkštelė, o ką tik gimus kūdikiui, plyšys paprastai susitraukia ir užanka. Tačiau kai kuriais atvejais jis visiškai neužsidaro – gautas tarpelis leidžia žarnoms ar riebaliniam audiniui judėti į paviršių.

Mažyliams išvarža dažnai išryškėja, kai jie verkia ar stena – tada išsišovimas šiek tiek padidėja. Nors gali atrodyti gąsdinančiai, kūdikiams šios išvaržos paprastai nesukelia skausmo, o dažniausiai iki 2–5 metų užgyja savaime.

Kodėl išvarža susiformuoja suaugus?

Bambos srityje pilvo sienelė lieka šiek tiek silpnesnė visą gyvenimą. Įvairūs veiksniai, kurie ilgainiui didina spaudimą pilvo sienai, didina išvaržos tikimybę. Jai išsivystyti gali turėti įtakos:

• Nėštumas
• Viršsvoris
• Susikaupę skysčiai aplink pilvą (pvz., sergant kepenų ligomis)
• Dažnas vidurių užkietėjimas ar vėmimas
• Stiprus kosulys
• Pastangos dirbant fizinį darbą ar keliant sunkų svorį
• Išoriniai pilvo srities pažeidimai ar buvusios operacijos

Kai kurių suaugusiųjų bambos išvarža susijusi su sužeidimais arba ankstesnėmis chirurginėmis procedūromis pilvo srityje.

Išvaržų tipai

Bambos išvaržos skirstomos pagal vietą:

• Tikroji bambos išvarža – susiformuoja tiesiai bambos žiede, kuriuo kadaise ėjo virkštelė. Dažniausiai aptinkama vaikystėje.
• Parabambinė (netiesioginė) išvarža – išsiveržia šiek tiek virš arba žemiau bambos. Suaugusiems dažnesnė nei vaikams, rečiau praeina savaime.

Rizikos veiksniai

Kūdikiams bambos išvaržos rizika didesnė, jei jie gimė prieš laiką arba turėjo mažesnį gimimo svorį. Padidėjusi rizika stebima ir sergant tam tikromis genetinėmis ligomis.

Suaugusiems, dažniau su išvaržomis susiduria moterys, ypač po keleto nėštumų, ir asmenys, kurių kūno masės indeksas viršija 30. Taip pat riziką didina lėtinės kepenų ligos, kurios sukelia pilvo skysčių kaupimąsi, ir sutrikimai, silpninantys jungiamąjį audinį.

Pagrindiniai simptomai

Vaikų bambos išvaržos dažniausiai matomos arba apčiuopiamos, kai mažylis pravirksta, kosėja ar stanginasi tuštindamasis. Ramybės metu išvarža paprastai susitraukia ir beveik nesimato. Dažniausiai skausmo nejaučiama.

Pasitaiko retų atvejų, kai išvarža užstringa ir tampa sunkiai sumažinama. Tokiu atveju galima pastebėti stiprų bambos srities skausmą, pažaliavimą, patinimą ar pakitusį odos atspalvį, taip pat vėmimą.

Suaugusiųjų požymiai

Įprastai suaugęs asmuo pirmiausia pastebi nelygumą ties ar šalia bambos, kuris dažniausiai didėja kosint, keliant svorį ar įtempiant pilvo raumenis. Pridėjus ranką galima užčiuopti minkštą ar standesnį guzelį. Dažniau nei vaikams, išvarža gali sukelti skausmą, o stiprus skausmas, paraudimas ar kietėjimas signalizuoja apie užstrigusią išvaržą ir reikalauja neatidėliotinio gydymo.

• Netikėtas, stiprus pilvo ar bambos srities skausmas
• Patinimas, kūno spalvos pakitimai
• Pykinimas ir vėmimas
• Kraujavimas tuštinantis arba vidurių užkietėjimas

Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsti kreiptis į medikus.

Kaip diagnozuojama bambos išvarža?

Diagnozė paprastai nustatoma gydytojui apžiūrėjus ir apčiuopus bambos sritį. Kartais gali būti atliekamas ultragarso tyrimas, kad būtų galima įvertinti galimas komplikacijas ar pažeidimus.

Gydymas ir stebėjimas

Daugeliui mažų vaikų bambos išvarža operacijos nereikalauja. Tikimasi, kad iki 4–5 metų amžiaus plyšys savaime užgyja. Jei išvarža nemažėja, lieka didelė ar sukelia simptomus, gali būti reikalinga operacija.

• Išvarža sukelia skausmą
• Yra didesnė nei 1,5–2 cm skersmens
• Sumažėja ar visai neišnyksta iki 2 metų amžiaus
• Užstringa ar užblokuoja žarnas

Kaip vyksta operacija?

Chirurginis gydymas paprastai atliekamas dienos stacionare, o procedūra trunka apie 45 minutes. Operacijos metu ties bamba atliekamas nedidelis pjūvis, išvaržos turinys grąžinamas į pilvo ertmę, pilvo siena susiuvama. Jei plyšys didelis, dedamas specialus tinklelis, kad sustiprintų vietą ir sumažintų atkryčio riziką. Kartais išvarža gydoma laparoskopiniu būdu – naudojant mažesnius pjūvius šonuose ir specialius įrankius.

Pooperacinė priežiūra

Po operacijos kelias dienas galimas skausmas, kuris lengvinamas vaistais nuo skausmo, ledo kompresais. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, pailsėti, neskubėti grįžti prie sunkesnės veiklos. Vengti sunkaus kėlimo reikia bent kelias savaites. Vaikams į mokyklą grįžti paprastai leidžiama po 1–2 dienų, tačiau sportuoti negalima iki gydytojo leidimo.

• Temperatūra ar karščiavimas
• Paraudimas, patinimas ar nuolatinis skausmas
• Kraujavimas ar nemalonaus kvapo išskyros iš žaizdos
• Išliekantys virškinimo sutrikimai (pykinimas, vėmimas, užkietėjimas)

Pastebėjus šias problemas, reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją.

Komplikacijos ir ilgalaikė prognozė

Bambos išvaržos komplikacijos pasitaiko retai. Dažniausios – užstrigimas ar žarnų užkietėjimas, kas gali sukelti rimtesnių pasekmių. Tokiais atvejais būtina skubi chirurginė pagalba.

Daugumai vaikų išvarža užsitraukia savaime. Po operacijos recidyvas – išvaržos atsinaujinimas – pasitaiko retai.

Kaip sumažinti riziką?

Bambos išvaržos tikimybę ankstyvoje vaikystėje sumažinti sudėtinga, kadangi šis plyšys pilvo sienelėje dažniausiai susiformuoja savaime. Svarbu žinoti, kad vaikams jos retai sukelia sunkias komplikacijas ir dauguma jų užsitraukia be gydymo.

Suaugusieji gali sumažinti riziką stengtis išlaikyti optimalų svorį, tvarkyti lėtinius susirgimus (pavyzdžiui, gydyti vidurių užkietėjimą ar kosulį), atsargiai kelti sunkius daiktus ir laikytis visų gydytojo rekomendacijų po operacijų. Šie veiksmai taip pat padeda sumažinti atkryčio riziką po gydymo.

Svarbiausi faktai

Bambos išvarža – tai plyšys pilvo raumenyse ties bamba, pro kurį gali prasiveržti audiniai. Kūdikystėje ji dažna ir paprastai užsitraukia pati. Suaugusiems dažniau prireikia chirurginio gydymo, tačiau ir tokiu atveju sveikimas greitas, o atkryčiai reti. Pastebėjus bambos srityje patinimą ar guzelį – kreipkitės į savo gydytoją – taip užtikrinsite, kad laiku būtų suteikta tinkama priežiūra.